Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar nepaskiepytiesiems užteks algos testams?

Nuo gruodžio mėnesio nepasiskiepiję darbuotojai, kuriems nustatyta prievolė reguliariai testuotis dėl COVID-19, už tai turės susimokėti patys. Susitarus apmokėti testus galės ir darbdaviai. Profsąjungų atstovai teigia, kad toks sprendimas sukėlė darbuotojų, kurie testavosi, pasipiktinimo bangą. Neramu ir visiems kitiems, nes gali atsitikti taip, kad galimybių tiek viešoje aplinkoje, tiek darbo rinkoje mažiau turės ir tie, kurie neįsitrauks į skiepų maratoną – nepasiskiepys trečiu, o gal ir ketvirtu ar penktu skiepu.

Trauksis iš darbo?

Seime jau anksčiau buvo pritarta visuomenėje didelį ažiotažą sukėlusioms ir tarp parlamentarų aršių kautynių sulaukusioms Vyriausybės inicijuotoms pataisoms, kad nuo gruodžio 1 d. nepasiskiepiję darbuotojai už privalomą testavimąsi dėl COVID-19 turės paploninti savo pinigines.

Opozicija pasisakė prieš tokį sprendimą, o prezidentas Gitanas Nausėda Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas vetavo. Tačiau Seimas prezidento veto atmetė ir dar kartą įtvirtino, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo lėšomis. Jeigu susitariama, tai gali apmokėti ir darbdavys. Išimtis bus taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas, kaip ir dabar visų darbuotojų, bus toliau apmokamas iš biudžeto.

Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad Seime valdantiesiems nubalsavus už tokį sprendimą, per Lietuvą nuvilnijo darbuotojų pasipiktinimo banga. Tiesa, tvirtinama, kad tokių nedaug belikę. Jau prieš atmetant prezidento veto Seime buvo perskaitytas mokytojų iš Gargždų linkėjimas valdantiesiems: „Jeigu mokykla nemokės už testus, mes išeiname iš darbo.“

Vėliau švietimo profsąjungų atstovai kalbėjo, kad dalis nepasiskiepijusių pedagogų nesiruošia privalomai testuotis savo lėšomis, todėl gali palikti mokyklas.

„Nustebino, kad sulaukėme tiek daug skambučių, elektroninių laiškų, kaito feisbukas. Žmonės kėlė daug klausimų, piktinosi“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.

Daug neaiškumų

Pasak LPSK pirmininkės, darbuotojų nerimas kyla ne dienomis, o valandomis – kaip vyks testavimas nuo gruodžio pradžios? Ji teigė, kad profsąjungos ne kartą perspėjo Vyriausybę, kad nėra aiškiai sudėliota tvarka, kaip priimtos įstatymo pataisos bus įgyvendinamos. „Jau dabar matyti, kad įstatymo pakeitimas padarytas paskubomis, nepasitarus, yra spragų. Pirmiausia yra neaiškūs elementarūs dalykai: kokio reikės testo, kur jį galima bus atlikti, kas bus už tai atsakingas, kiek jis kainuos?“ – neaiškius klausimus vardijo I.Ruginienė.

Ji priminė, kad pagal Darbo kodeksą privalomas sveikatos patikrinimas turi vykti darbo metu, o už sugaištą laiką tikrinantis sveikatą turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis. „Tai reiškia, kad privalomas testavimas neturėtų vykti laisvalaikiu“, – pabrėžė pašnekovė.

Kokios galimybės be trečio skiepo?

Profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad imunizuotų nuo COVID-19 darbuotojų yra dauguma, tokio imuniteto neįgijusių yra vidutiniškai tik apie 10 proc. „Keista, kad patys įstatymo rengėjai nepateikė skaičių, kokiai daliai darbuotojų yra kuriamas toks įstatymas. Panašu, kad patys rengėjai net nepasiskaičiavo, kam bus taikomos pataisos“, – svarstė ji.   

Primename, kad nuo šių metų rugsėjo 13 d. buvo gerokai išplėstas privalomai testuojamų darbuotojų sąrašas, įtraukiant į šį procesą gamybos įmones.

Profsąjungiečiai nuogąstauja, kad naujos pataisos gali paliesti ne tik mažumoje likusius neimunizuotus darbuotojus. „Manome, kad šis įstatymas bus ypač svarbus, kai atsiras dilema dėl trečio skiepo. Prieš priimant šį įstatymą Vyriausybė patvirtino dar vieną labai svarbų nutarimą, pagal kurį pirmoji imunizacija, tai yra pasiskiepijimas dviem skiepais, galios ribotą laiką – 7 mėnesius.

Todėl tie, kurie dabar yra pasiskiepiję dviem skiepais, negali būti ramūs, kad tai nėra taikoma ir jiems. Jie gali atsidurti ant to paties laiptelio, kaip ir nepasiskiepiję. Darbo vietoje daug kam gali kilti klausimas: skiepytis trečią kartą ar periodiškai testuotis už savo pinigus? Prognozuojame, kad bus neramu, nes greičiausiai nemažai žmonių abejos dėl trečio skiepo“, – aiškino I.Ruginienė.

Kitas dalykas, pastebėjo ji, kad šiuo įstatymu nėra apibrėžta, kaip turi elgtis žmonės, persirgę COVID-19 ir tokiu būdu įgiję imunitetą. „Atlikę antikūnų testą, jie gali gauti galimybių pasą, bet darbo vietoje tokia galimybė nenumatyta. Kaip elgtis tokiems darbuotojams? Jiems kyla pagrįstas klausimas, ar persirgus reikia iškart skiepytis?“ – apie neaiškumus kalbėjo LPSK pirmininkė.

Rūpinasi darbuotojais

Lietuvos prekinių daržovių ūkių, kuriuose dirba nemažai žmonių, atstovė Zofija Cironkienė priminė, kad darbuotojams, dirbantiems žemės ūkio gamyboje, nėra privalomas testavimas dėl COVID-19. Tačiau šio sektoriaus darbdaviai yra suinteresuoti išvengti infekcijos protrūkių, todėl daug dėmesio skiria darbuotojų saugumui ir testavimui. Kiekviename kolektyve yra nepasiskiepijusių darbuotojų, be to, serga ir tie, kurie pasiskiepijo.

„Prekinių ūkių, kur dirba daugiau žmonių, savininkai yra apsirūpinę greitaisiais testais, nes yra suinteresuoti, kad darbuotojai būtų sveiki, saugūs, o susirgus infekcija neplistų. Darbuotojų tikrai stinga, tad jeigu įvyktų koks infekcijos protrūkis, nebūtų kam dirbti. Aišku, pirmiausia visiems rūpi žmonių sveikata“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė.

Ji pridūrė, kad dabar yra neaišku, ar galios greitieji testai, kaip vyks testavimas ir kt.

Laisvų darbo vietų rekordas

Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiais metais nuo pavasario augo darbuotojų paklausa ir iki dabar kas mėnesį buvo registruojama po 54–66 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai didžiausias fiksuojamas laisvų darbo vietų skaičius per trisdešimt metų.

Pastaruosius mėnesius laisvų darbo vietų skaičius, įregistruotas UT informacinėje sistemoje, taip pat didelis – rugsėjį buvo įregistruota 66,1 tūkst., spalį – 56,1 tūkst. darbo pasiūlymų. Spalį šioks toks paklausos mažėjimas buvo susijęs su darbo rinkos lėtėjimu dėl sezoniškumo.

Kai kurie šalies darbdaviai, Užimtumo tarnyboje registruodami laisvas darbo vietas, prašo nukreipti darbui asmenis, turinčius galimybių pasą, argumentuodami, kad jų įmonėje absoliuti dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję. Užimtumo tarnyba informuoja, kad negali daryti įtakos darbdavio ir pretendento santykiams, tad nukreipiami visi asmenys, atitinkantys tinkamumo darbui reikalavimus. Kitiems darbdaviams priimtinas potencialių darbuotojų testavimas.

„Dažni atvejai, kai klientai niekaip nekomentuoja, kodėl jie skiepijosi ar testuojasi, ir puikiausiai įsidarbina. Dažniausiai galimybių paso neturėjimą ir nesiskiepijimą kaip kliūtį įsidarbinant nurodo darbo neturintys asmenys, kurie visaip stengiasi išvengti darbo pasiūlymų ir nenori įsidarbinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ komentavo UT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.  

Jaučia spaudimo pasekmes

I.Ruginienė teigė, kad daliai visuomenės nėra priimtinas valdančiųjų spaudimas vakcinuotis. Ji įsitikinusi, kad jeigu vyktų intensyvesnis aiškinamasis darbas ir būtų labiau pasitikima valdžia, rezultatai galbūt būtų kitokie.  

„Spaudimo priemonės stumia žmones į socialinį užribį. Vyriausybė pyksta, kai sakau, kad ji iš darbuotojų atėmė socialines garantijas. Įstatymas, kurį pakeitė, kalba apie darbuotojų saugumą, o Vyriausybė turėjo tikslą priversti skiepytis.

Visada pasisakau už skiepus, esu pasiskiepijusi. Bet manau, kad teigiamas skiepo efektas bus tada, kai žmogus sąmoningai skiepysis. Jis pats turi apsispręsti, o ne būti priverstas valdžios ar darbdavio. Kurį laiką rykštė gal ir bus naudinga, tačiau ilgainiui gali kilti daugiau problemų, juk laukia daugiau skiepų: trečias, ketvirtas, penktas, kol nesusiformuos kolektyvinis imunitetas“, – samprotavo profesinių sąjungų atstovė.

LPSK pirmininkė tvirtino, kad yra jaučiamos valdžios spaudimo ir įvestų prievolių pasekmės: „Jau nuo rugpjūčio mėnesio jaučiamas tam tikras efektas – jautriuose sektoriuose žmonės traukiasi į šešėlį. Tai gana pavojinga, ir dėl to yra sunerimę darbdaviai. Bet jie patys, neužtikrindami gerų ir orių darbo sąlygų ir atlyginimo, stumia darbuotojus į šešėlį, o paskui dėl to pyksta.“  

Neprivalo reikalauti galimybių paso

Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad paslaugas teikia visiems klientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybių pasą, ar neturi. Viena iš teikiamų paslaugų – įdarbinant tarpininkaujama kontaktiniu būdu, neapribojant galimybių paso turėjimu.

UT akcentuoja, kad tinkamo darbo apibrėžime pagal Užimtumo įstatymą nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Galimybių pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme ir kuris galėtų paveikti sprendimą vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka kandidato kvalifikacijas.

Galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas prie svarbių pateisinamų priežasčių, darbo ieškantiems asmenims atsisakant UT paslaugų ar motyvuojant neatvykimą priimti darbo pasiūlymą, arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą. Jei pateikiamas toks atsisakymas, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.).

Rekomenduojami video