Rajono merui Valentinui Tamuliui per kelias savaites apvažiavus visų seniūnijų žvyrkelius ir patikrinus, kaip praėjusiais metais buvo išleisti 200 tūkst. eurų, skirti kelių žvyravimui, kai kurie seniūnai sulaukė nemalonumų. Pamatęs, kad ne visur kelių žvyravimui lėšos panaudotos racionaliai, įpykęs V. Tamulis užsimojo dar griežčiau kontroliuoti seniūnijų vadovus.

Patikrinimą išprovokavo aplaidumas Krakėse

Meras V. Tamulis sako, kad apvažiuoti visus seniūnijų žvyrkelius jį paskatino Krakių seniūnijoje susiklosčiusi netoleruotina situacija.

Krakiškiams pradėjus skųstis, kad šios seniūnijos keliai nužvyruoti netinkamai ir nekokybiškai, V. Tamulis ten nuvyko ir pats tuo įsitikino.

„Vietomis net sudėtinga išvažiuoti lengvuoju automobiliu – ant kelių pažertas visiškai netinkamas žvyras su gerokai per dideliais akmenimis.

Netrukome išsiaiškinti, kad už Krakių seniūnijai skirtus pinigus buvo pirktas ne tik žvyras, bet ir jo atvežimo bei paskleidimo paslauga. O tai reiškia, kad pinigai išleisti neracionaliai – sutvarkyta daug mažiau žvyrkelių negu buvo galima sutvarkyti už tuos pačius pinigus.

Krakėse, kaip ir kitose seniūnijose, tereikėjo seniūnui paprašyti ūkininkų pagalbos, kad jie žvyrą atgabentų ir paskleistų su savo technika. Juolab kad čia tikrai yra ūkininkų, visada pasiruošusių pagelbėti seniūnijai“, – apmaudo neslėpė V. Tamulis.

Vienas žmogus – ant dviejų kėdžių

Pasak mero, už tai, kad Krakėse žvyrkelių asfaltavimui skirtos lėšos panaudotos neefektyviai, atsakingas yra Gudžiūnų seniūnas Regimantas Valiauskas, kuris vykstant žvyrkelių asfaltavimo procesui, ėjo ne tik Gudžiūnų, bet ir Krakių seniūno pareigas.

„Ši situacija rodo, kad dirbti vienodai gerai iškart dviejose seniūnijose vienam žmogui yra, matyt, sudėtinga.

Tik žvyravimo darbams einant į pabaigą Krakėse pradėjo dirbti naujas nuolatinis seniūnas, tačiau tuomet jau buvo vėlu ką nors pakeisti.

O iki tol ten vadavo Regimantas Valiauskas – viskas užsitempė ir nesigavo ten jam. Su ūkininkais nebuvo rasta šnekos, nors ten tikrai yra ūkininkų, kurie kėlė tą klausimą ir patys norėjo prisidėti, bet, deja, ten rezultatas blogas. Tai labai blogas pavyzdys.

Tačiau Gudžiūnų seniūnijoje R. Valiauskas susitvarkė gerai. Čia, matyt, suveikė tai, kad sėdint ant dviejų seniūnijų kėdžių, abiejose gerai padaryti tą patį darbą buvo problema“, – sakė V. Tamulis.

Pasak mero Valentino Tamulio, seniūno darbe, kaip ir bet kuriame kitame darbe, reikia vadovo „botagėlio“. / Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Krakės – ne vienintelėsV. Tamulis teigia, kad su žvyrkelių asfaltavimu problemų būta ne tik Krakėse.

Pasak rajono vadovo, kai kurių kitų seniūnijų seniūnai taip pat nuėjo lengviausiu keliu ir už skirtus pinigus ne tik pirko žvyrą, bet ir žvyravimo paslaugą, o tai, kaip jau minėta, leido sutvarkyti jiems gerokai mažiau žvyrkelių.

Rajono vadovo manymu, taip veikiausiai atsitiko dėl to, kad kai kuriems seniūnams pritrūko geranoriško susitarimo su ūkininkais. O kai kur gal tokių susitarimų net ir nebuvo ieškota.

„Apžiūrėjus kiekvienos seniūnijos žvyrkelių būklę galima daryti išvadą, kad kol kas norimo rezultato nėra pasiekta. Vienose seniūnijose lėšos panaudotos labai efektyviai, o kitose mažiau“, – sako rajono meras.

Kuriose kitose seniūnijose sušlubavo žvyrkelių asfaltavimas, V. Tamulis nepanoro įvardinti, vildamasis, kad tai leis tų seniūnijų seniūnams pasitempti atliekant šių metų žvyravimo darbus.

Rajono savivaldybės administracija rekomendavo seniūnams kaip įmanoma daugiau vykdyti skelbiamų pirkimų, siekiant gauti kuo daugiau konkurencingų pasiūlymų, o jei mažos vertės pirkimai nebūtų skelbiami, apklausti kuo daugiau tiekėjų, kad būtų galima palyginti jų siūlomas kainas ir išsirinkti mažiausią.

Be to, numatoma savivaldybės administracijos Centralizuoto audito skyriui, atliekant visus vidaus auditus seniūnijose, pavesti patikrinti pagal šią programą atliktus pirkimus.

Yra ir gerų pavyzdžių

„Įgyvendinant žvyrkelių asfaltavimo programą, būtų galima pagirti Dotnuvos, Surviliškio ir Truskavos seniūnijas.

Ten seniūnai ir ūkininkai tikrai gerai sutaria ir žvyrkeliams tvarkyti buvo perkamas tik žvyras, o kelius paruošti žvyravimui ir juos žvyruoti ėmėsi ūkininkai.

Kai kur reikėjo ne tik greideriuoti ir paskleisti žvyrą, bet ir kelius suprofiliuoti, griovius padaryti, atlikti kitus būtinus darbus.

Esu labai dėkingas visiems ūkininkams, kurie supranta situaciją ir prisideda savo svariu indėliu prie geresnės kelių kokybės.

Šitos trys seniūnijos – geras pavyzdys“, – sakė V. Tamulis.

Dotnuvoje pinigai panaudoti efektyviausiai

Paklaustas, kurioje seniūnijoje žvyravimui skirti pinigai vis tik buvo panaudoti efektyviausiai, V. Tamulis nedvejodamas išskyrė Dotnuvą.

„Dotnuvos seniūnijos ūkininkai atliko ne tik pernai suplanuotus darbus, bet jau ir šiems metams yra žvyravimui paruošę 16 km žvyrkelių. Kai tik šiems metams bus skirti pinigai ir nupirktas žvyras, jie bet kurią minutę yra pasiruošę tą žvyrą paskleisti ant seniūnijos žvyrkelių“, – sakė V. Tamulis.

Kovo mėnesį rajono savivaldybės vadovai susitiks su visų seniūnijų ūkininkais ir prašys jų pagalbos seniūnijoms ir šiemet žvyruojant kelius seniūnijose tam, kad pinigai būtų ne įsisavinti, o panaudoti racionaliai – tik žvyro pirkimui.

Seniūnams būtina kontrolė

Meras, paklaustas, ar tikrai taip nepasitiki seniūnais, kad pats važiuoja per visų seniūnijų žvyrkelius ir tikrina, kaip ten atlikti darbai, sako: „Aš įsitikinęs, kad seniūnai, jausdami mano nuolatinę kontrolę, geriau eis savo pareigas. Ir kitaip nebus. Aš kaip rajono vadovas ir toliau lankysiuosi seniūnijose ir žiūrėsiu, kaip tie mūsų keliai atrodo.

Daugiau pasikliauti galiu tais seniūnais, kurių darbo pavyzdžiai rodo, kad jais galima pasitikėti. Kiekvienas seniūnas turi būti suinteresuotas, kad jo seniūnijoje būtų sutvarkyta kuo daugiau žvyrkelių.

Man iš seniūnų reikalauti gerų rezultatų nesudėtinga, nes visi seniūnai – buvę mano kolegos. Per tiek metų jie mane pažįsta, žino, ko iš manęs galima tikėtis, ko reikalausiu.

Ir aš pradžiai bandau su jais gražiuoju, o kai nepavyksta, tada atsiranda ir griežtesnis tonas. Bet jo niekada nesinori. Norisi visada rasti sutarimą.

Be to, su seniūnais rajone susiklostė tokia situacija, kad nemažai jų keičiasi.

Šėtoje pasikeitė, Krakėse, Surviliškyje taip pat jau paskelbtas konkursas kandidatams į seniūno pareigas, tad netrukus ir ten ateis naujas seniūnas. Šiemet keisis ir Gudžiūnų seniūnas – R. Valiauskas po kelių mėnesių išeis į pensiją.

O visur kitur seniūnai – su didžiule gyvenimiška patirtimi, su didžiuliu darbo stažu. Jie vienas problemas išsprendžia, bet atsiranda kitų.

Ir matau, kad su žvyravimu tikrai gali pasidaryti tvarką ir neabejoju, kad tikrai bus taip, kaip turės būti.

Čia, kaip ir kiekviename darbe, reikia vadovo „botagėlio“, – sakė meras V. Tamulis.

Žvyrkelių žvyravimui 2019-aisiais – 200 tūkst. eurų

2019 metais žvyrkelių žvyravimui iš rajono savivaldybės biudžeto buvo skirti 200 tūkst. eurų. Šie pinigai seniūnijoms buvo paskirstyti proporcingai pagal jose esančių žvyrkelių kilometrų skaičių. Visos seniūnijos šiuos pinigus išnaudojo taip, kaip buvo suplanuota, tik tenka apgailestauti, kad ne visur sugebėta tai padaryti efektyviai.

Kiek kuri seniūnija išleido pinigų žvyrkelių žvyravimui:

Dotnuvos seniūnija – 20 tūkst. 800 eurų

Gudžiūnų seniūnija – 10 tūkst. 610 eurų

Josvainių seniūnija – 16 tūkst. 360 eurų

Krakių seniūnija – 16 tūkst. 760 eurų

Pelėdnagių seniūnija – 17 tūkst. 790 eurų

Pernaravos seniūnija – 11 tūkst. 60 eurų

Surviliškio seniūnija – 9 tūkst. 900 eurų

Šėtos seniūnija – 13 tūkst. 30 eurų

Truskavos seniūnija – 8 tūkst. 610 eurų

Vilainių seniūnija – 19 tūkst. 820 eurų

Kėdainių miesto seniūnija – 55 tūkst. 260 eurų