LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nuo šiandien, lapkričio 9 dienos, miesto ir rajono paramos gavėjai maisto galės įsigyti pagal naują tvarką – labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Alytaus skyriaus atidaromoje atiduotuvėje. Ji atvėrė duris Alytuje adresu Seirijų g. 3. Apie naują maisto įsigijimo tvarką atiduotuvėje pasakoja „Maisto banko“ Alytaus skyriaus koordinatorė Laura Misiukevičiūtė.
– Keičiama paramos maistu tvarka. Ar tai reiškia, kad stokojančiųjų jau nepasieks Europos fondo parama labiausiai skurstantiems asmenims – paruošti daviniai nepasiturintiems gyventojams?
– Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) paramos programa šių metų gruodžio mėnesį baigiasi. Tai reiškia, kad maisto daviniai bei higienos prekės toliau dalinamos nebebus. Nuo kitų metų pagal kitas valstybės vykdomas programas stokojantiems bus dalinamos paramos maistu kortelės. Kiekvienas žmogus su jomis galės įsigyti reikiamo maisto.
– Iš kur bus tiekiami maisto produktai Alytuje duris atversiančiai atiduotuvei? Kuo ji panašės į parduotuvę ir kokia tvarka bei kas galės joje „apsipirkti“ nemokamai?
– Atiduotuvės lentynas pasieks paskutinės galiojimo dienos maistas iš parduotuvių bei visuomenės ir rėmėjų paaukoti produktai. Taip pat bendradarbiaujame su ūkininkais, kurių derlius irgi patenka į atiduotuvę. Joje maistas kiekvieną rytą bus apskaitomas, išrūšiuojamas, sudedamas į lentynas pagal kategorijas, apskaičiuojami kiekiai. Atėjęs paramos gavėjas iš to, kas tą diena atkeliavo į atiduotuvę, galės pasirinkti, kas jam reikalinga. Vienam paramos gavėjui priklauso ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto.
Iš socialinės paramos skyriaus pateikto sąrašo pakviesti asmenys atvykę pirmiausiai užsiregistruoja, tuomet gauna talonėlį ir pirkinių krepšelį, į kurį krausis iš kiekvienos produktų kategorijos pasirinktą maistą. Paskui bendrą kiekį pasisvers ir pasirašys. Kaip mes sakome, viskas beveik kaip parduotuvėje, tik vietoj pinigėlių – parašas.
– Minėjote, kad atiduotuvėje nepasiturintys gyventojai galės įsigyti tų produktų, kuriuos šeima mėgsta, o ne paruoštų davinių su nemėgstamais produktais? Turbūt svarbiu akcentu taps tai, kad dar mažiau bus švaistomas maistas?
– Tikrai taip. Susidūrėme ne su vienu paramos gavėju, kuris paprasčiausiai netoleruoja kai kurių maisto produktų dėl sveikatos problemų. Labai svarbus šios atiduotuvės tikslas – nepasiturintiems žmonėms maistą dalinti oriai. Maisto pasiimti ateina mažas pajamas gaunantys dirbantieji, neįgalieji, senjorai, vienišos ar kelis vaikus auginančios mamos – šie žmonės nusipelnė teisės oriai, kaip parduotuvėje, pasirinkti tai, kas jiems yra reikalinga.
– Ar atiduotuvėje išliks maisto atsiėmimo grafikai?
– Kasdien surenkamas skirtingas maisto kiekis, todėl savanoriai kas rytą turės išskirstyti jį į kategorijas, pasverti ir paskaičiuoti pagal tos dienos atvyksiančių paramos gavėjų skaičių su rezervu. Pavyzdžiui, šiandien iš duonos gaminių galite pasirinkti du vienetus arba iš vaisių ir daržovių – ne daugiau kaip du kilogramus. Tokiu būdu negalios taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“ – kiekvienas atėjęs galės rinktis iš visų maisto kategorijų. Atiduotuvės principą išbandome jau keletą savaičių. Yra kur tobulėti, bet sąrašai ir laikas bus paskirstomas taip, kad paramos gavėjams nereikėtų lenktyniauti.
– Atvėrus atiduotuvės duris, „Maisto banko“ savanoriams veiklos nesumažės, atvirkščiai, teks suktis dar sparčiau, gal didinsite jų gretas?
– „Maisto banko“ savanoriams veiklos tikrai nesumažės. Mūsų organizacijos veikla paremta savanoryste, jei ne savanoriai vargu ar galėtume pasidžiaugti tokiais rezultatais. Kiekvieną darbo dieną jie surenka maistą, apskaito, jį išrūšiuoja, sveria, suskirsto į kategorijas. Nuo šiol vien atiduotuvėje bus reikalingi mažiausiai keturi savanoriai. Kiekvienas prisidedantis mums labai svarbus.
– Vis dažniau girdimas žodžių junginys – išgelbėtas maistas. Tai turbūt ne tik iš prekybos tinklų parsivežti paskutinės dienos galiojimo produktai?
– Dažnas žmogus net nesusimąsto, kad pasaulyje ir Lietuvoje yra pagaminama daug daugiau maisto negu pasiekia žmonių stalą. Dėl įvairių priežasčių prekybininkai, ūkininkai, gamintojai, logistikos įmonės tam tikrų maisto produktų neparduoda, negali jų realizuoti ir, dažnu atveju, priversti utilizuoti. Pavyzdžiui, įmonė turėjo pagaminti produktų užsienio šaliai, tačiau užsakymas buvo atšauktas, o jų realizuoti Lietuvoje jau nebegali dėl nelietuvių kalba paženklintų pakuočių. Dažna ūkininkų problema – prekybos standartų neatitinkančios vaisių ir daržovių formos, dydžiai.
„Maisto banko“ sandėlius pasiekia dėl įvairių priežasčių gamintojų neparduoti maisto produktai – bandomieji / eksperimentiniai (vartoti saugūs) gaminiai, maisto produktai su netinkamu ženklinimu, neprekinės išvaizdos produkcija ir perprodukcija, šalutiniai gamybos produktai, su pažeistomis išorinėmis ar sezoninėmis, proginėmis pakuotėmis, dėl klaidų transportavimo grandinėje tikslo nepasiekęs maistas.
– Ar „Maisto bankas“ dažnai sulaukia ūkininkų pagalbos?
– Dauguma jų yra „Maisto banko“ Vilniaus regiono padalinio, kuriam priklauso ir Alytaus skyrius, partneriai, tačiau sparčiai dirbame patys su vietinio regiono ūkininkais. Dideliu jų skaičiumi pasigirti dar negalime, bet stengiamės ir judame į priekį.
– Viešai skelbiama, kad labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ pernai išdalino beveik 11 tūkst. tonų maisto iš kurių 6 tūkst. 193 tonos – nuo sunaikinimo išsaugotas maistas. Šiuo metu organizacija remia 230 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, taip pat paramą teikia 601 socialinei organizacijai. Kokį būrį nepasiturinčių gyventojų paremti „Maisto bankui“ rekomenduoja Alytaus miesto savivaldybės socialiniai darbuotojai?
– Nuo kitų metų Alytaus mieste ruošiamės maistu aprūpinti 2 tūkst., o rajone 2 tūkst. 500 paramos gavėjų.
– Paskaičiuota, kad kiekvienas šeimos ūkis vidutiniškai išmeta vieno mėnesio maistui skirtą biudžetą. Taigi, jei per mėnesį maistui išleidžiame apie 400 eurų, tai per metus tiek ir iššvaistome. Gal galėtų ir šeimos savojo maisto perteklių atvežti į atiduotuvę, kuri, nors bus atidaroma tik šiandien, alytiškių jau praminta „edukacine maisto nešvaistymo erdve“?
– Iš namų ūkių galime priimti tik ilgo galiojimo produktus, kurių pakuotė yra nepradaryta ar kitaip nepažeista, taip pat vaisius ir daržoves. Deja, trumpo galiojimo maisto produktų bei namuose pagaminto maisto priimti negalime dėl saugos ir higienos reikalavimų. Tačiau labai kviečiame atliekamo maisto turinčius žmones pabandyti pasidalinti juo su kaimynais draugais arba bičiuliais.
Kalbėjosi Aldona KUDZIENĖ
