Sugrąžinus privalomą kaukių dėvėjimą vidaus patalpose ir lauko renginiuose, pasipylė baudos prasižengėliams. Lietuva išsiskiria baudomis, kurios viršija minimalų mėnesio atlyginimą ir kopia aukštyn nuo 500 iki 6 000 eurų, taip pat draudimais bei ribojimais. Į tai atkreipė dėmesį ir Skandinavijos medikai. Jie davė atkirtį sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai ir pastebėjo,kad šiuo metu kaukės yra menkavertiška ir daugeliu aspektų per brangi priemonė.
Išsiskiria didžiulės baudomis
Reikia drausti, bausti ir kuo stipriau. COVID-19 tik sustiprino Lietuvos vizitine kortele tapusias piliečių drausminimo ir baudimo tendencijas. Lietuvoje prieš koronavirusą kovojama didžiulėmis baudomis. Karantino sąlygų pažeidimai fiziniams asmenims užtraukia baudas nuo 500 iki 1 500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 iki 6 000 eurų.
Jeigu bauda sumokama per 15 kalendorinių dienų, taikoma pusė minimalios baudos – maždaug tiek, kiek sudaro „kovidinės“ išmokos dėl darbo sunkumų. Minimali bauda gali sumažėti perpus ir tokiu atveju, jeigu pareigūnas gailestingas, o pažeidėjas – nuolankus. „Jei žmogus sutinka su pažeidimu, jam gali būti skiriama pusė minimalios baudos – 250 eurų“, – sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė.
Baudėjais gali būti ne tik policijos pareigūnai, bet ir Karo policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, savivaldybių administracijos.
ES kontekste Lietuva išsiskiria didžiulėmis baudomis dėl privalomų nurodymų, susijusių su COVID-19, nesilaikymo. Štai Prancūzijoje, Ispanijoje, Anglijoje baudos siekia 100–150 eurų, o kitose šalyse (Austrijoje, Vengrijoje ir kt.) – mažiau nei 100 eurų.
Asociatyvi nuotr.
Atsakė ministrui
Apie COVID-19 ir jį lydinčius draudimus bei ribojimus pasaulyje yra daug prieštaringų vertinimų. Tikėtina, kad ateityje mokslo žmonės turės daug darbo – analizuoti, kokios to pasekmės ne tik ekonomikai, bet ir socialiniams santykiams, švietimui, žmonių fizinei bei psichinei sveikatai ir kt.
Lietuvoje taip pat yra nemažai prieštaravimų, kuriuos pastebi ir kitų šalių medikai. Nuo rugpjūčio pradžios sugrąžinus privalomą kaukių dėvėjimą vidaus patalpose, o kiek vėliau – ir lauko renginiuose, sveikatos apsaugos ministrui bei jo komandos nariams teko paplušėti, kad galėtų pagrįsti tokių priemonių veiksmingumą. „Radome kolegų Norvegijoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto, skelbiamus duomenis, kad vieno metro atstumo laikymasis gali iki 80 proc. sumažinti infekcijos perdavimą, o kaukės, nesilaikant atstumo, – apie 40 proc., tad Lietuva taiko abi priemones. Tikėtina, kad tai gali reikšmingai stabdyti viruso plitimą. Naudokimės galimybe nesudėtingai ir nestabdydami ekonomikos šias priemones įgyvendinti“, – spaudos konferencijoje sakė A.Veryga.
Neilgai trukus mūsų sveikatos apsaugos ministras sulaukė atsako iš Skandinavijoje dirbančių lietuvių medikų, tarp kurių – vidaus ir širdies ligų gydytoja Loreta Strøm iš Oslo Akeshuso universitetinės ligoninės, taip pat epidemiologijos mokslų daktaras Andrius Kavaliūnas iš Švedijos Karolinska instituto. Kreipdamiesi į A.Verygą, „Facebook“ paskyroje jie išplatino atvirą laišką, kuriame kalbama, kaip dviejų šalių sveikatos ministrai interpretuoja mokslą.
Jie rašo, kad Norvegijos sveikatos apsaugos ministras Bent Høie, remdamasis Norvegijos visuomenės sveikatos instituto sisteminės analizės išvadomis ir stebėdamas dabartinį COVID-19 paplitimo lygį šalyje (13,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), kaukių dėvėjimo viešose vietose besimptomiams asmenims nerekomenduoja, išskyrus viešajame transporte piko valandomis, kuomet negalima išlaikyti vieno metro atstumo (paprasta ir nieko nekainuojanti priemonė, mažinanti viruso plitimą iki 80 proc.). Pasak jų, Norvegijos ministras atsižvelgė į minėto instituto atliktoje sisteminėje šiuo metu esančios ir referentų vertintos literatūros apžvalgoje, kurią perskaitė prof. A.Veryga, padarytą išvadą, kad kaukių prievolė besimtomėje bendroje populiacijoje yra per menkavertiška epidemiologiniu požiūriu.
„Lietuvos sveikatos apsaugos ministras tos pačios sisteminės apžvalgos išvadas suvokia visai kitaip. Jis viešai siūlo atidžiai perskaityti šį dokumentą ir tvirtina, kad kaukės viruso plitimą Lietuvoje (13 atvejų 100 tūkst. gyventojų) gali sumažinti iki 40 proc. Kaina visais minėtais aspektais gi nėra svarbi <...>. Todėl jis gerai vertina tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė įvesti kaukių prievolę viešose vietose, įskaitant ir viešojo maitinimo įstaigas. Juk artėja rinkimai. Reikia, kad net ir nemąstant matytųsi, kaip ministras „kovoja“, pasitelkdamas visus įmanomus atributus ir šalies policiją“, – rašo Skandinavijoje dirbantys medikai.
Asociatyvi nuotr.
Baimė atslūgo
Policijos departamento duomenimis, nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje nubausti 68 prasižengėliai, kuriems teko palengvinti arba visai ištuštinti piniginę. Per pavasario karantiną buvo nustatyta bemaž 3 000 pažeidimų. Policijos pareigūnai net pamiškėse ir paupiuose vaikėsi pavienius piliečius, kurie nesilaikė draudimų ir ribojimų, nedėvėjo kaukių.
„Valstiečių laikraščio“ kalbinti kaimiškų vietovių seniūnai sakė, kad dabar retai pamatysi žmogų be kaukės. Biržų rajono Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė teigė nepastebėjusi, kad kas nors piktybiškai nenešiotų kaukės. „Į seniūniją visi ateina su kaukėmis. Neseniai turėjome renginį. Visi jo dalyviai laikėsi rekomendacijų. Nežinau, ar mūsų krašte ką nors nubaudė. Manau, kad kontrolė turi būti griežta, bet 500 eurų bauda gal ir per didelė. Juk ne visi galėtų sumokėti“, – svarstė ji.
Pasak seniūnės, pavasarį Biržų rajone buvo nustatyta gal dešimt COVID-19 atvejų, seniūnijoje – vienas, tai kaimas buvo kaip išmiręs, žmonės bijojo ir nosis iš namų iškišti. „Dabar nebėra tokios baimės. Žmonės suprato, kas tai yra, saugosi. Mūsų gyventojai supratingi. Viena kaimo bendruomenė, kurią sudaro daugiausia vyresni asmenys, šiemet atsisakė renginių“, – sakė V.Zurbaitė.
Geriau aiškinti, o ne bausti
Šakių rajono savivaldybės Lukšių seniūnijos seniūnui Vidui Cikanai didelių baudų skyrimas – ne prie širdies. Jis siūlytų daugiau aiškinti, kad žmonės suprastų ir įsisąmonintų, kodėl reikia vienokių ar kitokių suvaržymų. „Manau, kad dauguma lietuvių suprato valstybės politiką. Norint, kad funkcionuotų ekonomika, reikia saugotis, aiškinti piliečiams. Ne vieną dešimtmetį išdirbau seniūnu ir nieko nenubaudžiau, esu už švietėjišką principą. Visuomenės sveikatos centrai galėtų daugiau dirbti su žmonės, tada nereikėtų grasinti baudomis“, – samprotavo seniūnas.
V. Cikana
V.Cikana svarstė, kad pareigūnai, prieš bausdami žmogų, turėtų atsižvelgti ir į aplinkybes. Gal iš atokesnės vietovės į centrą atvykęs pilietis pamiršo kaukę? Negi ją vėl pirks, kai už vienkartinę, kelias valandas dėvėti skirtą medicininę kaukę kaimo parduotuvėje prašo viso euro. Tad nėra ko stebėtis, kai pagyvenę žmonės dažnai iš kišenės išsitraukia tą pačią dar pavasarį naudotą medicininę kaukę. Tokia kaukė padeda ar labiau kenkia, turėtų aiškinti specialistai.
„Visos priemonės kainuoja. Dabar visiems sunku, ypač tiems, kurių pajamos mažos. O kiek žmonių liko be darbo! Mūsų krašte viena firma sustabdė veiklą, o kita visai bankrutavo“, – atsiduso ilgametis seniūnas.
V.Cikana išsakė nerimą ir dėl žmonių sveikatos būklės: „Besisaugodamos infekcijos, ligoninės nepriėmė žmonių, bet yra ir kita medalio pusė – kiek per karantiną negydytų piliečių paliko šį pasaulį? Pavyzdžiui, onkologijos sritis. Jeigu per mėnesį vienoje operacinėje atliekama 50 operacijų, bet jos buvo nukeltos, kiek onkologinių ligonių galėjo išeiti anapilin? O kokia situacija kitose srityse?“ – retoriškai klausė seniūnas. Jis pridūrė, kad ir pačiam per karantiną teko gydytis be gydytojų pagalbos.
Gąsdinimai silpnina
Sveikuoliškam gyvenimo būdui prielankus Lukšių seniūnas juokavo, kad mojuojant pertekliniais draudimais žmonėms neleidžiama net imuniteto stiprinti. „Stebėjausi, kas vyksta pajūryje, Palangoje. Pavyzdžiui, Ispanijoje, kai pakyla bangos, vaikai bėga maudytis ir džiaugiasi jomis, aišku, su apsaugos priemonėmis,o budintys gelbėtojai dirba savo darbą. Pas mus tuoj draudžia, šaukia į mikrofoną ir gadina poilsį. Jeigu vaikai dažniau maudytųsi, jie būtų sveikesni. Kai mes augome, vaikai buvo fiziškai stipresni, o dabar daug baimių“, – kalbėjo V.Cikana.
Įdomu tai, kad sausakimšoje Palangoje, kuri šiemet sulaukė didžiulio poilsiautojų antplūdžio, neužfiksuotas koronaviruso protrūkis. „Stresas – imuniteto priešas. Kai žmonės pamiršta baimes ir gerai nusiteikia, imunitetas stiprėja ir infekcijos nelimpa“, – samprotavo pašnekovas.
Jis užsiminė ir apie maitinimosi, maisto gamybos įpročius, kurie nulemia vitaminų bei organizmui reikalingų mineralų stoką. „Jeigu kopūstą lietuviai verda kelias valandas, kas iš jo lieka? Problema ta, kad dabar vaikomasi to, kas skanu ir išoriškai gražu. O gal reikia ir basomis pavaikščioti? Bet pas mus sveikos nuovokos žmones paverčia juokdariais“, – apgailestavo seniūnas.
Baudų dydis neadekvatus
Remigijus Merkevičius, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos narys
Dėl baudų dydžio gali būti įvairių argumentų. Vienas iš jų – turime išskirtinę situaciją ir išskirtines baudas. Kitas – bendrame baudų kontekste tos baudos yra ženkliai didesnės nei taikomos už kitus pažeidimus. Jos nėra diferencijuotos, priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, kas rodytų, kad baudų dydis yra neadekvatus.
Kita vertus, Administracinių nusižengimų kodekse ir apskritai Lietuvos valstybės politikoje nėra aiškių kriterijų, kaip tos baudos turėtų būti nustatytos, tad galima vertinti iš įvairių kampų. Lyginant su minimalia mėnesine alga, baudos dydis yra gana akivaizdžiai neadekvatus įvairiausioms galimoms pažeidimų formoms: kas nors galbūt dalyvavo masiniame renginyje be kaukės, o kitas užsuko trumpam ir pan.
Lietuvos valstybė išskirtinė tuo požiūriu, kad jeigu valdžia pasakė, jog reikia rinkti baudas ir kiek galima didesnes, tai atsakingos institucijos stengiasi tuos rodiklius pasiekti. Gal tai iš sovietmečio likęs įprotis. Skiriant baudas, ypač COVID-19 aplinkybėmis, stengiamasi parodyti valdžios reakciją ir veiksmingumą. Galima matyti tendenciją, kad vieni nustatė maksimalias ribas, o kiti stengiasi tai praktiškai įgyvendinti nepaisant konkrečios situacijos.