Svarbus momentas

Seimas nusprendė, kad didesnį pelno mokestį - ne 15, o 20 proc. - bankai nuo sausio mokės tik trejus metus, tačiau nepaisant to Lietuvos bankų asociacija G.Nausėdą paragino įstatymą vetuoti.

Paragino, nors minėtos kredito įstaigos nukentės tik simboliškai, mat finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad į biudžetą kasmet papildomai tikimasi surinkti po 20 mln. eurų. Tik tiek bankai turėtų papildomai prisidėti prie valstybės gerovės, nors, pavyzdžiui, pernai uždirbo 357,9 mln. eurų pelno.

Negana to, kai kurie parlamentarai abejoja, kad net ir 20 mln. eurų bankai papildomai sumokės. Pavyzdžiui, Edmundas Pupinis priminė, kad jiems suteikta galimybė formuoti atidėjinius, nuo kurių pelno mokestis nemokamas, todėl mano, kad bankai ir toliau tokiais būdais mokės mokestį nuo simbolinių sumų.

Filosofas V.Radžvilas „Vakaro žinioms“ akcentavo, kad G.Nausėdos sprendimas vetuoti įstatymą ar ne bus labai svarbus.

„Negaliu spėlioti, kaip pasielgs prezidentas. Tačiau tiesa, kad tai jam yra nelengvas apsisprendimas ir politiškai nepaprastai atsakinga akimirka.

Apsisprendimas šiuo esminiu klausimu būtų savotiškas atsakymas, ar tapęs šalies prezidentu jis pirmiausia rūpinasi Lietuvos piliečių ir valstybės interesais, ar toliau daro paslaugas savo ankstesniems darbdaviams“, - pabrėžė V.Radžvilas.

Tačiau, anot jo, šis klausimas yra dar platesnis, nei tai, kam dirba šalies prezidentas.

„Faktiškai tai yra klausimas, ar aukščiausios politinės valdžios lygmeniu bus pradėti daryti pirmieji žingsniai verčiant Lietuvą iš pusiau ekonominės išsivysčiusių valstybių kolonijos ekonomiškai savarankiška šalimi.

Apibūdinimas „ekonominė kolonija“ Lietuvoje nėra įprastas ir daug ką gali šokiruoti, bet taip yra tik todėl, kad visuomenei nėra prieinami atviri tekstai šiuo klausimu. Pavyzdžiui, garsus „Bloomberg“ analitikas Leonidas Beršidskis yra paskelbęs straipsnį iškalbingu pavadinimu „Kaip Vakarų Europos kapitalas kolonizavo Vidurio Rytų Europos šalis“. Kitaip tariant, užsienyje neslepiama, kad plėtra į Rytus buvo viena iš priemonių sustiprinti Vakarų kapitalo įtaką mūsų regione.

Taigi, jei prezidento apsisprendimą dėl bankų pelno mokesčio susiesime su svarstymais, ar Lietuvoje tikslinga įsteigti valstybinį komercinį banką, suprasime, ar iš tikrųjų sprendžiamas klausimas: ar beveik 30 metų trunkanti pusiau kolonijinė nepriklausomybė bus tęsiama, ar pamažu ryžtamės iš jos vaduotis. Belieka laukti, koks bus prezidento sprendimas“, - sakė V.Radžvilas.

Įtartini skambučiai

Įtarimų, kad vis dar yra priklausomas nuo Švedijos, G.Nausėda sulaukė rugpjūtį Seime, kai buvo svarstomas jo veto Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis iki 1,5 tūkst. ha apribotas galimas įsigyti miškų plotas. Už veto atmetimą balsavo 90 Seimo narių, „prieš“ - 8. Seimo Kaimo reikalų komitetas Seimui taip pat siūlė nepritarti prezidento G.Nausėdos veto dėl miškų įsigijimo ribojimo įstatymo ir priimti visą įstatymą be pakeitimų. O per komiteto posėdį, vykusį plenarinio posėdžio išvakarėse, skandalingą faktą atskleidė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, pareiškęs, kad prezidentūra sulaukė skambučio iš Švedijos ambasados, kuri klausė, kas bus su švedų investuotojų įsigytais Lietuvos miškais. Komiteto duomenimis, vien Švedijos baldų gamybos ir prekybos gigantė „Ikea“ valdo apie 30 tūkst. ha mūsų miško.

Kai kurie parlamentarai viešai išreiškė įtarimus, kad G.Nausėda, kaip buvęs įtakingas SEB darbuotojas, net tapęs Lietuvos prezidentu gali būti veikiamas Švedijos, todėl švedų verslui nepalankias pataisas vetavo. Akivaizdu, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisos taip pat yra nepalankios tiems patiems švedams.

Faktai

Konstitucija numato, kad prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti (vetuoja). Jei per 10 dienų prezidentas įstatymo nei vetuoja, nei pasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo pirmininkas.

Prezidento vetuotą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

Tokius įstatymus Respublikos prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti - antrą kartą to paties įstatymo vetuoti negalima.

Danas NAGELĖ