Kai vienas po kito ima griūti automobilių tiltai Lietuvoje, bandome atsigręžti į priežastis. Opozicijos politikai tada kviečiasi ant parlamentinio kilimo ministrus, merijos irgi svaidosi gan aršiais pranešimais spaudai. Atsakingos tarnybos prašo kantrybės ir papildomų finansų, o mokslininkai susilaiko nuo prognozių. O visgi – kas bus toliau?

To dar nebuvo

Tiltai – svarbūs objektai. Karo Ukrainoje metu sprogo Rusijai itin svarbaus Krymo tilto konstrukcijos. Karas yra karas – tai atskira tema. Kitados geležinkelio tiltas per Bražuolės upelį irgi buvo sprogdintas. Aukų nebuvo, o paslapčių liko. Ir valdžia apie jas atkakliai tyli. Sovietmečiu Vilniuje ties jau utilizuojamais legendiniais Sporto rūmais griuvo pontoninis tiltas, paskendo daugybė žmonių. O štai po 1990-ųjų niekas nieko panašaus nepamena. Kas atsitiko, kad štai dabar griuvo iš karto du tiltai? Pirma – Kėdainiuose, paskui Kaune. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako nepamenanti nieko panašaus.

Analogiško lygio incidentų anksčiau, kaip teigia LAKD, fiksuota nebuvo. O visgi, kaip dažnai LAKD gaudavo, jei gaudavo, pranešimų apie kritišką ar pavojingą padėtį? Gal LAKD galėtų paminėti vieną ar kitą ryškesnį atvejį?

„Visų valstybinės reikšmės kelių tinkle esančių tiltų ir viadukų apžiūra yra atliekama kasmet. Atliekant apžiūrą vertinama pakloto elementų būklė, perdangos ir atramų konstrukcijų būklė, taip pat prietilčių elementų būklė. Patys blogiausi tiltai yra įtraukiami stebėsenon. Kiekvienas tiltas yra unikalus, todėl vieni prižiūrimi dažniau, kiti – rečiau. Pavyzdžiui, vieni tiltai stebimi kartą per mėnesį, kiti – kartą per tris mėnesius. Viskas priklauso nuo to, kokios yra pažaidos laikančiosiose konstrukcijose, kokia bendra statinio būklė, ar pažaidos didėja, ar nedidėja ir pan.“ – VL atsakė direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

Kam reikėtų pranešti?

Jeigu vairuotojui, važiuojančiam tiltu ar prietilčiu, kiltų įtarimų dėl tilto konstrukcijų kokybės, kam jis turėtų apie tai pranešti?

„Kelio statiniai, kuriuose pastebėti blogos būklės požymiai (transporto priemonių smūgiai; staigūs konstrukcijų elementų suirimai, neleistini įlinkiai, plyšiai ar deformacijos; defektai, kurie gali vystytis iki nevaldomo proceso; projektinių naudojimo rodiklių nukrypimas nuo normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų; hidrauliniai procesai ir kt.), vertinami atskirai ir nedelsiant priimami sprendiniai, užtikrinantys saugų šių statinių eksploatavimą, t.y. taikomi eismo ribojimai (siaurinama važiuojamoji dalis, taikomi transporto priemonių svorio ribojimai), taip pat taikomi laikini konstrukciniai sprendiniai“, – paaiškino S.Jansonas, bet kam vis dėlto vairuotojai turėtų skambinti, jis neatsakė.

Blogų objektų daugėja?

Anot LAKD ir ministro Mariaus Skuodžio vadovaujamos ministerijos, esama ir daugiau probleminių objektų, tai kada ir dėl kokių priežasčių problemos atsirado? Kodėl tos problemos nebuvo išspręstos laiku, kol tiltai nesugriuvo? Kaltas vien finansavimo trūkumas? O gal nėra specialistų?

LAKD nurodo, kad šalies valstybinės reikšmės keliuose yra 72 blogos būklės tiltai. Šie tiltai nurodyti prioritetinės eilės sąraše, kuris skelbiamas viešai.

Dauguma tiltų, kaip primena LAKD, pastatyti seniai, dar sovietmečiu. Kelio statinių nusidėvėjimas – natūralus eksploatacinis procesas. Per tą laiką išaugo eismo intensyvumas, todėl tiltai ir jų elementai dėvisi, nepaisant to, kad yra vykdoma periodinė tiltų priežiūra, tiltai stebimi. Tiltų nusidėvėjimui įtakos turi ir kintančios orų sąlygos (šaltis, drėgmė), kas sąlygoja betoninių elementų irimą, gelžbetoninių konstrukcijų koroziją.

A.Kacevičius: „Mes keletą metų iki tos nelaimės ir griūties rašėme LAKD raštus, kad visgi būkit malonūs, žiūrėkit, plika akimi matyti, kad tilto konstrukcijos yra pažeistos. LAKD buvo atsižvelgusi į mūsų pateiktą informaciją, ribojo svorį to tilto transporto priemonėms – iki 20 tonų, bet, kaip matyti, šito apribojimo nepakako.“

Visi valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai, viadukai, estakados, tuneliai yra tvarkomi, LAKD teigimu, pagal sudarytą aukščiau nurodytą prioritetinę eilę bei Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamą finansavimą. Be to, darbai atliekami atsižvelgiant į nustatomus prioritetus. Beje, Kėdainių tiltas nebuvo rekonstruojamų tiltų prioritetų sąrašo viršuje.

Mokslininkų replika

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, statybos ir architektūros akademinis darbuotojas Mindaugas Augonis teigia neatmenantis panašių įvykių. Dėl Kauno tilto atvejo, kaip nurodo jis, nelaikytina, kad griuvo tiltas.

„Patikslinta, kad dar negriuvo tas tiltas... Ten viena sija, kuri buvo iš tikrųjų prastesnės būklės, ją buvo bandoma eliminuoti. Buvo siaurinamas pravažiavimas, kad ant jos nebūtų jokių apkrovų. Buvo reaguota, imtasi priemonių ir tam tikrų veiksmų, kad ta sija nenugriūtų... Bet tas klausimas išlieka atviras. Jeigu tikrai važiavo kažkokios transporto priemonės, viršijančios leistiną svorį, tai, žinoma, galėjo būti pasekmių“, – aiškino jis.

Inžinerinių klaidų statant tiltą pačioje pradžioje, kaip nurodė M.Augonis, tikrai vargu ar reikėtų ieškoti. „Jei būtų tada padarytos klaidos, tai jau anksčiau būtų nutikę kažkas panašaus, nes tiltas yra pastatytas 1962 metais. Praėjo jau 70 metų. Iš tikrųjų pagrindinės priežastys yra nepriežiūra ir (neapskaičiuoti) transporto srautai. Gana dideli svoriai dabar yra“, – kalbėjo mokslininkas.

M.Augonis sako suprantantis jautrias žmonių reakcijas, emocijas, tačiau reikalus suvesti visgi norėtų link racionalaus grūdo. „Jeigu kas nors pasakytų, kad yra galimybė tuos tiltus atstatyti naujai, tai, manau, niekas nepasisakytų prieš. Taip, tuos senus, kurie yra atitarnavę didžiąją dalį numatyto laiko ir jų būklė tokia prasta, kad jų stiprinti ar renovuoti neapsimoka. Tai žinoma, kad reiktų griauti ir statyti naujus. Dabartinė padėtis susidarė dėl to, kad priežiūrai trūksta lėšų. O jeigu kalbėti apie naujų tiltų statymą, tai tikrai kai kurie turėtų būti uždaromi ir statomi nauji“, – teigė M.Augonis.

Nėra į ką apeliuoti

„Valstiečių laikraščiui“ paklausus, ar mokslininkai signalizavo valdžiai apie kritinę būklę, ekspertas lyg ir pajuokavo, jog nėra iki galo aišku, į ką apeliuoti.

„Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kam galima būtų signalizuoti. Šiuo atveju, manau, LAKD... Anksčiau buvo Kelių ir transporto tyrimų institutas. Tai buvo ta įstaiga, kuri galėtų ir priimti sprendimus, ir atsakyti į tuos klausimus. Jie tiesiogiai atlikinėjo tuos darbus. Kiek žinau, instituto dabar nėra, jo funkcijos perėjo LAKD“ – teigė ekspertas.

Pasak M.Augonio, jei LAKD kreiptųsi į KTU mokslininkus tiltų įvertinimui, tada mokslininkai galėtų prisiimti atsakomybę. „Mokslininkai patys neatliks tiltų priežiūros. Jie, pavyzdžiui, gali dėl vieno ar kito probleminio tilto pakonsultuoti. Turėtų būti tarnyba, kuri nuolat prižiūrėtų ir sektų tų tiltų būklę. Tada vėlgi kyla klausimas – o kas gi ministerijoje atsakingas už tiltus? Ar yra kažkoks vienas specialistas, kuris tą gautą informaciją galėtų tinkamai apdoroti ir tada informuoti ministeriją, kad tilto būklė yra tikrai prasta, kad trūksta lėšų?“ – svarstė ekspertas.

Bendruomenėms kyla problemų

Bendruomenėms, kurios susisiekia tiltais, kyla problemų net tada, kai vykdomi suplanuoti darbai. Ko verta vien Kauno Panemunės tilto epopėja. Jį 2012 metų pabaigoje „iškilmingai“ susprogdino. „Iškilmingai“ todėl, kad detonatoriaus mygtuką, kaip pats prisipažino, tada spaudė tuometinis Kauno meras, konservatorius Andrius Kupčinskas. Gyventojams, kurie tiltu susisiekdavo su miesto centru ir kitais mikrorajonais, tai sukėlė daug nepatogumų dar iki sprogimų – kai tik tiltą uždarė.

Pažymėtina, kad naujo tilto atidarymas buvo ilgai atidėliojimas, statytojai „iškrito“ iš visų grafikų. Judėjimas tiltu atnaujintas tik 2015 metų spalį.

Vis dėlto, tai buvo suplanuotas eismo tiltu uždarymas. Ką jau kalbėti apie padėtį, kai tiltas griūva „netikėtai“ (jei tiksliau – dėl kažkieno žioplumo ar aplaidumo).

Kėdainiuose situacija sudėtinga

„Iš tiesų situacija po tilto griūties gana sudėtinga, nes Kėdainių mieste per Nevėžį yra nutiesti trys tiltai. Vienas tiltas prieš metus buvo uždarytas, vyksta jo rekonstrukcija. Antras tiltas, esantis Kėdainių miesto centre, griuvo. Mums beliko trečiasis tiltas, Jonavos kelyje. Bet kokiu atveju tiek gyventojams, tiek įmonėms atsirado tikrai daug nepatogumų, nes norint atvažiuoti iš vieno Kėdainių galo į kitoje Nevėžio pusėje esančias teritorijas reikia daryti mažiausiai 10 km lankstą“, – VL nurodė Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Pasak jo, tai papildomos laiko sąnaudos ir dar taršos padidėjimas. „Jeigu žmonėms reikia nuvažiuoti į darbą ar į mokyklą, bet kokiu atveju reikia planuotis laiką 10–15 min. anksčiau. Griuvus tiltui, mes iš karto, tą pačią dieną, pradėjome su mūsų savivaldybei priklausančia viešojo transporto įmone UAB „Kėdbusas“ derinti naujus maršrutus, naujus laikus. Ir iš tiesų, bent jau pirmąją savaitę po tilto griūties, tų nepatogumų žmonėms buvo tikrai daug, nes, kaip jau minėjau, reikėjo pakeisti maršrutus, laikus ir pan.“ – sakė A.Kacevičiaus.

Dabar padėtis esą šiek tiek stabilizavosi, viešasis transportas jau funkcionuoja pakankamai normaliai, gyventojai žino, kada koks autobusas su pasikeitusiu tvarkaraščiu atvyks į vieną ar į kitą stotelę. Savivaldybė papildomai nurodė UAB „Kėdbusas“ organizuoti keletą naujų maršrutų tam, kad žmonėms kiltų kiek įmanoma mažiau nepatogumų patenkant tiek į darbo vietas, tiek į ligoninę ir kitas įstaigas.

A.Kacevičiaus teigimu, jau 2020 metais Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė su LAKD bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Kėdainiuose turėjo būti atnaujinti penki tiltai ir suremontuotos kelios gatvės.

„Kaip jau minėjau, praėjusiais metais buvo pradėta rekonstrukcija. Na, o antrasis tiltas, kuris laukė eilėje, deja, sugriuvo. Ir mes keletą metų iki tos nelaimės ir griūties rašėme LAKD raštus, kad visgi būkit malonūs, žiūrėkit, plika akimi matyti, kad tilto konstrukcijos yra pažeistos. LAKD buvo atsižvelgusi į mūsų pateiktą informaciją, ribojo svorį to tilto transporto priemonėms – iki 20 tonų, bet, kaip matyti, šito apribojimo nepakako“, – pasakojo valdininkas.

A.Kacevičiaus teigimu, liūdnai pagarsėjęs tiltas pateko į 73 ar 75 tiltų, kurių būklė yra blogiausia Lietuvoje, sąrašą. „Vadinasi, tokių tiltų, kaip Kėdainiuose, Lietuvoje yra ne vienas ir ne du. Šitoje vietoje tilto valdytojai, dažniausiai tai yra LAKD, vis dėlto turi žiūrėti, kad neatsitiktų tokios ar net dar didesnės nelaimės. Aš gal taip juokauju, kad tai „laiminga nelaimė“, nes žmonės nenukentėjo. Bent jau tiek tenka guostis. Galėjo būti dar blogiau“, – teigė jis.