Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Archeologinių tyrinėjimų metu Pagrūbio miške aptikta partizanų „pašto dėžutė“

Praėjusią savaitę Rokiškio r. Čedasų apylinkėse vyko archeologiniai kasinėjimai, buvo ieškoma šiuose kraštuose aktyviai veikusių partizanų bunkerio, siejamo su Lietuvos laisvės kovų dalyviu Juozapu Streikum. Apie galimą bunkerio vietą yra pasakojusi vietos gyventoja Aldona Skrandauskienė, apie tai užsimindavo ir kiti vyresni čedasiškiai.

Užtruko trumpiau

Paieškas organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, jas vykdžiusiai grupei vadovavo Klaipėdos universiteto archeologas Gediminas Petrauskas, kurio pagrindinė mokslinių interesų kryptis jau daugiau nei dešimtmetė yra Lietuvos partizaninis karas.

Archeologai tyrinėjo spėjamą partizanų bunkerio vietą Pagrūbio miške aukštapelkės salelėj, tikėtasi surasti su partizanais Streikais siejamą slaptavietę. „Tai šių Rokiškio apylinkių svarbūs asmenys,  kadangi šiais metais minimas ir Juozapo Streikaus šimtmetis, norėjome tyrimais suaktualinti šią istoriją dar kartą“, – kalbėjo G. Petrauskas. Planuota, kad paieškos užtruks 3 savaites, tačiau jos baigėsi po kelių dienų, o rezultatai buvo netikėti patiems archeologams – aptikta „pašto dėžutė“, kurios Lietuvoje dar netyrinėtos.

Girdėjo tik iš pasakojimų 

Kasinėjimų vietoje rasta tarpukario laikotarpio vinių, medienos likučių. „Bunkeris yra aukštapelkėje, atokioje vietoje, tokie dalykai čia paprastai nesimėto. Pradėję paieškas, pamatėme, kad ta duobė nedidukė, metro gylyje radome dar daugiau vinių, skardos su medienos likučiais. Mūsų pagrindinė interpretacija, kad ši vieta yra susijusi su Lietuvos partizaniniu karu, tai vadinamoji pašto dėžutė, kuri galėjo būti naudojama svarbiems daiktams, dokumentams, galbūt maisto produktams perduoti. Slaptavietė galėjo būti naudojama tarp skirtingų partizanų, ryšininkų, rėmėjų. Mes apie tokias vietas, vadinamas pašto dėžutėmis, žinome tik iš pasakojimų, literatūros, bet „gyvai“ jų niekada nematėm“, – sakė G. Petrauskas. Kadangi Streikaus bunkeris yra už 500 metrų nuo šios vietos, slėptuvė pelkės salelėje galėjo būti tarpinė stotelė pakeliui tarp partizanų ir jų rėmėjo Algio Lapelio.

 Vėlyvesnis laikotarpis

Tyrinėtojai rėmėsi vietos gyventojos prisiminimais, kuri pasakojo, kaip ji uogaudama su mama po egle pamatė urvą. Pasak archeologo, jeigu pasakojimas teisingas, tai šią „pašto dėžutę“ reikėtų sieti su vėlesniu laikotarpiu, Lietuvos partizaniniam karui pasibaigus, tačiau pavieniams kovotojams dar kovojant – apie 1954–1955 metus. Iki šiol tokia vėlyva slaptavietė, susijusi su partizaniniu karu, archeologų Lietuvoje netyrinėta. Gamta gerai užmaskavo pasitrinktą slaptavietę, dabar kraštovaizdis pasikeitęs. Anksčiau aplinkui buvo šlapia. Tokios vietos buvo gerai pažįstamos vietos gyventojams, bet priešininkai ir vietos struktūros jų vengdavo. Slaptavietėje rasta vinių, vielos gabalėlių, dviračio purvasaugio dalis, perdaryta lyg į kastuvėlį ir dviračio raktas. Iš viso aptikti 25 radiniai, tačiau jokių susišaudymo pėdsakų ar kažko panašaus nebuvo. Pasak G. Petrausko, archeologiniai tyrimai – tik  ledkalnio viršūnė, dabar bus rengiama ataskaita, braižomi brėžiniai, kuriuos analizuojant dažnai atsiveria nauji dalykai. 

 Sprogmenys

Maždaug už pusės kilometro nuo tyrinėjimo vietos archeologai aptiko karo pėdsakų – minosvaidžių sviedinių. „Sprogmenys visai iš kito konteksto, kalba visai kitą istoriją, apie 10 metų ankstesnius įvykius. Tai Antrojo pasaulinio karo vokiečių minosvaidžių pozicija, apie 1944 m. jie puolė rusus. Mes radome nesprogusių minosvaidžio sviedinių, dalis jų buvo su sprogdikliais, dalis be“, – apie atsitiktinai pastebėtą radinį pasakojo G. Petrauskas.

Sprogmenys buvo ant automobiliu nepravažiuojamo miško keliuko, kuriuo paieškų grupė keliaudavo į savo tyrinėjimų vietą. Archeologų dėmesį patraukė duobė, paaiškėjo, kad ten, po samanomis sudėti 8 sviediniai. Iškviesti išminuotojai surado dar kelias dešimtis sviedinių. 

Išvengta tragedijos

Vykdant istorines paieškas Čedasų apylinkėse tyrinėtojams talkino Rokiškio krašto garbės pilietis Algis Narutis, surinkęs daug medžiagos apie šio krašto partizanus. Kilęs iš Kurkliečių kaimo, kurio jau nebėra, lankęs mokyklą Čedasuose, gerai pažįstantis apylinkes, išvaikščiojęs vietinius takelius. A. Narutis prisimena, kad anksčiau vyresni šio krašto gyventojai puse lūpų užsimindavo, jog apylinkėse esama bunkerio. Apie tai jis girdėjo ir iš savo tėvų, bet niekas nenorėjo daug apie tai kalbėti. Pašnekovas pasakojo, kad toje vietoje, kurioje paieškų komanda rado minosvaidžio šovinius, Čedasuose buvo įsitvirtinę vokiečiai, rusai puolė iš kitos pusės, vyko didžiuliai mūšiai, žuvo nemažai žmonių, net iš jo gimtojo kaimo. „Niekas nerado tų sviedinių, nors iki tragedijos būta netoli. Matėme, kad ir  miškovežio buvo pervažiuota ta vieta“, – sakė A. Narutis.

 Pilietiškumo formos

A. Narutis ragino atsiliepti žmonės, kurie dar atsimena pokario laikotarpį bei žino, kur gali būti žuvusių partizanų kūnų, bunkerių, pasidalinti ta informacija su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Valius Kazlauskas, Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose vedėjas sakė, kad Čedasų kraštas yra garsus partizanais ir džiaugėsi, kad Rokiškio vardas pilietiškumo kontekste atsispindi įvairiomis formomis – bus  atidengtas paminklas Čedasų krašto partizanams, neseniai sukurtas filmas apie J. Streikų-Stumbrą, Dianą Glemžaitę, Rokiškio mieste atsirado Sąjūdžio aikštės pavadinimas.

Rekomenduojami video