Kelios vaikais besirūpinančios institucijos nesutaria, ar globėjai gali naudoti našlaičio pensiją. Akivaizdu, kad tai galėtų nuspręsti tik teismas.

„Jei aš nenoriu niekam duoti savo pinigų, tai kodėl turi iš mano sąskaitos juos globėjai paimti? Jokiais parašais naudoti mano pinigus leidimo nesu davęs", - svarstė vaikų globos namuose užaugęs negalią turintis 21 metų Vaidas Radzevičius.

Panašu, jog atvejis, kai globos namuose užaugęs našlaitis pasigestų ir ieškotų asmeninėje sąskaitoje buvusių valstybės skirtų pinigų, neturi precedento šalyje.

Savo asmeninės banko sąskaitos išrašą peržiūrėjęs Vaidas Radzevičius pamatė, kad iš jos paimtos didelės pinigų sumos, sukauptos iš našlaičiui valstybės skirtos pensijos. Pinigai pateko į globos įstaigą, kuri pinigus naudojo savo reikmėms.

Nupirko negyvenamą namelį

Buvęs Medeikiuose veikiančios viešosios įstaigos „Vaiko užuovėja" globotinis, negalią turintis našlaitis Vaidas Radzevičius jau pilnametis. Vaikinas kiek įmanoma stengiasi gyventi savarankiškai. Jo gyvenimo istorija tapo vieša po to, kai paaiškėjo, kad iš valstybės skiriamos vienkartinės išmokos įsikūrimui Vabalninke jam nupirktas namelis, kuris visiškai netinkamas gyventi.

Pinigus už namelį pervedė savivaldybė.

Praėjus kiek laiko Vaidas tą varganą namelį pardavė savo draugui, o už gautus pinigus teįveikė nusipirkti kelis panaudotus baldus ir buities rakandus. Šiandien jis glaudžiasi pas geros širdies žmones.

Paimtos didelės sumos pinigų

Tapęs pilnamečiu Vaidas vienu metu sugalvojo peržiūrėti savo asmeninę sąskaitą. Tokia sąskaita yra atidaroma globos įstaigoje globojamam nepilnamečiui ir į ją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pervedama našlaičio pensija.

Peržiūrėjęs 2012 - 2014 metų savo asmeninės sąskaitos banko išrašą vaikinas pamatė, kad nuo jos buvo nuskaičiuotos didelės sumos pinigų.

Pagal banko išrašą matyti, kad jo globėjas - viešoji įstaiga „Vaiko užuovėja" - savo sąskaitą iš jo banko sąskaitos papildė nemenkomis sumoms - nuo 9600, 3000 iki 700 litų. Vaikinas paskaičiavo, kad per kelis metus susidarė apie 15 000 litų suma, verčiant eurais - iki 5000. Tai našlaičiui (ir tikriausiai ne tik jam) - didžiuliai pinigai.

Kai kurios sumos iš jo asmeninės sąskaitos paimtos ir grynaisiais, nurodyta, kad gavėjas - Vaidas Radzevičius.

Tačiau Vaidas, nors kišenpinigiams ir gaudavo pinigų, įsitikinęs, kad tokių sumų, kokios paimtos iš sąskaitos, nebuvo rankose turėjęs.

Vaikinas svarstė, kad jei globos namai nebūtų šių pinigų nusiskaičiavę iš jo asmeninės sąskaitos, jis šiuos pinigus suaugęs būtų galėjęs leisti savo gerovei ir kitoms reikmėms.

„Žinau, kad pinigai iš įstaigos globotinių asmeninių sąskaitų buvo paimami ne iš manęs vieno", - kalbėjo V. Radzevičius.

Nieko neteisėto nepadaryta

Vaikinas prieš kurį laiką kreipėsi į anksčiau vaikų globos įstaigai vadovavusią direktorę Daivą Janonienę. Ši jam esą paaiškinusi, kad pinigai gelbėjant įstaigą nuo bankroto buvo paimti teisėtai, ir neprisipžįsta, kad globos namai našlaičiui turėtų pinigus grąžinti.

Šiuo metu globos įstaigai laikinai vadovaujanti socialinė darbuotoja Ingrida Butkevičiūtė tvirtino panašiai.

„Mes naudojame tuos vaiko pinigus. Jie priskiriami prie valstybės remiamų. Pinigai ateina į globojamų vaikų sąskaitas, ir mes tuos pinigus imame. Globos namai yra oficialus globėjas ir už tas lėšas atsako. Tos lėšos yra naudojamos pačių vaikų reikmėms", - sakė I. Butkevičiūtė.

Šie pinigai, pasak įstaigos vadovės, naudojami pagal nustatytą įstaigos vidaus tvarką ir tai daroma jau daug metų.

„Tokia tvarka yra seniai, ir nieko nelegalaus nedaroma. Nemanau, kad tai, jog paimami vaiko pinigai, prieštarauja esamiems įstatymams. Globėjas yra oficialus vaiko atstovas, ir jis tvarko nepilnamečių pinigines lėšas", - sakė I. Butkevičiūtė.

Ar pinigai tikrai naudoti teisingai?

Viešoji įstaiga „Vaiko užuovėja" buvo įsteigta 2004 metais pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Biržų rajono savivaldybės ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios.

Šiuo metu įstaigą vėl ketina perimti rajono savivaldybė. Savivaldybės ir bažnyčios keliai skiriasi, nes „Vaiko užuovėją" įkūrusi bažnyčia teigė negalinti teikti paslaugos dėl per menko savivaldybės finansavimo.

Bažnyčia papildomo finansavimo iš rajono savivaldybės paprašė 2016 metais.

Tačiau 2012 - 2014 metais, kai iš V. Radzevičiaus sąskaitos buvo nuimti pinigai, globos namai per silpnu finansavimu nesiskundė. Vaikų globos namus rėmė ne tik savivaldybė, bet ir rėmėjai iš užsienio bažnyčių.

Savivaldybė savo ruožtu tikino, kad finansavimas pakankamas. Sykiu buvo abejojama, ar lėšos naudojamos tinkamai. Tačiau nutarus perimti įstaigą, finansavimas tarybos sprendimu „Vaiko užuovėjai" padidintas.

Viešosios įstaigos „Vaiko užuovėja" steigėjas - Biržų evangelikų reformatų bažnyčia - tvirtino, kad pinigai šioje įstaigoje buvo naudojami pagal paskirtį, tikslingai.

Kad įrodytų veiklos skaidrumą, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo konsistorija užsakė 2016 metų finansinį ir veiklos nepriklausomą auditą. Vėliau, remdamiesi audito išvada, įrodinėjo, kad ji tik patvirtino, jog pinigai naudoti pagal paskirtį.

Tačiau nutylėtas vienas momentas. Šis nepriklausomas auditas, kuriuo remiasi bažnyčia, nurodė esminius dalykus, kuriuos galima laikyti pažeidimais.

Audito metu nustatyta, kad perkant avalynę, rūbus, maisto produktus apmokėjimui pateikiami dokumentai, kurie neturi LR Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų. Tai yra, kasos aparatų kvituose nurodyti pardavėjo rekvizitai, tačiau nėra pirkėjo - „Vaiko užuovėjos" - rekvizitų.

Kai kuriuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo išmokami pinigai už perkamus rūbus, nebuvo nei pardavėjo, nei pirkėjo rekvizitų. Ką tai reiškia ir kokia galimybė tokiu atveju yra piktnaudžiauti pinigais, buhalterijoje susigaudantys žmonės gerai suvokia.

Teismo atveju viešoji įstaiga „Vaiko užuovėja" turėtų įrodyti, kad iš našlaičio sąskaitos paimtus pinigus tikrai naudojo jo interesams tenkinti.

Biržų rajono savivaldybės kontrolierė Žaneta Eriksonienė tikrino savivaldybės skirtų lėšų įstaigai panaudojimo teisėtumą. Pažeidimų dėl šios lėšų dalies nenustatyta.

Kontrolierė sakė girdėjusi visokių kalbų apie panaudojamas lėšas iš vaiko sąskaitų, tačiau tikrinti pagal įstatymą galėjo tik savivaldybės duoto finansavimo panaudojimo teisėtumą.

„Jei tas vaikas pilnametis ir neįsivaizduoja, kokiu pagrindu jo pinigėliai paimti, jam reikėtų kreiptis į teisėsaugą", - svarstė Ž. Eriksonienė.

Įstatymus aiškina skirtingai

Ar globos įstaiga gali paimti ir naudoti į asmeninę sąskaitą pervedamą našlaičio pensiją? Tokius klausimus uždavėme skirtingoms vaikais besirūpinančioms tarnyboms. Jų iš esmės skirtingi atsakymai, švelniai tariant, nustebino.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Renata Stankevičienė aiškino, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje reglamentuojama, jog globos (rūpybos) išmoka vaikui pirmiausia naudojama maitinimo išlaidoms, medikamentams, išlaidoms patalynei ir aprangai, transporto išlaidų daliai, susijusiai su socialinės globos teikimu, išlaidoms kitoms prekėms ir paslaugoms, kurios susijusios su paslaugos gavėjo poreikiais, išlaidoms kišenpinigiams, bei šios metodikos 25.4 papunktyje nurodytoms išlaidoms apmokėti - elektra, vandentiekis, kanalizacija, ryšių paslaugos, spaudiniai.

„Savivaldybių globos namai geriau finansuojami, todėl dažnai vaikų sąskaitų neliečia. O nevyriausybiniai globos namai pinigėlių nedaug turi, todėl dažniausiai juos iki galo panaudoja", - teigė R. Stankevičienė.

Tačiau Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Bluzmienė mano kategoriškai priešingai.

Ji kalbėjo apie globėjo galimybes panaudoti globotinio našlaičio pensijos lėšas.

„Jei vaikui yra nustatyta institucinė globa vaikų globos namuose, tada pastarieji į asmeninę vaiko sąskaitą banke perveda gaunamas lėšas, kurias panaudoja tik vaiko interesams įstatymų nustatyta tvarka, savo reikmėms globos namai šių lėšų naudoti negali", - teigia E. Bluzmienė.

Vyriausioji specialistė įsitikinusi, kad vaikų globos namuose užaugęs vaikinas turi visą teisę žinoti, kur ir kam buvo panaudojami jam mokėti pinigai.

„Kita tarnyba remiasi ne ministro įsakymu, bet jo interpretacija - metodika. Pati esu dirbusi teisme, todėl manau, kad tik teismas galėtų nuspręsti, pinigai buvo paimti teisėtai ar ne", - įsitikinusi E. Bluzmienė.

Ji pabrėžė, kad globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į vaikui nusavybės teise priklausantį turtą. Jei globėjas pažeidinėja vaiko teises, priemonių vaiko teisėms užtikrinti gali imtis savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius ar prokuroras.

„Pažymėtina, kad globėjui naudojant vaikui skirtas lėšas ne pagal paskirtį, gali būti taikoma civilinė atsakomybė, pavyzdžiui, iš globėjo vaiko naudai išieškant ne vaiko interesais panaudotas lėšas ir (ar) nušalinant vaiko globėją nuo vaiko turto tvarkymo", - teigė E. Bluzmienė.

Ar bus kaip kreiptis į teismą?

Panašu, kad šioje situacijoje galutinį vertinimą turėtų pateikti teismas. Tačiau gali būti, kad Biržuose neatsiras kam atstovauti neįgalaus našlaičio interesams.

V. Radzevičius kreipėsi į Širvėnos seniūnijos socialinę darbuotoją. Ši vaikiną nukreipė į savivaldybės Teisės skyrių pas vyriausiąją specialistę Birutę Burbulienę. Ji teikia pirminę teisinę pagalbą.

Pasak V. Radzevičiaus, specialistė B. Burbulienė išaiškino, kad su jo pinigais buvo pasielgta teisėtai, ir jis nieko teisme nepeštų. Ji vaikiną dar nusiuntė pas savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Giedrą Gedvilienę.

Pasak V. Radzevičiaus, G. Gedvilienė skambino globos namų buhalterei. Vėliau vaikinui paaiškino, kad pinigai paimti teisėtai ir jis nieko teisme nepešiąs. Esą įstaigoje pinigai buvo taupomi, bet jų pritrūko, todėl paimti globos namų reikmėms.

Šiuo metu B. Burbulienės ir G. Gedvilienės pakalbinti nepavyko, nes jos atostogauja.

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Aina Savickaitė sakė, kad jei, našlaičio nuomone, jis buvo blogai pakonsultuotas, jis gali kreiptis į tiesioginius B. Burbulienės vadovus.

Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius sakė, kad yra galimas nuskaičiavimas nuo našlaičiui mokamų pinigų, tačiau kiekvienas atvejis individualus.

Kiekvienam vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 eurai) globos (rūpybos) išmoka.

Biržų rajono savivaldybė už Vaidą Radzevičių pervesdavo globos rūpybos išmoką iš savivaldybės sąskaitos. Šie vaikui skiriami pinigėliai galėjo būti naudojami globos namų. Tačiau kai jam suėjo 14 metų - tik su paties V. Radzevičiaus raštišku sutikimu.

Tačiau SODRA našlaičiui į kitą sąskaitą vesdavo ir našlaičio pensiją.

„Tais pinigais, kuriuos našlaitis gaudavo į asmeninę sąskaitą - ar tai buvo našlaičio pinigai, ar neįgalumo pensija, mano įsitikinimu, „Vaiko užuovėja" negalėjo disponuoti", - įsitikinęs Kęstutis Knizikevičius.

Vakar „Šiaurės rytai" gavo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM atsakymą.

„Globos namai, administruodami globojamo (rūpinamo) vaiko sąskaitoje esančias našlaičių pensijos lėšas, turi vadovautis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. A1-121 patvirtintomis Globojamo (rūpinamo) vaiko turto globos (rūpybos) administravimo ir palikimo priėmimo rekomendacijomis, kuriose numatyta, kad globėjas (rūpintojas) privalo vaiko turtą ir iš jo gaunamas pajamas ir vaisius tvarkyti apdairiai, sąžiningai ir išimtinai vaiko interesais, vaiko vardu atidarytoje sąskaitoje, esamas lėšas, skirtas vaikui išlaikyti (kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, našlaičio pensija ir pan.), globėjas (rūpintojas) turi naudoti tik vaiko interesams.

Nėra imperatyvios teisės aktų nuostatos, kam konkrečiai turi būti panaudojamos našlaičio pensijos lėšos, tačiau manytina, kad išlaidų už komunalines paslaugas padengimas nėra prioritetinis vaiko interesas, todėl jos neturėtų būti padengiamos iš našlaičio pensijos", - rašo Įstaigų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Petruškevičienė.

Jurgita Morkūnienė