Šis renginys – džiugi diena visiems rečioniškiams. Beišnykstančio pėsčiųjų tako problema jau daug metų badė gyventojams akis. Kaime vedant vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūrą bei plečiant dujotiekio trasas kelios tako atkarpos buvo visiškai išnaikintos, o kitos dalys – apleistos, tad pėstieji ir dviratininkai atsidūrė judriausios kaimo gatvės važiuojamojoje dalyje.

Tai vienintelė kaimo gatvė, kur likęs senas, visos atkarpos neapimantis gatvių apšvietimas.

Dėl nuolat viršijamo leistino automobilių greičio buvo kreiptasi į Kelių direkciją, prašant įrengti greičio ribojimo kalnelius, bet lėšų tam taip ir neatsirado. Dėl šių priežasčių bendruomenė ryžosi teikti paraišką savivaldybės paramai gauti ir bandyti situaciją pakeisti savo jėgomis.

Gavus lėšas projektui, visą vasarą bendruomenės savanoriai triūsė bandydami atrasti, kiek pėsčiųjų tako dar tinkama naudoti, ir betonuodami bortelius bei klodami naują dangą ten, kur tako jau buvo visiškai nelikę.

Kadangi savivaldybės paramos užteko tik medžiagoms, o projektas buvo itin sudėtingas, savo technika ir ištekliais gausiai gelbėjo aplinkiniai ūkininkai.

Bendruomenė ypač dėkinga ūkininkui Renatui Čepeliui už paskolintą ekskavatorių, Giedriui Šuminskui, Tadui Lukoševičiui, Modestui, Merūnui ir Algirdui Tamuliams, Vidui Kavaliukui už į pagalbą atskubėjusią ūkio techniką.

Rečioniškiai džiaugiasi, kad į šį projektą svarų indėlį įnešė Vidiškių seniūnija, aprūpindama bendruomenę žvyru betonavimui ir tako pagrindo formavimui. Dėl tokios didelės pagalbos pavyko sutaupyti lėšų ir įsigyti tris betonines šiukšliadėžes kitoms kaimo erdvėms.

Tako atidarymo dieną buvo pabrėžiama, kad visas įdėtas darbas skirtas ne kaimo estetikai, o žmonių saugumui. Būtent dėl to ši diena tapo dar ir  konkurso „Eismo saugumas bendruomenėse“ dalimi.