Sendvario seniūnijoje bus pradėtas tvarkyti venas įspūdingiausių ir didžiausių Klaipėdos krašto piliakalnių – Eketės piliakalnis. Seniūnijoje viešųjų erdvių nėra gausu, todėl sutvarkytas piliakalnis galės tapti erdve ramiam poilsiui, pasivaikščiojimams bei bendruomenės susibūrimams.

Nori išryškinti vertę

Čia bus galima minėti valstybines šventes, organizuoti kitus renginius. Klaipėdos rajono savivaldybė jau pasirašė 69 938 eurų vertės sutartį su UAB „Enero“ dėl piliakalnio tvarkymo ir pritaikymo lankymui projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros.

„Eketės piliakalnis – viena išskirtinių mūsų krašto istorinių ir kraštovaizdžio vertybių, tačiau iki šiol jo potencialas nėra visiškai išnaudotas. Nuo jo atsiveria vaizdinga panorama, tad savivaldybės tikslas – atsakingai sutvarkyti piliakalnį, išryškinti jo vertę ir sudaryti sąlygas žmonėms jį pažinti, kartu išsaugant autentiškumą ateities kartoms“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Tikslas – išsaugoti ir atverti

Projektas bus įgyvendinamas keliais etapais. Pirmiausia bus atliekami tyrimai, rengiami projektiniai pasiūlymai ir organizuojamas visuomenės supažindinimas. Šie procesai užtruks apie 5 mėnesius. Vėliau, per maždaug 7 mėnesius, bus parengti tvarkybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektai ir gauti visi reikalingi leidimai. Po metų, kitą pavasarį, tikimasi pirkti ir rangos darbus.

Pagrindinis projekto tikslas – išsaugoti piliakalnio vertingąsias savybes ir kartu pritaikyti jį rekreacijai, turizmui, pažintiniams ir pramoginiams gyventojų bei lankytojų poreikiams.

Projektuotojai numatys sprendinius, kurie padės apsaugoti piliakalnį nuo mechaninės erozijos. Bus įrengti takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, tilteliai, o lankytojų srautai bus nukreipiami taip, kad būtų išvengta kultūrinio sluoksnio pažeidimų. Taip pat bus stiprinamas reljefas, šalinami pavojingi medžiai ir formuojama žolinė augmenija, išryškinanti piliakalnio siluetą.

Nauja infrastruktūra lankytojams

Projekte numatyta įrengti ir lankytojams svarbią infrastruktūrą. Piliakalnio teritorijoje atsiras informacinių stendų, pasakojančių apie čia buvusią pilį, gyvenvietę, Antrojo pasaulinio karo palikimą bei kitus svarbius objektus. Taip pat bus įrengti suolai, dviračių stovai, krypties rodyklės, numatyta vieta ugniavietei.

Išskirtiniu akcentu turėtų tapti meninė edukacinė kompozicija, simbolizuojanti baltų kultūrą – svarstoma galimybė panaudoti Slengių herbo segės motyvą ar sukurti saulės laikrodį iš akmenų.

Dar vienas svarbus sprendinys – pėsčiųjų tiltas per Eketės upelį, kuris sujungs piliakalnį su žemiau esančia renginių erdve. Taip pat bus numatytos užtvaros nuo motociklų, keturračių ir kitų transporto priemonių patekimo į piliakalnio su gyvenviete teritoriją, o esamoje automobilių stovėjimo aikštelėje atsiras vietos biotualetui, atliekų konteineriams bei vėliavų stiebams.

VL

+ foto piliakalnis (galima porą foto)

Bebrai – gamtos inžinieriai

Upiniai bebrai – vieni aktyviausių „ekosistemų inžinierių“. Jie geba iš esmės pakeisti aplinką: statyti užtvankas, formuoti šlapynes ir reguliuoti vandens lygį. Tačiau pavasarį, ruošiantis naujai vadai, šių stambiausių Lietuvos graužikų veikla suintensyvėja ir neretai sukelia nemažai problemų miškams, žemės ūkiui bei melioracijos infrastruktūrai.

Problemos vandens režimui

Artėjant jauniklių atsivedimo laikotarpiui, bebrai aktyviai tvarko savo gyvenamąją teritoriją. Jie stiprina ir remontuoja būstus, stabilizuoja vandens lygį, kaupia maisto atsargas. Šiuo laikotarpiu ypač suintensyvėja statybiniai darbai – bebrai stato ar atnaujina užtvankas, kasa kanalus, gilina vandens telkinius. Kad palaikytų aukštą vandens lygį, bebrai aktyviai verčia pakrančių medžius, nugraužia krūmus. Dėl to nukenčia jauni medynai, pakrančių augalija, keičiasi kraštovaizdis.

Apgraužti ir išvartyti medžiai – ne vienintelė bebrų daroma žala. Didžiausią problemą graužikai kelia vandens režimui. Jų įrengtos užtvankos pakelia vandens lygį ir užlieja aplinkines teritorijas – miškus, pievas, žemės ūkio laukus. Užmirkusios teritorijos tampa netinkamos ūkininkavimui – žūsta medžiai, krūmai ir augalai. Arba atvirkščiai – pakitus hidrologiniam režimui, tikslinės medžių rūšys (eglės, pušys ir kt.) pradeda džiūti.

Ypač dažnai bebrai įsikuria melioracijos grioviuose ir kanaluose – vietose, kurios buvo įrengtos pertekliniam vandeniui nutekėti. Užtvenkę tokius griovius, šie gyvūnai suardo melioracijos kanalus, pablogina drenažo sistemų darbą, tokiu būdu panaikindami melioracijos sistemos paskirtį ir sukeldami pakartotinį teritorijų užmirkimą.

Atlieka svarbų vaidmenį

Vis dėlto bebrų veikla nėra vien neigiama. Ten, kur ji nesikerta su žmogaus interesais, bebrai atlieka svarbų ekologinį vaidmenį – kuria šlapynes, didina biologinę įvairovę, sudaro sąlygas daugeliui kitų rūšių veistis. Jų suformuotos buveinės tampa prieglobsčiu paukščiams, varliagyviams ir vabzdžiams, ypač sausrų metu, nes bebravietėse laukiniai gyvūnai randa taip būtino vandens.

Siekiant sumažinti bebrų daromą žalą ir palaikyti subalansuotą populiaciją, Lietuvoje taikomas jų gausos reguliavimas. Bebrai medžiojami nustatytu sezonu – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Medžioklė nevykdoma jauniklių gimimo ir auginimo laikotarpiu, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir populiacijos stabilumą.

Bebrai gyvena šeimomis – paprastai pora kasmet susilaukia 2–4 jauniklių. Kadangi šie gyvūnai gali gyventi 10–12 metų, per gyvenimą viena pora gali susilaukti keliasdešimties palikuonių. Maždaug 2 metų amžiaus jaunikliai palieka šeimą ir pradeda savarankišką gyvenimą, ieškodami naujų teritorijų. Taip bebrų arealas plečiasi, kartu didėja ir jų daroma įtaka aplinkai.

Skaičiai dideli

Pagal medžioklės plotų naudotojų apskaitas, Lietuvoje registruojama 40–50 tūkst. bebrų, tačiau realus skaičius gali būti didesnis, nes dalis populiacijos nėra tiksliai apskaitoma. Dėl to bebrų gausa vertinama kaip stabili, tačiau reikalaujanti nuolatinio stebėjimo ir reguliavimo.

Už šių graužikų populiacijos gausos reguliavimą yra atsakingi medžiotojai, medžiojantys tuose medžioklės plotų vienetuose, kur bebrų daroma žala kelią pavojų aplinkai. Na, o bebrų apgraužtus medžius ir išvartas tvarko Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai.

Parengta pagal VMU