Baiminamasi trečios Gedimino kalno nuošliaužos, tad raginama nedelsiant spręsti klausimą dėl gelžbetoninių konstrukcijų, laikančių kalno šlaito viršutinę dalį, stiprinimo.

Nors Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė Seimo Kultūros komiteto posėdyje aiškino priešingai, kad būtent šie 2000 metais pradėti įrenginėti betono juostų žiedai, vadinamieji rostverkai, ir pernelyg didelės apkrovos sukėlė Gedimino kalno problemas.

"Tie žiedai yra tie elementai, kurie laiko šlaito viršutinę dalį, todėl juos būtina stiprinti. Juos būtina išlaikyti", - sakė Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Jo vertinimu, šį klausimą reikia spręsti "rytoj ar poryt", neatidėliojant, kadangi gresia jau trečioji kalno nuošliauža.

"Nuošliauža - ne autobusas, kurio grafiką galima nustatyti. Gerai - dabar šaltis sukaustęs šlaitą, jeigu būtų atšilimas ir didelis kritulių kiekis iškristų, atšilimas ir vėl atšalimas, ta nuošliauža tikrai pradėtų judėti, todėl neatidėliotinai reikia ją sutvirtinti lynais, kaip kad yra sumanyta geotechnikų konstruktorių", - sakė J. Satkūnas.

Geologijos tarnybos direktorius paaiškino, kad tam bus gręžiamas gilus gręžinys, įgilinama kolona.

"Mes seksime tą visą tyrimo procesą ir patvirtinsime, ar tai yra gerai daroma", - sakė J. Satkūnas.

Vis dėlto dėl vieno sutinka tiek Geologijos tarnybos, tiek Nacionalinio muziejaus vadovai - kalno problemos prasidėjo ne dėl to, kad buvo iškirsti medžiai.

"Aš sakau priešingai, kalnas stabilizavosi iškirtus medžius, nes medžiai buvo seni, sunkūs, jų šaknų sistemos buvo silpnos, ir medžiai nebetarnavo šlaitų stabilizavimui. Atvirkščiai, medžiai judėdami pradėjo judinti šlaitus, dėl to buvo priimtas tinkamas sprendimas juos pašalinti", - sakė J. Satkūnas.

Vos darbą pradėjusiai naujai Vyriausybei bus siūloma sudaryti darbo grupę, kuri spręs, kuri institucija prisiims atsakomybę už Gedimino kalno gelbėjimą. Tai trečiadienį nusprendė Seime posėdžiavęs Kultūros komitetas.

"Aš manau, kad išeitis - kad Vyriausybėje būtų sudaryta darbo grupė, kas ten būtų šeimininkas, kas atsakingas, nes turėtume žmones, kurie prisiimtų atsakomybę", - sakė komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Komiteto pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad kalno gelbėjimas nuo nuošliaužų yra geologijos, o ne paminklosaugos sritis.

Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. eurų, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. eurų.

Kultūros ministro 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu buvo sudaryta komisija Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi, šiaurės vakarų ir vakarų šlaitų būklei nustatyti. Komisija konstatavo, kad Gedimino kalnas turi avarinės būklės požymių, ir rekomendavo neatidėliojant pradėti vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vykdant Kultūros ministerijos rekomendacijas, sudaryta kultūros viceministro Romo Jarockio vadovaujama ekspertų darbo grupė, kuri nuolat svarsto klausimus, susijusius su Gedimino kalno būkle.