Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė kartoja, kad nepakeitus kai kurių sprendimų ir nesiėmus priemonių nuo liepos 1 dienos gali užsidaryti apie 200 vaistinių.

Tokios diskusijos įsiliepsnojo artėjant dienai, kai įsigalios nauja tvarka. Pokyčio esmė tokia – dabar vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas-vaistininko padėjėjas, jeigu jį nuotoliniu būdu prižiūri vaistininkas, tačiau nuo liepos 1 dienos tokios galimybės nebeliks. Tai reiškia, kad visose vaistinėse visą jų darbo laiką fiziškai turės būti būtent vaistininkas. Reformos šalininkai sako, kad taip norima gerinti paslaugų kokybę, o priešininkai atkerta, esą tų paslaugų kai kas nebegaus visai.

Galiojančia tvarka žmonės patenkinti?

Anot K.Nemaniūtės-Gagės, labai svarbu akcentuoti, kad Lietuvos gyventojai yra patenkinti vaistinių skaičiumi. Praeitų metų pabaigoje atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad net 88 proc. apklaustųjų teigia, jog vienos ar kelių vaistinių buvimas šalia namų jiems yra svarbus.

„Matome ir nuotolinės prekybos receptiniais vaistais skaičius, kurie yra itin maži. Tai rodo, kad žmonėms vis dar reikia gyvo kontakto, gyvo bendravimo ir esama nuotolinė receptinių vaistų sistema daugeliui yra per sudėtinga, jog būtų naudojama kasdien“, – aiškina K.Nemaniūtė-Gagė.

Tad, pasak jos, būtina kiek įmanoma stengtis, kad šiuo metu veikiančios vaistinės toliau galėtų dirbti ir užtikrinti vaistų bei konsultacijų prieinamumą kuo plačiau. Jei nebus priimti sprendimai, nuo liepos 1 dienos esą ne tik užsidarys beveik 200 vaistinių, bus atleisti jose dirbantys farmakotechnikai, bet ir sumažės vaistų prieinamumas tam tikruose regionuose.

Lygina su alkoholiu

Pokyčiams sako pritariantis buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Aurelijus Veryga. Aukščiau aprašytų grėsmių rimtai nevertina.

„Pokyčiams pasiruošti buvo skirta 16 metų ir jie vis atidėlioti. Mes turime orientuotis į tai, kad vaistinė nebūtų vien vaistų parduotuvė. Ten dirbantys specialistai turi gebėti suteikti ir kitas paslaugas bei konsultuoti. Turime orientuotis į geriausius pavyzdžius, nes mūsų žmonės nusipelno gauti aukščiausios kokybės paslaugas“, – sako jis.

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ komentavo buvęs ministras, gąsdinimai, kad viskas tuoj užsidarys ir daugybė žmonių liks be darbo, esą pasigirsta visada, kai kalbama apie kokius nors esminius pokyčius.

„Prisiminkite, kas buvo šnekama, kai draudėme alkoholį degalinėse – esą pabrangs benzinas. Kai uždraudėme juo prekiauti kioskuose, kažkas rėkavo, jog daugybė bedarbių ateis pašalpų. Kai paaiškėjo, kad juo prekiaujančių kioskų per visą Lietuvą buvo vos keli šimtai, buvo apsiraminta“, – priminė jis.

Sistema veikė dešimtmečiais

K.Nemaniūtė-Gagė aiškina, kad didelėse vaistinėse dirba ir vaistininkai, ir farmakotechnikai, o mažesnėse, dažnai nutolusiose nuo regiono centrų, dalį dienos dirba farmakotechnikai, nuotoliniu būdu prižiūrimi vaistininkų. Tai reiškia, kad vaistininkai atvažiuoja į vaistinę, patikrina receptus, pakeičia farmakotechniką susirgus ar atostogų metu, o kitu laiku, jei yra reikalinga, konsultuoja telefonu.

„Tokia sistema Lietuvoje sklandžiai veikia dešimtmečiais, nuo šio darbo modelio nesklandumų nepatyrė nei gyventojai, nei farmacijos specialistai. Nesulaukėme jokių skundų nei iš valstybinių institucijų, nei iš vaistininkų ar farmakotechnikų, nei iš gyventojų. Tad mes kalbame apie tai, kad šiuo metu esanti sistema ir turėtų likti, nes ji puikiai veikia. Nereikia griauti suderinto mechanizmo ir uždarinėti vaistinių“, – sako ji.

Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra, kaip nurodoma LVA komentare, taip pat yra Danijoje. Tuo tarpu Švedijoje ir Suomijoje farmakotechnikai gali dirbti vieni, Didžiojoje Britanijoje dėl vaistininkų trūkumo taip pat svarstoma numatyti galimybę farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliniu būdu.

Gali nelikti nei paslaugos, nei kokybės

Viešoje diskusijoje dalyvaujantis Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VSPS) pirmininkas Žydrūnas Mineikis žiniasklaidai yra nurodęs, kad gąsdinimai vaistinių uždarymu tik skatina farmakotechnikų ir vaistininkų supriešinimą, rodo didžiųjų vaistinių tinklų nenorą investuoti, imtis permainų.

Jam antrina A.Veryga, nurodydamas, kad ypač didžiuosiuose miestuose vaistinių koncentracija didžiulė. „Dažname prekybos centre jų yra po kelias. Ir visos didžiųjų tinklų. Iš esmės ir regionuose nelabai likę mažų privačių vaistinėlių. Kaip parodė situacija pandemijos valdymo metu, vis labiau auga ir nuotolinių paslaugų galimybė. Receptą išsirašyti, o ir net užsisakyti, kad jį atvežtų į namus, tampa vis lengviau, tokia tendencija tik stiprės“, – savo argumentus vardija politikas.

Deja, ne viskas yra taip gražu ir ne visi paslaugos vartotojai paskui šias technologines pažangas spėja. „Senstant visuomenei turime ieškoti sprendimų, kaip priartinti paslaugas prie gyventojų. Šiuo metu slaugytojams funkcijos yra plečiamos, tad kodėl negalime galvoti ir apie farmakotechnikų funkcijų išplėtimą? O dar dažnai viešojoje erdvėje pasitaiko komentarų, kuriuose gręžiojamės į šalis, kur farmakotechnikai ir mokosi trumpiau, ir jų kompetencijos nėra tokios aukštos, kaip Lietuvoje ruošiamų specialistų“, – atkerta K.Nemaniūtė-Gagė.

Kompetencijos pakanka

Farmakotechnikai Lietuvoje, kaip nurodo vaistininkų atstovė, ruošiami itin kokybiškai. Jie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tris metus studijavę būtent tai, ką ir dirba, kaip aptarnauti vaistinės klientus ir jiems suteikti farmacinę paslaugą, apie vaistinius preparatus, taip pat pusę metų atlikę praktikas vaistinėse. Vaistininkai turi universitetinį išsilavinimą, tad tik jie gali būti vaistinės farmacinės veiklos vadovais, tik jie gali teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Tačiau išduoti vaistus ir suteikti farmacinę paslaugą, t.y. informuoti apie vaistų vartojimą ir jų veikimą, farmakotechnikai ne tik gali, nes tai puikiai išmano, bet ir yra tam ruošiami.

Dar daugiau – farmakotechnikai Lietuvos vaistinėse, kaip pabrėžia K.Nemaniūtė-Gagė, tokias paslaugas teikia jau daugiau kaip 20 metų. „Juk suprantame, kad vaistininkas, farmakotechnikui aptarnaujant pacientus, nestovi už nugaros, neseka kiekvieno jo žingsnio. Farmakotechnikas laisvai atlieka savo darbą, tik jei turi klausimų, kreipiasi į vaistininką, o šiais laikais tai lengvai atliekama ir nuotoliniu būdu“, – pastebi vaistininkų atstovė.

Sotus alkano neatjaučia?

Didžiųjų miestų vaistinių klientams išties nelabai aktualūs nuogąstavimai dėl to, kad kažkas užsidarys, tačiau regionuose kai kam, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai ne tik sunkiai juda patys, bet dar ir gyvena nutolusiose vietovėse, nebus paprasta kiekvieną kartą įveikti didelius atstumus iki tų vaistinių, kurioms tų specialistų užteks. Taigi, aukšta paslaugos kokybė gali nuvertėti, jei pati paslauga bus sunkiai prieinama.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje net 75 proc. licencijas turinčių vaistininkų dirba vaistinėse, kai kitų šalių vidurkis yra 54 proc. (LVA pateikiami skaičiai). Tad natūralu, kad 100 proc. licencijuotų vaistininkų negali dirbti tik vaistinėse. Tokiu atveju sistema sugriūtų, nes jų reikia ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, ir vaistų gamintojų atstovybėse, vaistų didmeninio platinimo įmonėse, universitetuose ir pan.

Šioje rinkoje tikrai didelė konkurencija, dažnai miestuose dirbantys vaistininkai yra kviečiami važiuoti dirbti į regionus, siūlant ir didesnį atlyginimą, ir kitus privalumus, tačiau paprastai žmonės nelinkę keisti savo gyvenamosios vietos. Labai geras to pavyzdys Kaunas, kur vaistininkų turime daugiausiai, tačiau jie vis tiek nori pasilikti gyventi ir dirbti šiame mieste.

Išties išvilioti žmogų, ypač turintį aukštą kvalifikaciją, kraustytis iš Vilniaus ar Kauno į kokią gilesnę provinciją nėra nei pigu, nei paprasta.

Diskusija sena

Pasaulio sveikatos organizacijos įgaliotinis Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis šią situaciją komentuoja labai aptakiai. Pavojaus varpais nemuša, bet pripažįsta esant problemų.

„Tai nuolat vykstanti naujų ir jau patvirtintų gydymo būdų įtraukimo į vaistų kompensavimo sistemą praktika. Inovatyvus gydymas – sudėtinga tema. Ekonomiškai silpnesnės šalys, deja, negali kompensuoti tokia apimtimi naujų gydymo metodikų bei vaistų, kaip tai daro ekonomiškai stiprios šalys. Bet žingsnis po žingsnio inovacijos atsiranda ir pas mus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.P.Andriukaitis.

Svarbu, kad diegiant inovacijas ir vykdant „ilgai lauktus“ pokyčius staigiais viražais, paslaugų neprieinamumas nenuvarytų per daug žmonių į kapus ir neturėtų tragiškų padarinių jų sveikatai. Primintina, kokios nesąmonės iki šiol ištinka išgirtoje, už beprotiškus pinigus diegtoje bei nuolat remontuojamoje ir vis dar ne visada be trukdžių veikiančioje e.sveikatos sistemoje.