Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar­chi­tek­to mi­si­ją žen­klin­ti Pa­sau­lio tei­suo­lių ka­pus pa­lai­mi­no pats Po­pie­žius Pran­ciš­kus

Vaikš­čio­da­mi po San­tai­kos, Mi­ros­la­vo, Sim­no, Aly­taus mies­to Dau­gų gat­vės ka­pi­nes, aky­les­ni aly­tiš­kiai at­krei­pia dė­me­sį į ant kai ku­rių pa­min­klų ne­se­niai at­si­ra­du­sius iki šiol ne­ma­ty­tus žen­klus: maž­daug 74 mm skes­mens ir 4 mm sto­rio žen­kle iš žal­va­rio ly­di­nio pa­vaiz­duo­tos dvi su­si­ki­bu­sios ran­kos, sim­bo­li­zuo­jan­čios pa­gal­bą, rai­dės AA (am­ži­ną atil­sį). Taip pat įra­šas „Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lis“ lie­tu­vių, an­glų ir heb­ra­jų (iv­ri­to) kal­bo­mis. To­kiais žen­klais vil­nie­tis ar­chi­tek­tas Tau­ras Bu­dzys, at­si­klau­sęs ar­ti­mų­jų, ėmė žy­mė­ti ka­pus tų, ku­rie ti­tu­luo­ti Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių var­du.

„Esu ar­chi­tek­tas ir idė­jas gim­dy­ti man na­tū­ra­lu. Min­tis to­kia, kad pa­žy­mi­me žmo­gaus ka­pą, ir vi­si ži­no, kad čia pa­lai­do­tas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lis. Įde­da­me į in­ter­ne­tą. Iz­ra­e­ly­je ar kur ki­tur gy­ve­nan­tis žy­dų tau­ty­bės žmo­gus, ne­ty­čia ra­dęs, ga­li at­va­žiuo­ti ir pa­dė­ti ak­me­nė­lį ant ka­po to, ku­ris gal­būt iš­gel­bė­jo jo gi­mi­nę“, – taip apie sa­vo išskirtinę mi­si­ją kal­ba T.Bu­dzys.

Lie­tu­vo­je – 924 Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liai

„Kai pa­skam­bi­no­te, vie­no­se Vil­niaus ka­pi­nė­se pa­žen­kli­nau ant­ka­pį jau 395-uo­ju Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio žen­klu. To­kia veik­la, skai­čiuo­jant nuo šios lie­pos, už­si­i­mu jau šeš­tus me­tus. Iki per­nai apie pus­tre­čio šim­to pa­min­klų bu­vau pa­žen­kli­nęs sa­vo­mis lė­šo­mis. Da­bar, kai jau at­si­ra­do ir rė­mė­jų, ku­rie pa­au­ko­ja lė­šų at­mi­ni­mo žen­klams, da­li­nai šį mū­sų pro­jek­tą ėmė fi­nan­suo­ti ir Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė“, – trum­pai in­for­muo­ja pa­šne­ko­vas.

Jis at­vi­rai pa­sa­ko­ja, kad, gi­mus idė­jai, žmo­nai ir sū­nui nie­ko ne­sa­kė – ja pa­si­da­li­no tik su duk­ra Bar­bo­ra. Ne­sle­pia, kad bū­ta abe­jo­nių, iš kur gau­ti pi­ni­gų, ar ra­sis tam lai­ko. „Ži­no­te, ką man pa­sa­kė duk­ra? Pri­si­mink kar­ve­dį Na­po­le­o­ną. Svar­biau­sia, anot jo, įsi­vel­ti į mū­šį, o pas­kui kaž­kaip iš­bri­si“, – sa­ko Tau­ras ir džiau­gia­si sa­vo ir duk­ros tę­sia­mu pro­jek­tu bei pus­la­piu in­ter­ne­te.

Jau ku­ris lai­kas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių pa­ieš­ko­se da­ly­vau­ja vi­sa jo šei­ma – žmo­na ar­chi­tek­tė Vy­ta­li­ja Bu­dzie­nė, sū­nus, taip pat ar­chi­tek­tas Ig­nas ir duk­ra me­no­ty­ri­nin­kė Bar­bo­ra.

„Kiek pa­vyks su­ras­ti, tiek ir žy­mė­siu“

Pa­si­ro­do, tei­suo­lių gi­mi­nes nė­ra leng­va su­ras­ti. „Kar­tais – kaip vė­jo lau­kuo­se ieš­kai“, – pa­šne­ko­vas ap­gai­les­tau­ja, kad ne vi­sus žmo­nes ir ras­ti pa­vyks­ta, vie­ni iš­vy­kę į Ame­ri­ką, ki­tas ša­lis, o dau­ge­lio gy­ve­ni­mas įskun­dus bai­gė­si Si­bi­ro trem­ty­je. Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių iš vi­so Lie­tu­vo­je yra 924 žmo­nės. T.Bu­dzys jau pa­žy­mė­jo 395 jų ant­ka­pius. Sa­ko: „Kiek pa­vyks su­ras­ti, tiek ir žy­mė­siu.“

Pa­klaus­tas, ar vi­si su­ras­tie­ji gi­mi­nai­čiai su­tin­ka, kad ka­pas bū­tų pa­žy­mė­tas, Tau­ras tei­gė, kad ke­li žmo­nės (iš vi­so maž­daug iki de­šim­ties) ne­su­ti­ko. Mo­ty­vas – nuo­gąs­ta­vi­mas, kad su­ga­dins, iš­dau­žys ant­ka­pį. Ki­ti jau­čia kar­te­lį, ko­dėl tik da­bar jie at­si­min­ti, tik po tiek de­šimt­me­čių.

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo gy­dy­to­jo Pet­ro Baub­lio ka­po

T.Bu­dzys no­riai kal­bė­jo ir apie tai, ka­da ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jam ki­lo min­tis žen­klin­ti Tei­suo­lių ka­pus. Ar­chi­tek­tų šei­ma gy­ve­na ne­to­li Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nių. Vai­kus nuo vai­kys­tės tiek Sau­sio 13-ąją, tiek per Vė­li­nes su­tuok­ti­niai ves­da­vo­si į mi­nė­ji­mus. Vie­ti­niai ži­no­jo, kaip kirs­ti kam­pą ir pra­ei­ti ar­ti­miau­siu ke­liu. „Ir vi­sa­da pra­ei­na­me pro gy­dy­to­jo Pet­ro Baub­lio ka­pą. Aš apie jį ži­no­jau, ir ma­no a. a mo­čiu­tė jį ge­rai pa­ži­no­jo, tai – pri­pa­žin­tas Lie­tu­vos pe­diat­ras, ku­ris su ki­tais ša­lies gy­dy­to­jais žu­vo lėk­tu­vo ka­tast­ro­fo­je 1973 me­tų gruo­dį. Ir man vie­nu me­tu kaž­kaip pa­puo­lė į ran­kas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių są­ra­šas. Pa­si­ro­do, kad Pet­ras Baub­lys 1977 me­tais yra ga­vęs Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio var­dą. Su­ki­lo emo­ci­jos, kad ši­toks žy­mus žmo­gus, o re­tas kas ži­no, ką jis yra nu­vei­kęs… Kar­tą sto­vė­jau prie jo ka­po ir gal­vo­jau, jog nie­kas kon­kre­čių dar­bų ne­si­i­ma, vien tik kal­bo­mis už­si­i­ma. Tai ir ki­lo min­tis kaž­kaip pa­žy­mė­ti to­kius žmo­nes, mū­sų is­to­ri­jos da­lį“, – me­na gra­žios idė­jos su­ma­ny­to­jas.

Ir sa­vo gi­mi­nė­je Bu­dzys tu­ri Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lį, tai gi­mi­nai­tis – jo dė­dė, ku­ni­gas Fe­lik­sas Ere­mi­nas, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais iš­gel­bė­jęs ir so­viet­me­čiu į moks­lus iš­lei­dęs žy­dų tau­ty­bės mer­gai­tę.

Lietus darbams netrukdo

Keb­lu­mų jam ki­lo nu­spren­dus žy­me­nis už­dė­ti ant Tei­suo­liais pa­skelb­tų Lie­tu­vos ku­ni­gų ka­pa­vie­čių, o jų daug. Ta­da T.Bu­dzys krei­pė­si į Lie­tu­vos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ją: „Pa­si­ro­do, šios ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mai skel­bia­mi Va­ti­ka­no „Vals­ty­bės ži­nio­se“. Lie­tu­vos nun­ci­jus kaip tik ten vie­šė­jo ir apie ma­no dar­bą pa­pa­sa­ko­jo Po­pie­žiui Pran­ciš­kui. Ta­da Po­pie­žius pa­sa­kė: „Tai pir­mas žmo­gus Tei­suo­lių že­mė­je ir te­gul bū­na pa­lai­min­tas tas žmo­gus ir jo dar­bai.“

Po to Po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus pa­lai­mi­ni­mo, kai dir­bau ka­pi­nė­se – ne­li­ja. Kar­tais per lie­tų iš­vyks­tu, o, nu­va­žia­vus ir įė­jus į ka­pi­nes, lie­tus pa­si­bai­gia. Ti­kiu, kad vei­kia pa­lai­mi­ni­mas, štai ne­se­niai, dir­bant Vil­ka­viš­kio ka­pi­nė­se, vie­nas tam­sus de­be­sis vi­jo ki­tą, ta­čiau nė la­šas taip ir ne­iš­kri­to“, – džiu­giai pa­sa­ko­ja Tau­ras.

„Tai bu­vo žmo­nės iš di­des­nės rai­dės“

Žy­dų ben­druo­me­nės li­ki­mas Aly­tu­je ir jo kraš­te taip pat – tra­giš­kas, po 1941 me­tų iš gau­sios ben­druo­me­nės iš­li­ko vie­nas ki­tas. Iš­gel­bė­ti juos pa­dė­jo Aly­taus kraš­to Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liai, ku­riems skir­ta­me me­da­ly­je įra­šy­ta: „Iš­gel­bė­jęs vie­ną gy­vy­bę – iš­gel­bė­ja vi­są pa­sau­lį“.

Sim­ne gy­ve­nu­sių Lie­tu­vos žy­dų gel­bė­to­jų, Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių ka­pų ant­ka­piai taip pat bu­vo pa­žy­mė­ti ar­chi­tek­to T.Bu­dzio su­kur­tais žen­klais. Pa­sak pa­šne­ko­vo, jau su žen­klais Vin­co ir Zu­za­nos Ka­za­ke­vi­čių, Ado­mo ir Ele­nos Juk­ne­le­vi­čių, Jo­no Kras­nic­ko ir Ma­ri­jo­nos Kras­nic­kie­nės am­ži­no­jo po­il­sio vie­tos. Šios trys šei­mos slaps­tė Sim­ne žy­dų vai­kus Abe­lį ir Jo­si­fą, ku­rie iš­li­ko gy­vi ir 1945 me­tais iš­vy­ko iš Lie­tu­vos.

„Tris kar­tus va­žia­vau į Sim­ną ir iš vi­so pa­žy­mė­jau 14 ant­ka­pių. Gra­žiai bu­vau pri­im­tas šia­me is­to­ri­nia­me mies­te, kur gar­bin­gą ju­bi­lie­jų at­šven­tu­sio­je baž­ny­čio­je bu­vo lei­džia­ma ka­ta­li­kų „Kro­ni­ka“. Bu­vau ir Mi­ros­la­ve, žen­kli­nau Ur­šu­lės Be­ina­ra­vi­čie­nės ka­pą. Ne­to­li Drus­ki­nin­kų, Ger­da­šiuo­se, pa­lai­do­ta dvy­li­ka Tei­suo­lių, tiek ir žen­kliu­kų pri­tvir­ti­nau.

Aly­tu­je, Dau­gų gat­vės ka­pi­nė­se, Tei­suo­lio žen­klu pa­žy­mė­jau Al­do­nos Grei­čie­nės ka­pą, ki­taip Al­do­nos Ma­ri­jo­nos Grei­čiu­vie­nės, bet anuo­met sta­tant pa­min­klą, il­ga pa­var­dė bu­vo su­trum­pin­ta, pa­lik­tas tik vie­nas var­das. Iš vi­so jau esu ap­lan­kęs 136 skir­tin­gas ka­pi­nes“, – taip kal­ba T.Bu­dzys.

Jis at­vi­rai sa­ko, kad Dzū­ki­jos žmo­nės dė­kin­gi, pa­siū­lo at­ly­gį ir įspau­džia ar­chi­tek­tą į ne­la­bai pa­to­gią pa­dė­tį. Štai 90 me­tų se­nu­tė nu­dirb­to­mis ran­ko­mis iš­tie­sia pi­ni­gė­lį – 5 eu­rus. Jai, pa­sak Tau­ro, tai ne­ma­ža su­ma. Jei ne­pa­im­si, įsi­žeis, jau­sis ne­pa­to­giai, jai bus blo­ga. Tad ten­ka pa­im­ti kaip pa­ra­mą.

Gelbėjo gyvybę – išgelbėjo ir žmogiškumą

T.Bu­dzys ne­sle­pia, kad gra­ži jo idė­ja rei­ka­lau­ja ne­ma­žai jo ir šei­mos lai­ko. „Dar­bo dar lau­kia daug. Bet da­bar gy­ve­nan­tys žmo­nės pri­va­lo ži­no­ti, kas ri­zi­kuo­da­mi sa­vo ir šei­mos na­rių gy­vy­be, sun­kiu ša­liai me­tu gel­bė­jo ki­tos tau­tos žmo­nes. Iš es­mės, jie gel­bė­jo ne tik žmo­nių gy­vy­bes – jie iš­gel­bė­jo ir mū­sų žmo­giš­ku­mą. Jie ir par­ti­za­nus slaps­tė. Tai bu­vo žmo­nės iš di­des­nės rai­dės“, – įsi­ti­ki­nęs T. Bu­dzys.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, žvel­giant į tuo­me­ti­nį laik­me­tį, šian­dien jam sun­ku su­vok­ti, iš kur tie žmo­nės tu­rė­jo tiek vil­ties, ko­kį stu­bu­rą tos šei­mos tu­rė­jo. Ka­ras, mais­to trū­ku­mas, nuo­la­ti­nė bai­mė, kad kai­my­nai ne­įskųs­tų. Tau­ras pri­me­na sim­niš­kės kurč­ne­by­lės Iva­naus­kie­nės, ku­ri glau­dė žy­dus, is­to­ri­ją. Ir pri­du­ria, kad pa­ties Die­vo ran­ka ją ly­dė­ju­si to­je glo­bo­je.

Vil­niš­kis ar­chi­tek­tas pa­ste­bi, kad ne tik di­de­liuo­se mies­tuo­se, bet ir ma­žuo­se mies­te­liuo­se yra ne­ma­žai Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių ka­pų. Ir, pa­sak jo, tu­rė­tu­me džiaug­tis ir di­džiuo­tis, kad Lie­tu­va – an­tra ša­lis pa­sau­ly­je po Olan­di­jos pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių tu­rin­ti tiek daug šių gar­bių žmo­nių. Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, kad ne mū­sų ša­lis pir­mau­ja, įta­kos tu­rė­jo ir tai, kad Olan­di­jo­je už žy­dų tau­ty­bės žmo­gaus slė­pi­mą bu­vo ski­ria­ma 10 mė­ne­sių ka­lė­ji­mo, o mū­sų ša­ly­je grės­da­vo su­šau­dy­mas.

P.S. Pa­žen­kli­nęs Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio am­ži­no­sios vie­tos ant­ka­pį, T.Bu­dzys pa­da­ro pa­min­klo nuo­trau­ką, brė­ži­nį, kur nu­ro­do ka­pa­vie­tės vie­tą, ko­or­di­na­tes. Šią in­for­ma­ci­ją jo duk­ra Bar­bo­ra Kar­nie­nė įke­lia į elek­tro­ni­nį ka­ta­lo­gą. Jį ga­li­te ras­ti www.tei­suo­liu­at­mi­ni­mas.lt, ja­me taip pat kau­pia­mi Tei­suo­lių ar­ti­mų­jų bei iš­gel­bė­tų žy­dų at­si­mi­ni­mai.

Tei­suo­lių var­dai įra­šo­mi į Gar­bės sie­ną Je­ru­za­lė­je, Jad va Šem mu­zie­jaus te­ri­to­ri­jo­je įkur­ta­me Pa­sau­lio tei­suo­lių so­de

Iz­ra­e­lio vals­ty­bė, siek­da­ma tin­ka­mai įver­tin­ti tuos žmo­nes, ku­rie Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais gel­bė­jo žy­dus nuo na­cių ge­no­ci­do, 1953 me­tais Iz­ra­e­lio Par­la­men­to spren­di­mu įstei­gė Jad va Šem ins­ti­tu­ci­ją, ku­riai pa­ti­kė­ta įam­žin­ti 6 mln. žy­dų, ta­pu­sių na­cių ir jų ko­la­bo­ran­tų au­ko­mis, su­ku­riant me­mo­ria­li­nius pro­jek­tus, kau­piant, ty­ri­nė­jant, skel­biant Ho­lo­kaus­tą iš­gy­ve­nu­sių žmo­nių liu­di­ji­mus. Da­bar Jad va Šem yra pa­grin­di­nė in­for­ma­ci­jos apie Ho­lo­kaus­tą sau­gyk­la, moks­li­nių ty­ri­mų ir švie­ti­mo apie Ho­lo­kaus­tą cen­tras Iz­ra­e­ly­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Pa­sak kau­nie­čio Chai­mo Barg­ma­no, nors ofi­cia­liai ra­šo­ma, kad Jad va Šem reiš­kia „at­min­tis ir var­das“, de­rė­tų nau­do­ti bib­li­ji­nį ver­ti­mą – „vie­ta ir var­das“. Nuo 1963 me­tų Je­ru­za­lė­je prie Jad va Šem mu­zie­jaus Ka­tast­ro­fos kan­ki­niams ir did­vy­riams at­min­ti dir­ba vi­suo­me­ni­nė Pa­sau­lio tei­suo­lių ne žy­dų, ka­ro me­tais gel­bė­ju­sių žy­dus, pri­pa­ži­ni­mo ir jų nuo­pel­nų įver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja. Žmo­gui, pri­pa­žin­tam Pa­sau­lio tei­suo­liu, įtei­kia­mas gar­bės raš­tas ir me­da­lis, ku­ria­me įra­šy­ta „Iš­gel­bė­jęs vie­ną gy­vy­bę – iš­gel­bė­ja vi­są pa­sau­lį“. Tei­suo­lių var­dai įra­šo­mi į Gar­bės sie­ną Je­ru­za­lė­je, Jad va Šem mu­zie­jaus te­ri­to­ri­jo­je įkur­ta­me Pa­sau­lio tei­suo­lių so­de.

Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių var­dą ga­vu­sių­jų Lie­tu­vos pi­lie­čių są­ra­šą ga­li­ma ras­ti Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Ga­o­no žy­dų mu­zie­jaus tin­kla­la­py­je. Žy­dų mu­zie­jaus 2022 m. gruo­džio 1 d. duo­me­ni­mis, 924 Lie­tu­vos pi­lie­čiai pri­pa­žin­ti Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liais.

Jad va Šem są­ra­še Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių yra pus­tre­čio tūks­tan­čio as­me­nų. Baž­ny­čia Lie­tu­vo­je tu­ri 19 ku­ni­gų Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių, bet ne vi­si jie mūsų ša­ly­je pa­lai­do­ti. Ku­ni­gai gel­bė­jo tvar­ky­da­mi do­ku­men­tus, pa­krikš­ty­da­mi, su­ras­da­mi pa­ti­ki­mas slėp­tu­ves ir į jas per­vež­da­mi.

Rekomenduojami video