Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bedarbius pančioja skolų šleifas

Vis dažniau ir garsiau kalbant apie darbuotojų trūkumą, priekaištaujant bedarbiams dėl veltėdžiavimo, aiškėja, kas dažnai pančioja žmonių galimybes legaliai dirbti – tai antstolių išieškomos skolos, giliai įklampinusios nemažai tautiečių. Nesuvaldę norų ir neįvertinę finansinių galimybių, žmonės skolon perka mobiliuosius telefonus, televizorius, automobilius, o kai nesugeba už tai susimokėti, ima vengti čia pat išdygusių antstolių ir legalaus darbo.

Nori tik grynųjų

Neseniai parlamentiniame Kaimo reikalų komitete aptariant šviesią kaimo viziją Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį į problemą, kurios deramai neįvertina politikai, žarstantys kaimo gaivinimo idėjas, – tai žmonių įsiskolinimas ir antstolių vengimas. „Tokius asmenis gana sunku įdarbinti. Jie geriau prašo pašalpų arba nori pabėgti į užsienį, bet legaliai dirbti vengia“, – pastebėjo Ukmergės rajono ūkininkas.

Joniškio rajono savivaldybės Žagarės seniūnijos seniūnas Saulius Kužmarskis teigia, kad antstolių pagalba išieškomi įsiskolinimai – viena didžiausių nedarbo problemų. Skolų prikaupę gyventojai purtosi legalaus darbo, nes vos atlyginimui patekus į sąskaitą, reikšmingą dalį antstoliai nuskaičiuoja už skolas.

Iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį antstolis gali išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

„Iš tikrųjų nemažai žmonių turi skolų, kurias išieško antstoliai. Tokiu atveju tie asmenys nėra suinteresuoti įsidarbinti, sudaryti darbo sutartį. Jiems geriau gauti pašalpas, kompensacijas už šildymą ir kt. Pagal užimtumo programą seniūnijai skiria 5 darbo vietas pusmečiui, žmonės domisi, bet pirmiausia klausia, ar mokėsime grynaisiais. Kai pasakai, kad per sąskaitą, neretai atsisako“, – problemą atskleidė seniūnas.

Prisiperka brangių daiktų

Joniškio rajono savivaldybės administracija skelbia dedanti daug pastangų, kad didėtų užimtumas ir mažėtų ilgalaikių bedarbių skaičius. S.Kužmarskis pasakojo, kad rajone plėtojama tokia praktika – seniūnijose vyksta užimtumo dienos, į susitikimus kviečiami bedarbiai, darbdaviai, atvyksta Užimtumo tarnybos specialistai, savivaldybės administracijos atstovai, dalyvauja ir meras. „Su kiekvienu bedarbiu kalbamasi, klausiama, kokios yra problemos, kodėl vengiama dirbti. Dažna priežastis – įsiskolinimai. Kiek žinau, žmonės turi nemažai skolų – iki 10 ir daugiau tūkstančių eurų. Ištrūkti iš tokių skolų daug kam darosi sudėtinga“, – teigė seniūnas.

Pasak jo, anksčiau žmonės buvo įjunkę imti greituosius kreditus. Greitai ir gana lengvai pasiekiami pinigai nemažą dalį savo finansinių galimybių įvertinti nesugebančių žmonių ilgam įklampino į skolas. „Manyčiau, kad dažniausiai ne maistui ima kreditus, perka brangius daiktus, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, užsisako kabelinę televiziją. Jiems atrodo, kaip bus smagu turėti daug kanalų, bet kad už tai reikia kas mėnesį susimokėti po keliasdešimt eurų, negalvoja. Per metus susikaupia nemenka suma. Buvo atvejis, kai pasiskolinę pinigų žmonės įsigijo automobilį, nors neturėjo teisės vairuoti. Po kelių dienų mašiną sudaužė, gavo baudą“, – įsiskolinimų istorijas pasakojo seniūnas.

Skolininkų neatstumia

Stambus Kėdainių rajono daržovių augintojas Vidmantas Kvedaras sakė, kad jo ūkyje yra įdarbinta žmonių, iš kurių algos dalis pinigų nuskaičiuojama skoloms padengti. Tačiau, pasak daržininko, tokių darbuotojų nėra daug – 7 iš maždaug 180 pastoviai įdarbintų. Jo dideliame ūkyje nuolat reikia ir nemažai sezoninių darbininkų, kurie įdarbinami pagal paslaugų kvitus. Tokiu atveju dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais.

Įdomi detalė, kad pernai, kai dėl pandemijos buvome uždaryti namuose, Lietuvos banko duomenimis, vadinamųjų mažųjų kreditų išduota kone trečdaliu mažiau nei prieš metus.

„Jeigu prisiima greitųjų kreditų, tegu galvoja, kaip grąžins. Jie gali tartis su antstoliais, kad skola būtų išdėliota ilgesniam laikotarpiui, kad liktų pinigų pragyvenimui ir prasimaitinimui. Nieko nepadarysi, skolas reikia atiduoti“, – kalbėjo ūkininkas.

V.Kvedaras pabrėžė, kad problema kita – bedarbiams mokamos išmokos, kurios neskatina dirbti. „Nenori dirbti, sėdi namuose, ir jiems gerai. Net darbo pagal paslaugų kvitus vengia, nors tokiu atveju jie ir uždarbį gauna, ir išmokų nepraranda. Tai klaidinga Vyriausybės politika“, – įsitikinęs daug sezoninių darbuotojų įdarbinantis daržininkas.

Nenori priimti į darbą

Įsiskolinusių ir antstolių vengiančių žmonių apstu ir kaimiškose vietovėse, ir miestuose. O tai, kad skolos yra vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų, parodė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) atlikta studija. Joje pastebėta, kad prasiskolinusių žmonių darbdaviai nenori priimti į darbą, nes įsiskolinimus sudėtinga administruoti, buhalterija apkraunama papildomu darbu. Tai pastūmėja į pašalpų sistemą, nelegalų darbą. Tokie žmonės dažnai susigundo siūlomais greitaisiais kreditais, kad susimokėtų skolas už būsto šildymą ir kitus mokesčius, padengtų jau esamus įsiskolinimus. Tokiu būdu užsisuka skolų ratas, iš kurio ištrūkti darosi sudėtinga. O kai prie durų pasirodo antstoliai, įsiskolinimų sumos stipriai išauga, žmonės praranda viltį ir motyvaciją jas grąžinti.

Skurdą patiriantiems žmonėms paslaugas teikiantys darbuotojai išgirsta visokių istorijų ir skolose besimurkdančių asmenų nusiskundimų. Vienas jų: „Sunku išsikapstyti. Dirbau vienoje darbovietėje, tai ten nedidelis atlyginimas, dabar perėjau į kitą. Tikiuosi čia gal greičiau išsimokėsiu, bet vis viena tiek mėnesių tu negali nei išsinuomoti, nei už butą susimokėti... Gyventi savo bute negali, nei patarnavimų susimokėti, nes antstoliai pusę atskaičiuoja, ir kas tau lieka? Kaip pragyventi žmogui, kur dėtis?“

NSMOT naujausioje apžvalgoje apie skurdą ir socialinę atskirtį nurodoma, kad bemaž 9 proc. Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų. Apytiksliais duomenimis, daugiau nei vienas priverstinio išieškojimo procesas vykdomas iš maždaug 60 proc. skolingų fizinių asmenų.

Antstolių rūmų duomenimis, 2020 metų pabaigoje skolos buvo išieškomos iš 248 822 fizinių asmenų, 2019 metų pabaigoje – iš 260 441 fizinio asmens, 2018 metų pabaigoje – iš 273 292 fizinių asmenų. Statistika lyg ir gerėja. Įdomi detalė, kad pernai, kai dėl pandemijos buvome uždaryti namuose, Lietuvos banko duomenimis, vadinamųjų mažųjų kreditų išduota kone trečdaliu mažiau nei prieš metus.

Antstoliai griebia viską

Pastebima, kad dalis skolininkų yra piniginės paramos gavėjai, dalis jų turi daugiau nei vieną skolą, kurios neretai išieškomos skirtingų antstolių. NSMOT nuolat pasiekia informacija, kad antstoliai neteisėtai nuskaito lėšas. Taip atsitinka, kai antstoliai atskaito iš socialinių išmokų – piniginės socialinės paramos, vaiko pinigų, darbo paieškos išmokų ir pan. Įsiskolinę asmenys dažnai nežino, kad iš tokių lėšų negalima atskaityti.

NSMOT nurodo, kad savivaldybės visiems skolininkams turi išrašyti pažymas (piniginės socialinės paramos gavėjų atveju – kas tris mėnesius), skolininkai savo ruožtu apie gaunamas išmokas per 15 dienų turi informuoti antstolius, priešingu atveju išieškotos sumos iš tikslinių išmokų nėra grąžinamos. Tai sukelia didelę naštą tiek išmokas gaunantiems skolininkams, tiek išmokas teikiančioms institucijoms, tiek su skolininkais dirbantiems socialiniams darbuotojams.

Skola – ne rona

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė primena liaudies išmintį: „skola – ne rona, neužgis“, todėl kiekvienas suaugęs žmogus prieš skolindamasis turi įsisąmoninti, kad skolą reikės grąžinti. Pasak jos, antstoliai atsiranda tada, kai kreditoriai pateikia ieškinius į teismą ir jie pasibaigia tuo, kad yra atiduodami vykdomieji raštai išieškoti.

„Antstolis mato gyventojų pajamų šaltinius, jeigu oficialiai įsidarbinama, antstolis iškart išsiunčia raštą darbdaviui, kad dalį algos atiduotų skolai „gesinti“. Jeigu dėl skolos pradėtas išieškojimas, pagal atitinkamus teisės aktus žmogus privalo nuo gautų pajamų tam tikrą procentą atiduoti skolos ar skolų grąžinimui. Pardavus kokį turtą, gavus pajamų iš nuomos taip pat yra išskaičiuojama. Neatskaitoma nuo ligos, darbo išmokų, pašalpų“, – aiškino LBAA prezidentė.

Sugadina gyvenimą

Pasak D.Čibirienės, skolos nėra padėtis be išeities. Kartais jos būna nedidelės, tačiau jeigu žmogus nieko nedaro, skola auga ir klampina. Jeigu tokiam asmeniui koks mentorius padėtų įvertinti situaciją, sudėlioti planą, kaip galima skolą grąžinti, išdėlioti kuriam laikui, žmogus galėtų išbristi.

„Galop, jeigu žmogų skolos visiškai įvaro į kampą, galima skelbti fizinio asmens bankrotą ir pradėti gyvenimą nuo balto lapo, legaliai dirbti. Aišku, tai nėra paprastas procesas, kainuoja teisininkų pagalba, bet išeitis yra. Tik reikia susigriebti, nes neapgalvoti poelgiai gali sugadinti gyvenimą. Žinau žmogų, kuris prieš 20 ar daugiau metų jaunystėje pasiskolinęs nusipirko automobilį, po dviejų dienų jį sudaužė, skola liko. Iki šiol ji tempiasi, auga, tas žmogus turbūt nelegaliai dirba“, – pasakojo pašnekovė.

D.Čibirienė užsiminė apie įdomią statistiką: „Manoma, kad visame pasaulyje žmonės maždaug trečdalį visų savo išlaidų išleidžia tam, kad pasirodytų geresni už tuos, kurių nemėgsta ar nekenčia. Norima pasipuikuoti, padidinti savivertę prieš tuos, kurie žemino.“

Rekomenduojami video