Ieškomiausių nusikaltėlių sąrašuose esantys mūsų tautiečiai net ir pasprukę į užsienį sugeba pateikti savo skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), taip bandydami gauti švelnesnę bausmę. Tačiau po išnagrinėtų skundų jų viltys dažniausiai dūžta. Taip jau nutiko už nužudymą nuteistam Arūnui Stiklioraičiui (30 m.). Prieš kelerius metus besislapstydamas LAT skundėsi ir nuteistas dviejų žmonių žudikas Algirdas Geležius (43 m.), neseniai sulaikytas Rusijoje. Tokią galimybę turi visi nusikaltėliai, nes skundus ar ir kitus procesinius dokumentus į teismų raštines atnešę asmenys neprivalo pateikti savo asmens dokumento. Be to, nuteistųjų skundus gali pateikti ir jų advokatai.

A.Stiklioraitis yra vienas iš tų kelių asmenų Lietuvoje, kurie už nužudymą nuteisti po padarytų avarijų. Dėl to, kad A. Stiklioraitis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET) ir tuo sukėlė avariją, žuvo kito automobilio keleivis, o vairuotojai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kelių chuliganui buvo pateiktas kaltinimas tyčiniu nužudymu ir tyčiniu sveikatos sutrikdymu. Tuo metu tai buvo tik trečia byla Lietuvoje, kai tragiškas pasekmes sukėlęs vairuotojas buvo teisiamas dėl tyčinės žmogžudystės.

Kaltinimą palaikęs prokuroras Mindaugas Šukys Kauno apygardos teisme (KAT) pasiūlė skirti A. Stiklioraičiui 13 metų nelaisvės bausmę. Kaltininkas ne tik bandė išvengti bausmės iškart teigdamas, kad automobilį vairavęs kitas žmogus, bet ir net 34 kartus (!) jau buvo įkliuvęs už KET pažeidimus. Jis 2 kartus buvo nutvertas prie vairo girtas ir už tai teistas, tačiau pomėgio lakstyti gatvėmis didžiuliu greičiu neatsisakė. Dar daugiau – dar vykstant teismui, A. Stiklioraitis, nekreipdamas dėmesio į jam paskirtas sankcijas, sėdo prie „Toyota Avensis“ vairo ir vėl buvo sulaikytas policijos. Už draudimo vairuoti nepaisymą jam buvo skirta 360 eurų bauda.

Be to, A. Stiklioraitis yra 3 kartus teistas ir dėl vagysčių bei plėšimo Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Avarija, už kurią nuteistas A. Stiklioraitis, įvyko 2014 metų sausio 30-osios vakarą Kaune, kai į automobilį „Opel Astra“, sukusį iš Karaliaus Mindaugo prospekto į kairę, ties M. K. Čiurlionio tiltu, rėžėsi nuo Šančių atidūmęs „Mercedes-Benz“. Opelį vairavusi Greta L. buvo sunkiai sužeista, o kartu važiavęs jos sužadėtinis Eimantas Motiejaitis (22 m.) žuvo. Šioje tragedijoje nedaug trūko, kad dėl mylimojo mirties būtų apkaltinta pati sužadėtinė, o nenubaustieji ir toliau siautėtų lyg niekur nieko. Šios kraupios avarijos tyrimas, o vėliau ir nagrinėjimas buvo painus ir sudėtingas.

Tiesiog atskrido

Nelaimės vietoje dirbę policijos pareigūnai teigė, kad kalta „Opel“ vairuotoja, sukusi kairėn ir nepraleidusi tiesiai važiavusio „Mercedes-Benz“. Tik vėliau paaiškėjo, kad „Mercedes-Benz“ lėkė gerokai viršydamas greitį – maždaug 150 kilometrų per valandą, – tad Greta L. dėl tokio atlekiančio automobilio greičio neturėjo jokios galimybės jo pamatyti ir įvertinti posūkio į kairę saugumo.

Tuomet įtariamuoju buvo paskelbtas Arūno draugas Darius Vilūnas (25 m.). Praeityje už nelegalų ginklo laikymą teistas vyras tvirtino, kad už „Mercedes-Benz“ vairo sėdėjo jis.

Nuteisė už nužudymą

Šią bylą, kurioje teisiamųjų suole sėdėjo D. Vilūnas, jau buvo pradėjęs nagrinėti Kauno apylinkės teismas, tačiau byla buvo grąžinta prokurorui ir tuomet teisiamųjų suole atsidūrė A. Stiklioraitis. Jis kaltu neprisipažino, teisme parodymus duoti atsisakė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio metu važiavo automobilyje kaip keleivis, sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o automobilį vairavo jo draugas. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti keli liudytojai, tačiau visgi teismas konstatavo, kad nors A. Stiklioraitis ir neprisipažįsta, tačiau jo kaltę įrodė kiti byloje esantys duomenys – specialistų ir ekspertų išvados, nukentėjusiosios ir dalies liudytojų parodymai.

Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. Stiklioraičio parodymais. KAT jam paskyrė 11 metų laisvės atėmimo, kuriuos jis turi atlikti pataisos namuose. Kol nuosprendis neįsigaliojo, A. Stiklioraitis buvo paliktas laisvėje.

Avariją ištyrė tėvas

Beje, žuvusiojo vaikino tėvas Šarūnas Motiejaitis, daug prisidėjo, kad byla būtų grąžinta tyrimui. Jis pats ėmėsi avarijos tyrimo ir taip išaiškino daug keistų dalykų. Kaip tik Š. Motiejaitis, peržiūrėjęs geležinkelio tilto prieigas stebinčias vaizdo kameras, pastebėjo, kad automobilyje būta tik vieno žmogaus, o ne dviejų – kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu.

Tyrėjų nuomone, automobilį vairavo D. Vilūnas, o šalia jo sėdėjo automobilio savininkas A. Stiklioraitis. Beje, tai paliudijo ir jų draugai, kurie neva važiavo iš paskos kitu automobiliu.

Jeigu taip buvo iš tiesų, tai kodėl po mirtino smūgio į „Opelį“ suveikė tik vairuotojo pusėje sumontuotos oro pagalvės, bet nesuveikė esančios keleivio pusėje? Paaiškėjo ir tai, kad po tragedijos į automobilių aikštelėje saugomą „Mercedes“ buvo įsilaužta ir bandyta ištampyti keleivio saugos diržus bei sugadinti oro pagalvės mechanizmą. Automobilių sėdynėse sumontuoti davikliai fiksuoja, ar ant jų sėdi žmogus. Jei sėdynė tuščia, patyrus avariją oro pagalvės ir saugos diržų mechanizmai toje pusėje nesuveikia.

Atsiliepė ir liudininkai, kurie matė, kad A. Stiklioraičio automobiliu važiavo vienas žmogus. Eglė K. paliudijo, jog automobilis „Mercedes“ miesto centre skriejo didžiuliu greičiu, ir ji pati išvengė susidūrimo tik todėl, kad, išgirdusi atskriejančio automobilio variklio riaumojimą, išsigando ir stabtelėjo prie pavojingos sankryžos. Kad automobilį vairavo ne D. Viliūnas, patvirtino bent keturi liudininkai.

Buvo bandoma įrodyti, jog „Mercedes“ važiavo leistinu greičiu, tačiau teismo ekspertizės centro specialistai išsiaiškino, kad susidūrimo metu „Mercedeso“ greitis buvo 108 kilometrai per valandą.

Teismas skyrė baudą

Po visų tokių peripetijų KAT priėmė ir nutartį, kuria pranešė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad dalis liudytojų, tvirtinę, jog vairavo ne A. Stiklioraitis, galimai padarė nusikalstamą veiką – prisiekę sakyti tiesą ir susipažinę su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, apklausų metu davė melagingus parodymus. Išaiškėjus klastai, kaltę prisiimti bandęs D. Vilūnas, taip pat A. Stiklioraičio bičiuliai Gediminas Juškevičius ir Ernesta Valiūnaitė buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo. G. Juškevičius ir E. Valiūnaitė aiškino automobiliu „Toyota Corolla“ važiavę paskui „Mercedes Benz“, kurį esą vairavo ne A. Stiklioraitis, o D. Vilūnas. Pareigūnams nepavyko apklausti nei D. Vilūno, nei G. Juškevičiaus, kurie išvyko iš Lietuvos. Į teismą pavyko perduoti tik E. Valiūnaitės bylą dėl melagingų parodymų davimo.

Kauno apylinkės teismas jau išnagrinėjo E. Valiūnaitės bylą ir praėjusį mėnesį už melagingus parodymus jai skyrė 1129 eurų dydžio baudą. Ji taip pat turės sumokėti po 1000 eurų žuvusiojo tėvams ir sužadėtinei.

Abu skundus atmetė

A.Stiklioraitis KAT nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui (LApT). Šis, išnagrinėjęs bylą, atmetė kelių chuligano skundą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, žmogų užmušęs kaunietis, kuriam kol įsiteisės nuosprendis buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, turėjo prisistatyti į pataisos namus, tačiau paspruko nuo teisėsaugos. Pernai liepos 27 dieną buvo paskelbta jo paieška, o rugpjūčio 18 dieną buvo išduotas Europos arešto orderis. Įtariama, jog bėglys šiuo metu gali būti Vokietijoje, Skandinavijos šalyse arba Jungtinėje Karalystėje.

Jau ieškomas bėglys rugpjūčio 31 dieną Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pateikė skundą, kuriame nesutinka su paskirta bausme.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti teismų sprendimus ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3, 5 dalis (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) atitinkamai paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde buvo nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojo elgesys prieš pat įvykį (stabdymas, manevravimas, kitokios pastangos išvengti susidūrimo) paneigia netiesioginę tyčią. Anot A. Stiklioraičio, jam paskirta bausmė turėtų būti gerokai švelnesnė, nes, pagal teismų praktiką, net tais atvejais, kai gyvybė tyčia atimama smurtaujant, skiriamos bausmės, nesiekiančios 10 metų laisvės atėmimo.

Tačiau ir LAT atmetė dabar kažkur besislapstančio kelių chuligano skundą. Teismas pažymėjo, kad nusikaltimai, padaryti panaudojant transporto priemonę, esant neatsargiai kaltės formai, kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnį, o padaryti esant tyčinei kaltei – pagal BK 129 straipsnį. „Tai, kad žmogaus gyvybės atėmimas ar jo sužalojimas įvyko panaudojant kelių transporto priemonę ir pažeidžiant kelių eismo taisykles, nereiškia, kad visais atvejais vairuotojo padaryta veika bus įvertinta kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kvalifikuota pagal atitinkamą BK 281 straipsnio dalį. Tyčia padarytos veikos, net jei jos susijusios su transporto priemonės panaudojimu ir padarytos pažeidžiant kelių eismo taisykles, visada kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį“, – nurodoma LAT nutartyje.

Nusižengė tyčia

Pasak teisėjų kolegijos, net ir profesionalus vairuotojas vargu ar galėtų saugiai sustabdyti automobilį iškilus pavojingai situacijai, vairuodamas 150 km/h greičiu. Tokių galimybių tiesiog nenumato automobilio techninės charakteristikos. Gatvėje, kurioje intensyvus eismas, kelios pėsčiųjų perėjos, taip nesaugiai vairuojantis asmuo suvokia, kad, išėjus į važiuojamąją eismo dalį pėsčiajam ar staigiai stabdant arba darant posūkį kitam automobiliui, jis jokiu būdu nespės sustabdyti savo automobilio. Tai reiškia, kad jis privalo suvokti ne vien savo veiksmų rizikingumą, bet ir jų pavojingumą. O tai jau tyčinės kaltės požymis.

Nutartyje išsamiai pasisakyta ir dėl bausmės švelninimo galimybių. Kolegija pabrėžė, kad, sprendžiant bausmės dydžio parinkimą, svarbus yra asmenybės įvertinimas. A. Stiklioraitis ne tik kad neprisipažino padaręs nusikaltimą, bet aktyviai stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekė, kad baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikaltimą būtų patrauktas visai kitas asmuo, nedalyvavęs eismo įvykyje ir jo net nematęs. Be to, jis praeityje teistas užsienyje, daugybę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. „Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad kasatorius nesistengia pasitaisyti, iš savo praeities klaidų teigiamų išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja KET taisykles. Jau po nagrinėjamo eismo įvykio jis vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Visa tai ypač neigiamai charakterizuoja kasatorių ir paneigia galimybę skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijos vidurkis bausmę. Be to, pakankamai didelis padaryto nusikaltimo pavojingumas taip pat yra vienas iš veiksnių, dėl kurių negalėjo būti paskirta švelnesnė bausmė“, – nurodoma nutartyje.

Teis kaip žudikus

Bylą nagrinėjęs teisėjas Vytautas Piesliakas pažymėjo, kad situacija, kai dėl avarijos kaltas vyras teisiamas kaip už nužudymą, yra nedažna praktika. „2015 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį, kad tokiais atvejais, kai asmuo šiurkščiai pažeidžia kelių eismo taisykles (vairuoja stipriai apsvaigęs, nestoja policijai stabdant, bėga nuo jos, kelis kartus viršija leistiną greitį) ir dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio sužalojami ar žūva kiti eismo dalyviai, tokios veikos gali būti kvalifikuojamos kaip nužudymas. Taigi, šioje byloje patvirtinome dar kartą ankstesnę LAT praktiką, pabrėždami, kad jei asmuo abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, tiki tik sėkme, o ne realiomis galimybėmis užkirsti kelią eismo įvykiui, toks nusikaltimas vertinamas kaip nužudymas“, – teigė V. Piesliakas.

Teismų karuselėje

Šiuo metu pasirodė pranešimai, kad Rusijoje, Kaliningrado srityje, pernai buvo sulaikytas iš Lietuvos pasprukęs buvęs Kalvarijos savivaldybės politikas A. Geležius. Šis bėglys Lietuvoje buvo nuteistas už dviejų žmonių nužudymą, o su A. Stiklioraičio byla jo byla panaši tik tuo, kad ir jis skundą LAT parašė jau slapstydamasis užsienyje. Iš ten nuteistasis rašė laiškus ir Seimo nariams.

Istorija prasidėjo 1994-ųjų balandį, kai mįslingai dingo Kalvarijos gyventojai Raimondas A. (24 m.) ir Zenius V. (19 m.). Nuo to laiko niekas jų nematė nei gyvų, nei mirusių. Neabejojama, kad abu vyrai tada buvo nužudyti, bet nežinoma jų palaidojimo vieta.

Teismas nustatė, kad tąkart iš A. Geležiaus motinos namų dingo jo brolio 16 000 litų (4637 eurų), tad tuomečio Kauno kūno kultūros instituto studentas A. Geležius, į pagalbą pasikvietęs 3 asmenis, siekė atgauti pavogtuosius pinigus, nes įtarė Raimondą A. ir Zenoną V. Šie vyrai buvo pagrobti gatvėje ir įgrūsti į automobilį.

Tariamiems vagišiams prie Kalvarijos apylinkėse esančio ežero buvo surengta egzekucija: jie buvo pririšti prie medžio ir mušami, pagrobėjai iškasė duobę ir liepė į ją lipti abiem, o tada A. Geležius abu nušovė ir subadė medžiokliniu peiliu.

Iškart po įvykio A. Geležiaus kaltė buvo neįrodyta, o 2004-aisiais jį Vilniaus policijos pareigūnams dėl to paties nužudymo įskundė pusbrolis Algirdas V. (jis jau mirė po sunkios ligos), buvo surasti liudytojai. 2005 metais A. Geležius jau slapstėsi ir buvo ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių dešimtuke, bet po gero pusmečio pats prisistatė į prokuratūrą.

2006 metais A. Geležius buvo pašalintas iš Kalvarijos savivaldybės tarybos, nes slapstydamasis nelankė posėdžių, netrukus tuometė Liberalų demokratų partija (dabar – partija „Tvarka ir teisingumas“) sustabdė A. Geležiaus – ir partijos Kalvarijos skyriaus pirmininko, ir partijos nario – įgaliojimus.

Po to prasidėjo teismų karuselė. 2009 metais jis buvo išteisintas KAT, „neįrodžius, jog dalyvavo nusikaltime“. 2010-aisiais šį nuosprendį patvirtino LApT. Kuriozas, tačiau tas pats teismas, lyg būtų praregėjęs, po 2 metų nuosprendį apvertė aukštyn kojomis – 2012-ųjų lapkričio 27-ąją paskelbė, kad už 1994-aisiais nužudytus du Kalvarijos gyventojus buvęs politikas turi kalėti 14 metų.

Pripažintas pabėgėliu

Nuteistasis nuosprendžio negirdėjo, nes neatvyko į teismą ir vėl spruko. Gruodžio 11-ąją buvo paskelbta jo paieška. Slapstydamasis A. Geležius kreipėsi pagalbos į Seimo narius, tačiau šie nesikiša į teismų darbą.

A.Geležiaus viltis, ko gero, buvo LAT, į kurį jis, padedamas advokatų ir žmonos, kreipėsi jau slapstydamasis. Tačiau ir šis teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, tik patvirtino ankstesnįjį nuosprendį – A. Geležius liko apkaltintas ir nuteistas.

Ar bus sugrąžintas A. Geležius Lietuvai? Už dvigubą žmogžudystę nuteistam ir iš Lietuvos į Kaliningradą pasprukusiam buvusiam Kalvarijos politikui Rusijoje suteiktas pabėgėlio statusas, o tai apsunkina bėglio išdavimą. Lietuvos teisėsaugininkų iniciatyva Rusija persvarsto šio statuso suteikimą. Jei bus pasiekta, kad šis statusas buvo panaikintas, tad tikėtina, kad už kriminalinius nusikaltimus nuteistas buvęs politikas atsidurs už grotų Lietuvoje.

Petras IVANAUSKAS