Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bausmes atliks ten, kur pageidaus

Dar vasarą Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pažadėjo, kad po 3–4 metų nebeliks sostinės centre įsikūrusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K). Nuteistieji ir iki teismo čia laikomi suimtieji bus išdalyti kitoms įkalinimo įstaigoms.

Naujų jau nestatys

Spalio pabaigoje viešai buvo pranešta ir apie parengtas Lukiškių TI-K reorganizavimo sąlygas bei būsimą reorganizavimą. „Biudžetinė įstaiga Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas reorganizuojama ją prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos Vilniaus pataisos namų“, – rašoma pranešime.

Kiek anksčiau Vyriausybė davė sutikimą reorganizuoti ir Kybartų pataisos namus (PN), juos prijungiant prie Marijampolės PN.

Teisingumo ministerija taip pat planuoja atsisakyti ir Vilniuje, Sniego gatvėje, veikiančių Pusiaukelės namų. „Mes nesirengiame statyti naujo kalėjimo Vilniaus mieste, nes visa infrastruktūra – tvoros, praėjimo koridoriai, labai brangiai kainuoja. Išanalizavę esamą situaciją, pamatėme daug neišnaudotos vietos visose pataisos namų teritorijose. Ten galime pastatyti po pastatą ir perkelti esamus kalinius“, – žurnalistams aiškino E. Jankevičius.

Ministras tvirtino, kad tokie kardinalūs pakeitimai Lietuvai nekainuos nė vieno euro – reikalinga renovacija šalies įkalinimo įstaigose bus atliekama Norvegijos vyriausybės lėšomis.

Perduos Turto bankui

Labiausiai ministras džiaugiasi, kad pagaliau pavyks iš Vilniaus centro iškelti Lukiškių TI-K, kuris labai nesiderina su šalia esančiais objektais: Seimo rūmais, Lieuvos Aukščiausiuoju Teismu, Užsienio reikalų ministerija, Martyno Mažvydo biblioteka. Be to, Lukiškių TI-K kompleksą sudaro kalėjimas, ligoninė, gamybinis bei administracinis pastatai ir Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, o dauguma šių statinių yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Kai pagaliau šiose patalpose nebeliks nuteistųjų ar suimtųjų, pastatų kompleksas bus perduotas Turto bankui.

Derėtų priminti, kad dar 2014 metų vasarą Vyriausybė buvo patvirtinusi Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, kurioje buvo numatyta, kad Lukiškių TI-K iš Vilniaus centro bus perkeltas į Pravieniškes ir tai bus padaryta iki 2018 metų. Deja, paskelbus Lukiškių TI-K iškeldinimo konkursą, 2015 metų rudenį jį teko nutraukti dėl įtarimų neskaidrumu ir nesutarus dėl kainos. Vyriausybė buvo numačiusi skirti 30 mln. eurų, o konkurso dalyviai darbus siūlėsi atlikti už 80–85 mln. eurų.

Arčiau namų

Taigi, įsakymai pasirašyti ir nuo rugsėjo 1 dienos teismo nuosprendžio laukiantys suimti asmenys gali kalėti ne tik keturiuose tardymo izoliatoriuose, bet ir pataisos namuose.

Esminis suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas – teisės aktais įtvirtintų skirtingų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo ir režimo reikalavimų užtikrinimas. Ministras įsitikinęs,kad šiuos reikalavimus galima užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose, nepriklausomai nuo to, ar įstaiga oficialiai vadinama tardymo izoliatoriumi, ar pataisos namais.

„Perkėlus suimtuosius į kitas laisvės atėmimo įstaigas kartu pagerės ir suimtųjų gyvenimo sąlygos, bus užtikrintos svarbiausios žmogaus teisės. Iki šiol daugiausia nuteistųjų skundų tiek nacionaliniai teismai, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas gaudavo būtent dėl jų kalinimo sąlygų Lukiškėse ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, – pabrėžė teisingumo ministras E. Jankevičius.

Įsakyme taip pat numatyta, kad teismo paskirtą kalėjimo režimo bausmę taip pat bus galima atlikti visose laisvės atėmimo įstaigose. Iki rugsėjo 1-osios tokios rūšies bausmę buvo galima atlikti tik Lukiškių TI-K.

„Taip sukurtos teisinės prielaidos pradėti nuteistųjų ir suimtųjų perkėlimą iš Lukiškių TI-K į kitas įkalinimo įstaigas. Dalį asmenų iš Lukiškių į kitas įstaigas ketinama perkelti jau iki šių metų pabaigos“, – paskelbdamas viešai įsakymą pažadėjo ministras.

Kalėjimo režimas

Tačiau įsakymą pasirašyti yra gerokai lengviau, nei įgyvendinti naujoves. Pasirodė, jog įkalinimo įstaigos nėra tam pasirengusios – jau vien dėl to, kad daugumoje pataisos įstaigų nuteistieji vis dar atlieka bausmę ne kamerose, o bendrabučiuose. Kalinimo įstaigos administracijai labai sudėtinga diferencijuoti tiek daug kalinių „rūšių“. Pavyzdžiui, apriboti ne pirmą kartą kalinčių asmenų įtaką „pirmakarčiams“. Be to arešto bausmė ar kardomasis kalinimas turi labai daug veiklos specifikų, todėl pataisos įstaigos, kurios to iki tol su tokiais asmenimis nedirbo, neturi tinkamai parengto personalo.

Kad kol kas situacija įtempta, patvirtino ir neseniai į „Akistatą“ paskambinęs nuteistasis Romas J. (pavardė redakcijai žinoma). Vyras bausmę atlikinėjo nuo seno vadinamoje pareigūnų „zonoje“, Sniego gatvėje, Vilniaus PN. Čia kalėjo nusikaltę buvę policijos ir kitokie pareigūnai. Vyravo nuomonė, kad bausmes jie atlieka atskirai dėl savo pačių saugumo. Kitoje šios įkalinimo įstaigos dalyje – Rasų gatvėje – bausmes atlieka ne pirmą kartą nusikaltę nuteistieji.

„Mus jau prieš metus išgrūdo iš Sniego gatvės ir apgyvendino Rasose, gerokai pamažinę erdves ir darbus, – pradėjo pasakojimą Romas J. – Tad, kai rugsėjo viduryje mums, 18 žmonių, pasiūlė važiuoti padirbėti į Kauno nepilnamečių TI-PN ir pažadėjo sudaryti normalias kalinimo sąlygas, mes labai apsidžiaugėme. Tačiau po kelių dienų pasijutome apgauti. Mus apgyvendino atskirai – tardymo izoliatoriaus patalpose, visur, tarsi nepilnamečius, lydėdavo pareigūnas, neturėdavome galimybės nei pasivaikščioti, nei parūkyti. O dar ir darbai pasibaigė, nors buvo žadėję, kad galėsime užsidirbti. Pasijutome tarsi kalėjimo režimu gyventume. Pasiprašėme atgal, tačiau niekas nesileido į kalbas – sėdit ir sėdėkit, sakė mums“.

„Akistatai“ pradėjus aiškintis situaciją, 5 labiausiai geidžiantiems rūkyti vyrams buvo leista grįžti į Vilniaus PN. O Kalėjimų departamento direktoriaus patarėja ryšiams su visuomene Simona Banėnienė paaiškino, kad į Kauno nepilnamečių TI-PN buvo perkelti ūkio darbus norintys ir galintys dirbti nuteistieji.

„Jie ardė patalpas, o netrukus pradės ir apdailos darbus. Šie nuteistieji neturi galimybių kontaktuoti su nepilnamečiais, gyvena atskirose patalpose. Rūkyti Kauno nepilnamečių TI-PN yra draudžiama. Penki nuteistieji jau grąžinti atgal į Vilniaus PN, kiti, atlikę planuotus darbus, taip pat  bus grąžinti į Vilniaus pataisos namus atlikti bausmę“, – paaiškino S. Banėnienė.

Pliusai ir minusai

Ko gero, tokių nesusipratimų gali pasitaikyti dar ne vienas. Pareigūnai, dirbantys įkalinimo įstaigose sako, kad naujovės turi ir pliusų, ir minusų. „Teisingumo ministerija po truputį keičia reglamentavimą įkalinimo įstaigose ir atriša rankas visose įstaigose laikyti įvairius nuteistuosius. Jau pakeisti visų pataisos įstaigų nuostatai, keičiami kiti teisės aktai, visoms pataisos įstaigoms į funkcijas įtraukti ir pirmą, ir ne pirmą kartą kalintys asmenys, ir arešto bausmė, ir kardomasis kalinimas ir t.t. – sakė vienas PN pareigūnas. – Šių pakeitimų pliusas – didesnis lankstumas. Dabar yra galimybė sudaryti sąlygas nuteistajam atlikti bausmę kuo arčiau jo šeimos gyvenamosios vietos.  O įstaigų vadovybei bus paprasčiau išsklaidyti nuteistuosius, jei šie įstaigoje pradės užsiiminėti neteisėtais dalykais, darys neigiamą įtaką ar bandys burti grupuotes. Be to, anksčiau buvo neįmanoma tolygiai paskirstyti nuteistųjų tarp įstaigų – įvairiuose PN buvo numatytos atskiros nuteistųjų kategorijos (pirmą kartą teisti, kelis kartus teisti, bausmę atliekantys kalėjimo režimu, nuteistieji iki gyvos galvos, nepilnamečiai ir pan. – jų nebuvo galima laikyti kartu)“.

Norvegų pagalba

Didžiausias galvosūkis, kur sutalpinti Lukiškių TI-K gyventojus, atrodo, šiais metais dar nebus neišspręstas. Manoma, jog nuteistieji iki gyvos galvos šias Kalėdas dar sutiks ten pat – Lukiškėse. Mat norint kaliniams rasti vietos, reikia atlikti remonto darbus kitose laisvės atėmimo įstaigose.

Didelės viltys dedamos į norvegus, kurie jau daugelį metų finansuoja mūsų įkalinimo įstaigų statybas, dalijasi nuteistojo integracijos į visuomenę subtilybėmis.

Ir dabar rugsėjo mėnesį vykusio teisingumo ministro vizito Norvegijoje metu sutarta, kad ši Skandinavijos šalis ir toliau Lietuvai teiks visokeriopą pagalbą, siekiant modernizuoti įkalinimo įstaigas. Planuojama, kad ši pagalba apims ne tik ekspertines konsultacijas, tačiau taip pat bus sukurta moderni pataisos pareigūnų mokymo centro infrastruktūra, Vilniaus ir Pravieniškių pataisos įstaigos rekonstruotos į kamerų tipo patalpas.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

Rekomenduojami video