Yra toks Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis (76-asis), pagal kurį nuo teismo paskirtos bausmės atleidžiami įvairaus plauko nusikaltėliai. Būtų galima manyti, kad šis BK straipsnis – ne vieno kaltinamojo ar teisiamojo svajonė, tačiau iš tiesų vargu ar geriau būti atleistam nuo įkalinimo bausmės, kai prislėgusi kita – likimo skirtoji – bausmė, tai yra kamuoja sunki, nepagydoma, viso likusio gyvenimo liga. Mat šis BK straipsnis ir skirtas tik tiems, kam būtent dėl ligos būtų per sunku gyventi už grotų.

Įkalintas ligoje

Neseniai apie tokį Kauno apygardos teismo nuosprendį sužinojo kaunietis Marius Karpavičius (35 m.). Jeigu jis būtų sveikesnis, turėtų už grotų gyventi 5 metus, nes dabar nuteistas už tai, kad sužalojo kitą žmogų, buvo neteisėtai atėmęs jo laisvę ir neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Tačiau per tą patį nusikaltimą Marius pats buvo pašautas besigynusio vyro – patyrė labai sunkią stuburo traumą, apribojusią galimybes.

Jau iškart po įvykio buvo prognozuojamas liūdnas pašautojo likimas – invalidumas visam gyvenimui.

Dabar, po beveik 3 metų, medicinos specialistai teigia tą patį. Užtat teismas ir nusprendė, kad sunkios savo kasdienybės dėl sveikatos būklės kankinamas kaunietis negali būti kalinamas. Vyro liga yra sąraše ligų, kurios leidžia net ir už pačius sunkiausius nusikaltimus nuteistiems asmenims toliau gyventi laisvėje – būti įkalintiems savo ligoje.

Teismas nustatė, kad M. Karpavičius per įvykdytą nusikaltimą – užpuolimą Kašonių kaime (Prienų r.) 2013-ųjų rugsėjo 6-osios rytą – veikė pavojingai, jau tada buvo charakterizuojamas neigiamai, buvo žinomas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių teisėsaugininkams, nes teistas Vokietijoje ir Suomijoje. O šio kauniečio teistumai, anksčiau pelnyti Lietuvoje, jau laikomi išnykusiais.

Beje, iki teismo M. Karpavičius prokurorų buvo kaltinamas ir sunkesniu nusikaltimu – pasikėsinimu nužudyti Kašonių kaime tuomet ūkininkauti pradėjusį pažįstamą kaunietį Darių S. (33 m.). Bet teismas šį kaltinimą „nubraukė“ kaip neįrodytą.

Kitas – kapuose

Ne tik Marių likimas nubaudė už, kaip dabar jau nustatęs teismas, iš anksto suplanuotą išpuolį prieš ūkininką Darių S. Mat dar tą patį šūvių sudrumstą rytą žuvo jaunesnysis Mariaus brolis Juozas B. (25 m.). Šis kaunietis į Kašonių kaimą buvo atvykęs kartu su broliu, tik jo, mirusiojo, indėlio į nusikaltimą jokia Temidė jau negali pasverti. Jauną vyrą pakirto aktyviai besigynusio ūkininko Dariaus S. gausiai paleistos kulkos.

Nustatyta, kad Darius S. šaudė iš legaliai turėto pistoleto, tuokart prieš kokius 4 metus pasirūpinto savigynai. Jokia baudžiamoji atsakomybė vyrui, kurį jo paties valdoje staiga užpuolė du pažįstamieji ir todėl ginantis buvo apšaudyti, negrėsė.

Šis įvykis savo laiku sulaukė didžiulio susidomėjimo – juk ne kasdien ramiame kaime šaudoma ir nušaunama. Juolab kad apie tėvų sodyboje ūkininkauti pradėjusį Darių S. tuokart aplinkinių atsiliepta tik teigiamai.

Pradingęs grobis

Teisme nepaaiškėjo tiksliai, kodėl buvo įvykdytas trilerio lygio kriminalas Kašonių kaime, tačiau teismas pripažino, kad nusikaltimą galėjo išprovokuoti nusikalstama ūkininko ir pas jį atvykusio Mariaus Karpavičiaus bendra praeitis. Pats Darius S. neslėpė, kad su Mariumi jiedu buvo pažįstami apie 10 metų – kartu sportuodavę, kartu ir vagystę iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės Suomijoje įvykdę, dalyvaujant dar keliems bendrininkams.

Darius S. pasakojo, kad net 120 000 eurų vertės pagrobtus juvelyrinius dirbinius su Mariumi buvo paslėpę miške, o 2012 metais, kai abu išėjo iš kalėjimo, slaptavietė buvo jau tuščia.

Tad teisme ir pasilikta prie versijos, kad Marius įtarė, jog tuos brangius dirbinius arba pinigus, gautus už juos, neleistinai vienas pasisavinęs į laisvę išėjęs Darius S. Užtat tarp jų prasidėję nesutarimai, įsivyravusi nesantaika, nutrūkęs draugiškas bendravimas. Vadinasi, tuokart ir važiuota pas Darių S. aiškintis – iškvosti tiesą apie brangenybes arba pinigus. O kad būtų baugiau, su Mariumi važiavęs ir brolis.

Ištrinta atmintis

Kaltinamasis Marius, po brolio žūties likęs vienas laukti teismo bausmės už išpuolį Kašonių kaime, teisme liudijo nuotoliniu būdu, nes medikai teismui rekomendavo nekviesti šio vyro į teismo salę, į kurią atvykti jam būtų buvę sunku dėl sveikatos būklės, o dar sunkiau būtų buvę išbūti ne namie kelias valandas.

Toje apklausoje nuotoliniu būdu Marius tvirtino niekuo negalįs padėti teismui – vyras dėl traumos, patirtos per nusikaltimą Kašonyse, praradęs atmintį. Marius tikino prisimenąs tik viena – jokių ginklų jis niekada neturėjęs.

Tiesą teismas stengėsi nustatyti pagal kaltinamojo M. Karpavičiaus parodymus, duotus tuoj po įvykio, nukentėjusiojo parodymus ir kitą bylos medžiagą.

O po įvykio Marius tvirtino vykęs su savo broliu pas ūkininkaujantį Darių S. pastarojo draugišku kvietimu. Esą pasikalbėti dėl skolos. Vykę be jokių kaukių ir specialios aprangos, be jokių ginklų. O nuvykę broliai buvę iškart užpulti nesvetingo šeimininko Dariaus S., apdaužyti ir apšaudyti, po to... aprengti neperšaunamomis liemenėmis, „papuošti“ kaukėmis, šalia padėta kuprinė su šaudmenimis, ginklai. Na, nebent elektrošoko prietaisą galėjęs turėti brolis Juozas B., kaip teigė Marius.

Glaustai sakant, ūkininkas, labai ankstų rytą, apie septintą valandą, sulaukęs dviejų draugų (!), tada kažkodėl juos apšaudęs, paskui imitavęs užpuolimą – užsiėmęs karnavalu (perrenginėjimu) ir galiausiai iškvietęs greitąją pagalbą ir policijos ekipažą. Mat vengęs atsakomybės už paleistus šūvius.

Užpultojo pergalė

Nukentėjęs Darius S. visa tai, žinoma, paneigė. Jis pasakojo, kad kauniečių brolių nelaukęs ir nesitikėjęs, nes jų nebuvo kvietęs. Juolab – tokį ankstų rytą. Anot Dariaus S., tuo metui jis nešęs lentynas į lauko virtuvę iš kieme stovėjusio savo automobilio. Virtuvėje vienu momentu ir išvydęs paskui jį įsibrovusius du nepažįstamus asmenis, slidininkų kaukėmis užsidengusius veidus. Abu „svečiai“ buvo ginkluoti ir jį skubiai „nujungė“ elektrošoko prietaisu. Darius S. šaukė iš skausmo, o užpuolikai jį daužė ginklu per galvą.

Kai elektros srovė jau neveikė, Darius S. suskubo gintis. Gerai, kad sportinio švarko kišenėje turėjo savigynai išduotą pistoletą – juo ir pradėjo šaudyti užpuolikų link. Kai abu „svečiai“ gulėjo po šūvių, Darius S. išbėgo į kiemą ir iškart paskambino pagalbos telefonu.

Netrukus, atvykus policininkams ir medikams, paaiškėjo, kad abu Dariaus S. apšaudyti vyrai rimtai sužaloti. Beje, tik tada ūkininkas suprato, kas jį užpuolė, nes, nutraukus kaukę nuo veido, atpažino Marių.

Juozas B., nuvežtas į Kauno klinikas, mirė nukraujavęs, nes buvo patyręs mažiausiai 7 šautinius sužalojimus, o jo brolis Marius, kuriam kliuvo mažiau šūvių, buvo ilgai gydomas, negalėjo judėti.

Teismo akcentai

Teismas labiau patikėjo nukentėjusiojo versija. Ir štai dėl ko.

Bene prieš 10 dienų iki išpuolio Marius Karpavičius slapta buvo lankęsis Kašonių kaime – tai išdavė tik jo mobilusis telefonas, o ne pats vyras papasakojo. Manoma, kaunietis buvo atvykęs į žvalgybą. Jokio telefoninio ryšio tarp jo ir Dariaus S. išvis neužfiksuota ilgą laiką iki išpuolio, nors Marius tikino, kad buvo kviestas.

Nelogiška, kad „kviesti“ draugai, atvykę į Kašonis, savo automobilį pasiliko beveik už kilometro nuo Dariaus S. sodybos, nuokalnėje, kad jo nebūtų matyti nuo kelio – kaip kokie slapukai, nors kelias iki sodybos buvo labai tinkamas važiuoti.

Visiškai nesuprantama, kam į neva draugišką pasimatymą broliams reikėjo vežtis elektrošoko prietaisą, kai šis daikčiukas laikomas nešaunamuoju ginklu, draudžiamu kasdienybėje, grasinančiu baudžiamąja atsakomybe. O šio prietaiso instrukcija po įvykio buvo rasta Mariaus namie, nors tuokart bandyta įrodinėti, kad elektrošokas – arba ūkininko surengto „karnavalo“ dalis, arba brolio Juozo B. daiktas.

Nedraugiškai atrodė ir tai, kad sušaudyto Juozo B. drabužiuose medikai aptiko lipniosios juostos ritinį – ši priemonė nusikaltėlių paprastai naudojama siekiant surišti auką, užtildyti.

O labiausiai teismui pasitarnavo ekspertų išvados, kad apšaudomi įsibrovėliai jau buvo su neperšaunamomis liemenėmis, nes šūviais sužalotos audinių vietos sutapo ir Juozo B. liemenėje, ir jo vilkėtame bliuzone. Taigi atkrito brukta versija apie Dariaus S. surengtą „karnavalą“.

Be to, teismas paskelbė manąs, kad per tiek laiko, kiek jo iš viso buvo nuo brolių išvykimo iš Kauno (60 kilometrų kelias iki sodybos) iki tol, kol ūkininkas Darius S. paskambino į policiją (iš viso – mažiau nei dvi valandos), šis ūkininkas fiziškai negalėjo spėti ir „svečius“ apšaudyti, ir inscenizuoti savo užpuolimą – aprengti du bejėgius vyrus liemenėmis, užmauti jiems pirštines ir kepures, sudėti ginklus, paruošti kuprinę, pačiam susižaloti, atitinkamose vietose ištepti lauko virtuvės grindis krauju. Ir viską atlikti taip, kad niekam iš apžiūrinčiųjų įvykio vietą nekiltų jokių įtarimų. Juolab kad kaltinamojo advokatas dar įtikinėjo, jog po įvykio Darius S. galėjęs ir kauniečių automobilį perstatyti į kitą vietą, viską kruopščiai apgalvodamas.

Iškalbinga detalė ir ta, kad Marius, tą rytą vykdamas iš Kauno, namie paliko savo mobilųjį telefoną. Labai panašu, kad tai daryta apgalvojus – kad būtų įrodymas, jog telefono savininkas tuo metu buvęs Kaune.

Visa tai ir buvo svarbiausi akcentai, lėmę teismo nuosprendį, kuriuo dėl išpuolio Kašonyse kaltu pripažintas M. Karpavičius.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis dabar jau ir įsiteisėjęs, nes nebuvo skundžiamas nė vienos iš teismo proceso pusių.

Tik faktai:

Pas ūkininką Darių S. atvykę abu broliai, be elektrošoko prietaiso, turėjo du šaunamuosius ginklus – pistoletą ir savadarbį medžioklinį nupjautavamzdį, taip pat mažiausiai 25 šaudmenis.

Nustatyta, kad abu minėti šautuvai turėti nelegaliai ir buvo pavogti: pistoletas – 2006 metais Čekijoje, o medžioklinis – 2007-aisiais Kauno rajone.

Dviejų kauniečių užkluptam Dariui S. elektrošoku ir keliais smūgiais į galvą buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog du broliai kauniečiai turėjo tikslą nužudyti Darių S., pas kurį atvyko, ir pasikėsino tai įvykdyti – mat jeigu būtų to norėję, būtų ir padarę, nes turėjo ginklų, buvo dviese prieš vieną, užklupo jį netikėtai; vadinasi, norėta tik pagąsdinti, iškvosti dėl juvelyrikos dirbinių.

Irena ZUBRICKIENĖ