Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Birželio sukilimo minėjime – reikalavimas R. Šimašiui dėl K. Škirpos atminimo lentos

Birželio 22 dieną vykusio Birželio sukilimo pagerbimo mitingo metu visuomenei pristatyta jaunimo sambūrio „Pro Patria“ lėšomis pagaminta atminimo lenta Sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai.

Ją buvo numatyta pakabinti ant Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pastato, kuriame K. Škirpa dirbo 1918 metais. Visgi lentos kabinti neleista – priešingai įprastoms procedūroms, policija įspėjo tokiu atveju įsikišianti ir nutrauksianti darbus jėga. Leidimo pakabinti lentą prašė keliolika iškiliausių antisovietinės rezistencijos dalyvių, Laisvės premijos laureatų ir kitų su atminimo įamžinimu susijusių asmenų. Mitingo organizatoriai teigia gerbiantys policiją, tačiau smerkiantys akivaizdžiai politinį sprendimą jėga stabdyti Kazio Škirpos pagerbimą ir laukiantys kuo skubesnio leidimo išdavimo.

„Dėl biurokratinio susirašinėjimo trukmės į savivaldybę kreiptasi vėlai, tačiau Vilniaus meras, nes tai galiausiai akivaizdžiai jo politinis sprendimas, galėjo ir turėjo įspėti policiją, jog leidimas tokiai lentai bus duotas ateityje ir nėra reikalo trukdyti pagerbti šį didvyrį simbolinę Sukilimo minėjimo dieną. Tačiau sostinės savivaldybė pasielgė visiškai priešingai – galimai išreikalavo policijos fiziškai trukdyti pakabinti atminimo lentą. Juk įprastas ir normalus elgesys tokiu atveju būtų tiesiog fiksuoti galimus pažeidimus ir po to įvertinti atminimo lentos teisėtumą. Tokį spaudimą policijai, net jei ji to nepripažintų, laikome mero įvykdytu savo galių peržengimu. Tačiau susirinkusiųjų ir pasirašiusiųjų vardu galime pasakyti tik viena – laukiame kuo greitesnio leidimo išdavimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, kad Kazio Škirpos atminimo lenta galėtų kuo greičiau papuošti Lietuvos sostinę. Bet kokie bandymai ieškoti formalių kliūčių pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio įamžinimui rodytų vienintelį dalyką – Vilniaus mero ir jo bendražygių panieką rezistencijai ir laisvės kovoms“, - teigė lentos gaminimą užsakęs politologas Vytautas Sinica.

Iš pradžių pastatą administruojančiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, o vėliau ir Vilniaus miesto savivaldybei adresuotą prašymą dėl leidimo pakabinti organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva pagamintą atminimo lentą Kaziui Škirpai pasirašė Laisvės premijos laureatai Jonas Kadžionis-Bėda, Albinas Kentra-Aušra, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Juozas Mocius-Šviedrys, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas, taip pat rezistentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, Petras Plumpa, Jonas Burokas, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė, skulptorius prof. Gediminas Karalius, architektas prof. Algis Vyšniūnas, istorikas prof. Bronius Makauskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Mitingą Birželio sukilimo atminimui Lukiškių aikštėje surengė Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.

Taip pat birželio 22 dienos vakarą, prieš vidurnaktį, Vilniaus Gedimino kalno šlaitą nušvietė lazerių instaliacija su padėkos žodžiais Birželio sukilimo dalyviams ir organizatoriams. Užrašai skelbė „Ačiū, Škirpa“, „Šlovė Birželio sukilėliams“, „Birželio sukilimui 80“. Frazės užrašytos taip pat ir anglų kalba. Dar vienas užrašas kalno šlaite skelbė, kad padėkos žodžius siunčia „Pro Patria“. Tą pačią naktį Sukilimui padėką reiškiantys įrašai pasirodė ir ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato.

„Norėjome pasiųsti vaizdingą ir aiškią žinutę Lietuvai ir pasauliui, kad gerbiame Birželio sukilėlius, esame jiems dėkingi už jų laisvės kovą ir sudėtas aukas. Nei Vilniaus, nei valstybės valdžia niekaip nepaminėjo Birželio sukilimo 80-mečio. Visuomenei tad tenka pareiga tą pagarbą parodyti. Birželio sukilimas visam pasauliui parodė Lietuvos laisvės siekį. Už tai jis buvo puolamas nacių ir antisemitizmo etiketėmis sovietinių istorijos perrašinėtojų, už tai jis puolamas ir dabar“, - aiškino sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas, politologas Vytautas Sinica.

Birželio sukilimą 1941 metų birželio 22-28 dienomis organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, vadovautas pulkininko Kazio Škirpos. Sukilime dalyvavo apie 20 000 sukilėlių, iš jų apie 2000 žuvo. Sukilėliams pavyko paneigti mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS, paskelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, perimti pastatų, ginklų ir administracijos kontrolę, suformuoti Laikinąją vyriausybę. Lietuvą netrukus užėmusi nacių okupacinė valdžia Sukilimui nepritarė, Laikinosios vyriausybės nepripažino, tad ši neturėjo faktinės valdžios šalyje ir nutraukė veiklą tų pačių metų rugpjūčio 5 dieną.

Rekomenduojami video