Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Atidengė paminklą, jo idėjos autorius grubiai pastūmę į šoną

Panašu, kad noras įsisavinti 10 tūkst. eurų buvo stipresnis už norą Kėdainių rajone sukurti kažką išties įspūdingo valstybiniu mastu.

Praėjusią savaitę, kai visoje Lietuvoje buvo minima kariuomenės diena, Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Koliupės kaime buvo atidengtas paminklas pirmosioms Lietuvos kariuomenės kautynėms atminti. Tiesa, paminklo atidarymo renginyje idėjos autorių net nebuvo, nes… jie tiesiog buvo išstumti iš paminklo kūrimo projekto. Tačiau tai visai nesutrukdė savivaldybei įgyvendinti jų idėją, tik gerokai supaprastintą ir net nupigintą.

Ketinimai buvo kiti

Paminklas, atidengtas Koliupės kaime, galėjo būti visiškai kitoks – išraiškingesnis, didesnės istorinės svarbos, reikšmingas visos šalies mastu. Dabar jo meninė vertė yra nedidelė, toli gražu nuo to, apie ką buvo svajota imantis šio projekto.

Būtent valstybinės svarbos paminklo pastatymo Kėdainių rajone minties vedami, šio paminklo idėją dar prieš kone penkerius metus iškėlė krašto istorijos entuziastai ir šauliai.

Dar 2018 metais, ruošiantis Kėdainių kautynių šimtmečio minėjimui, prasidėjęs įvairių valstybės institucijų slenksčių mynimas lėmė tai, kad paminklo idėja ėmė įgauti ryškesnes formas. Vėliau buvo paskirtas finansavimas – 10 tūkst. eurų. Tiesa, šių pinigų paminklui, apie kurį buvo galvojama, nebūtų užtekę, tad idėjos autoriai intensyviai ieškojo papildomo finansavimo.

Vis dėlto rajono savivaldybei pasirodė, kad ir 10 tūkst. eurų yra pakankama suma – juk už tiek paminklą įrengti galima, nors ir ne tokios svarbos, kokio norėjo idėjos autoriai.

Idėjos autoriams pajutus, kad savivaldybė tiesiog pasisavino jų idėją ir gražius ketinimus valstybinio lygio paminklą nupigino iki eilinio kelrodžio obelisko už 10 tūkst. eurų, noro bendradarbiauti, be abejo, nebeliko.Aut. past.

Autorius nustūmė į šoną

Tie 10 tūkst. eurų, panašu, kai kuriems savivaldybės klerkams tiek susuko galvą, kad jie projektą perėmė iš idėjos autorių į savo rankas ir nusprendė padaryti taip, kaip jiems atrodo geriau.

Rodos, logiškas ėjimas – juk savivaldybėje nieko neįrengsi ir nepastatysi be savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus, administracijos žinios ir indėlio.

Vis dėlto panašu, kad noras įsisavinti tuos 10 tūkst. eurų buvo stipresnis už norą Kėdainių rajone sukurti kažką išties įspūdingo valstybiniu mastu.

Oficialiai savivaldybė informuoja, kad projekto autorius yra buvęs vyriausiasis miesto architektas Vytautas Kundrotas, tačiau „Rinkos aikštės“ duomenys rodo, kad idėjos įgyvendinimo darbai – važinėjimai ir derybos įvairių ministerijų kabinetuose su atsakingais asmenimis, lėšų paieškos – prasidėjo dar 2018 metais, ir jokie savivaldybės tarnautojai su šiais darbais neturėjo nieko bendro.

Idėjos autoriams pajutus, kad savivaldybės klerkai tiesiog pasisavino jų idėją ir gražius ketinimus valstybinio lygio paminklą nupigino iki eilinio kelrodžio-obelisko už 10 tūkst. eurų, noro bendradarbiauti, be abejo, nebeliko.

Dėl šios priežasties vėliau susitraukė ir savivaldybės Istorinės atminties komisija – joje nebeliko nė vieno istorijos ir kraštotyros specialisto. Taip pat nutrūko ir bendradarbiavimas su skulptoriais ir architektais.

Architektų noras žūtbūt įsisavinti projektą savo kukliomis pajėgomis nulėmė ne tik ne pačią

aukščiausią jų kūrinio meninę vertę. Nusitvėrę svetimą idėją ir nustumdę jos autorius, paaiškėjo, kad jie turi labai miglotą supratimą, kam apskritai turi būti skirtas paminklas.

Tai išduoda ir iškaltas užrašas ant obelisko, galintis sukelti šypseną karo istorijos mėgėjui.

Panašu, kad nei paminklo statymo būdai, nei galutinis rezultatas nedaro garbės Kėdainių rajonui, o ypač – jos vadovybei. Idėjos autoriai mano, kad savivaldybės darbuotojams derėtų bandyti suvaldyti savo aroganciją ir vėl sukviesti menininkus, istorijos specialistus, valstybės institucijų žmones, kurie tartųsi, kaip deramai įamžinti vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijos įvykių – Kėdainių kautynes.

Tam skirtas žymuo turi tapti pasididžiavimo objektu ir viena iš svarbiausių miesto vizitinių kortelių.

Panašu, kad nei paminklo statymo būdai, nei galutinis rezultatas nedaro garbės Kėdainių rajonui, o ypač – jos vadovybei. Idėjos autoriai mano, kad savivaldybės darbuotojams derėtų bandyti suvaldyti savo aroganciją ir vėl sukviesti menininkus, istorijos specialistus, valstybės institucijų žmones, kurie tartųsi, kaip deramai įamžinti vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijos įvykių – Kėdainių kautynes.Aut. past.

Teigia kitaip

„Rinkos aikštei“ pateikus klausimus apie tai, kaip vystėsi Koliupėje statomo paminklo projektas, savo versiją pateikė ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Edgaras Jasenka, kurio pavardė ėmė figūruoti projekte jam dar nedirbant savivaldybėje.

Jo teigimu, lėšos paminklui biudžete numatytos buvo tik 2022 metais. Tais pačiais 2022 metais, Istorinės atminties komisijos posėdyje esą buvo išreikštas pastebėjimas, kad paminklas galėtų būti kitoks.

„2022 m. kovo 29 d. istorinės atminties Kėdainių rajone įamžinimo komisijai buvo pristatyti nuveikti pasiruošimo darbai memorialo įgyvendinimui ir memorialo projektas bei kaštai memorialui įgyvendinti.

Darbų aptarimo metu gauta pastabų, kad paminklas galėtų būti išraiškingesnis, pasiūlyta surengti konkursą skulptoriams.

Atsižvelgiant į komisijos nario iniciatyvą jam suteiktas įgaliojimas kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją ir kitas susijusias institucijas, siekiant papildomo finansavimo aukštesnei memorialo vertei gauti.

2022 m. liepos 15 d. įvyko istorinės atminties įamžinimo komisijos posėdis. Komisijos narys, kuris buvo įsipareigojęs pasidomėti finansavimo galimybe, į posėdį neatvyko. Iki posėdžio minėtas narys nepateikė jokio atsakymo dėl Krašto apsaugos ministerijos finansavimo, bet pateikė atsistatydinimo pareiškimą“, – taip situaciją aiškino savivaldybės darbuotojai.

Paminklas, atidengtas Koliupės kaime, galėjo būti visiškai kitoks – išraiškingesnis, didesnės istorinės svarbos, reikšmingas visos šalies mastu. Dabar jo meninė vertė yra nedidelė, toli gražu nuo to, apie ką buvo svajota imantis šio projekto.Aut. past.

Gausus būrys

Tačiau kad ir koks paminklas praėjusią savaitę buvo atidengtas, jo pašventinti atvyko Kėdainių Šv. Jurgio  klebonas Artūras Stanevičius.

Šventėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, paminklo statytojas – kraštiečių bendrovės „Laumetris“ vadovas Kazys Čiuryla, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, vicemeras Paulius Aukštikalnis, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, keletas tarybos narių, įvairių partijų atstovų bei tiesiog krašto istorija besidominčių kėdainiečių.  

Istorinė vieta

Susirinkusieji sveikino Lietuvos kariuomenę, prisidėdami prie šio simbolinio paminklo gamybos ir atidarymo. Šioje vietoje 1919 metais vasario 8 dieną buvo sustabdyta bolševikų kariuomenė „Kėdainių kautynių“ metu.

„Dar vienas atminimo ženklas: Koliupės kaime instaliacija pirmosioms nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kautynėms su bolševikais. Mūšis dėl Kauno prasidėjo 1919 m. vasario 8-ąją, 8 val. ryto, Kėdainių apylinkėse. Čia į miestą dviem kryptimis (pro Eigulių ir Koliupės kaimus) veržėsi 2-asis bolševikų pulkas.

Prieš pat kautynes gavę šautuvų ir granatų, miestą gynė apie 200 Panevėžio ir Kėdainių savanorių.

Ties Koliupe kelią bolševikams užtvėrę lietuviai kaimo neišlaikė, tačiau sulaukę iš Kėdainių poros kuopų pastiprinimo, įsikasė žemėn ir jau nepraleido priešo pirmyn. Bolševikai veltui apie 7 valandas talžė savanorių pozicijas artilerijos ugnimi“, – istorinius įvykius priminė Edita Mongirdaitė, VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro atstovė.

Pagerbė karius

Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras P. Aukštikalnis akcentavo, kad šiuo metu kariams turime jausti didelį dėkingumą, nes dėl jų galime jaustis saugesni.

„Gerbiami kariai, savanoriai, Šaulių sąjungos nariai. Šiandien paminėjome pirmojo mūšio Kėdainiuose istoriją ir jau beveik metus vykstant karui Ukrainoje bei aktyviai kaip įmanoma padedant jos piliečiams, jaučiame didelę jūsų svarbą. Dėkoju už jūsų apsisprendimą ginti tėvynę, brolius ir seseris. Sveikinu su Lietuvos kariuomenės diena“, – bendraudamas su gausiu karių būriu kalbėjo P. Aukštikalnis.

„Memorialo vieta yra šalia Koliupės upelio ir judraus kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškis, tad pasirinkta pravažiuojantiems matomo paminklo – obelisko koncepcija.

Autoriaus nuomone, memorialą reikėtų vertinti kaip kelrodį – obeliską, intriguojantį ir kviečiantį užsukti sustoti, prisėsti ir pamąstyti apie pirmojo mūšio kaip istorinio lūžio svarbą.

Obeliskui pasirinktos dvi skirtingos metalo rūšys, simbolizuoja krašto įvykių ir istorijos tėkmės lūžį. Takoskyra tarp jų plona linija simbolizuoja trumpą laiko tarpsnį tarp praeities ir ateities nežinomybės, tą trumpą neišvengiamumo momentą.

Projektavimo eigoje, atsižvelgiant į sudėtingą sklypo padėtį ir kelio apsaugos zonas, buvo parinkta memorialo vieta sklype.

Projektas suderintas su institucijomis – Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Nacionaline žemės tarnyba.

2021 metais pagal architekto Vytauto Kundroto parengtą projektą buvo atlikti sklypo sutvarkymo darbai: įrengta automobilių statymo aikštelė ir takas memorialo link, sutvarkyta prieiga prie Koliupės tvenkinio“, – E. Jasenka.

Eglė KUKTIENĖ, Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Rekomenduojami video