Žinia apie Rusijos valdžios sprendimą Kaliningrade įvesti „atviro dangaus“ režimą sukėlė būgštavimų dėl galimo naujo hibridinio karo prieš Lietuvą etapo. Nerimaujama, kad šį kartą mūsų valstybė gali būti tvindoma nelegaliais migrantais iš Kaliningrado srities.

Svajoja apie oro tiltą

Pranešimas, kad už 20 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kaliningrado šalia Chrabrovo (Pavandenės) gyvenvietės esančiame tarptautiniame oro uoste nuo spalio 1 dienos 2 metams įvestas vadinamasis „atviro dangaus“ režimas, liberalizuojantis oro erdvės naudojimą, sukėlė nemažai klausimų. Ir su Rusijos Kaliningrado sritimi besiribojančiose valstybėse, ir pačioje Rusijoje. Naujoji tvarka reiškia, kad užsienio oro transporto bendrovės galės vykdyti skrydžius į Kaliningrado tarptautinį oro uostą ir iš jo pasiremdamos trečiąja, ketvirtąja, penktąja ir septintąja oro erdvės naudojimo laisvėmis. Praktiškai tai reiškia, kad užsienio vežėjai galės vykdyti tiesioginius skrydžius į Kaliningradą ir organizuoti jungiamuosius reisus į trečiąsias šalis be būtinybės lėktuvams nusileisti savo šalyje.

Rusijos aviacijos valstybinės tarnybos „Rossaviacija“ atstovai informavo, kad „atviro dangaus“ teisinis režimas Kaliningrado tarptautiniame oro uoste buvo įvestas atsižvelgus į srities gubernatoriaus prašymą. Kaliningrado valdžia tikisi, kad naujos galimybės leis išplėsti skrydžių iš Chrabrovo oro uosto geografiją ir pritraukti į jį daugiau užsienio oro bendrovių.

Sprendžiant iš Chrabrovo oro uosto generalinio direktoriaus Aleksandro Korytnovo komentarų Rusijos naujienų agentūroms, su „atviru dangumi“ siejami planai gana ambicingi: į Kaliningradą planuojama pritraukti Persijos įlankos regiono ir Azijos šalių oro bendrovių. Esą pasinaudojus ypatinga oro uosto geografine padėtimi ir įvairiomis teikiamų paslaugų nuolaidomis, bus aktyviau ir kryptingiau deramasi su Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, kitų šalių oro transporto bendrovėmis. Pirmiausia žadama tartis su tais vežėjais, kurie jau vykdo reisus į Rusiją, sakė A.Korytnovas.

Jo teigimu, derybos jau vyksta su Turkijos bendrove „Turkish Airlines“, kurios antrinės bendrovės „AnadoluJet“ lėktuvai vykdo užsakomuosius skrydžius į Chrabrovo oro uostą penkis kartus per savaitę. Tiesa, šio mėnesio pabaigoje jie pasibaigs, bet rusai viliasi susitarsiantys su turkais nors ir dėl retesnių, bet reguliarių skrydžių. Tuo labiau kad „AnadoluJet“ lėktuvai į Kaliningradą skraido tiesiausiu keliu: jiems netaikomi ES įvesti skrydžių į Rusiją apribojimai. Baltarusijos bendrovei „Belavia“ belieka pavydėti – iš Minsko pakilę jos lėktuvai į Kaliningradą priversti skristi virš Baltijos jūros, aplenkiant Baltijos šalių oro erdvę. Kol kas „Turkish Airlines“ ir „Belavia“ – vienintelės į Kaliningradą skraidančios užsienio oro bendrovės. Jos nuo spalio 1 d. galėtų vykdyti reisus iš Kaliningrado į kitas šalis, jeigu gautų jų leidimą tokiems skrydžiams. Kaliningrado srities valdžia tikisi, kad teoriškai tai suteiktų galimybę sujungti Kaliningradą su Europa oro tiltu.

Sukruto tik lenkai

Ko verti Rusijos valdžios atstovų argumentai aiškinant „atviro dangaus“ virš Kaliningrado atvėrimą? Nejau iš tikrųjų siekiama tik ekonominės naudos regionui iš galimai didesnio krovinių ir keleivių srauto, intensyvesnio oro uosto naudojimo? Abejonių kelia ne tik Kaliningrado srities patrauklumas atvykstamojo turizmo požiūriu: kokias vietines kultūros, istorijos, gamtos įžymybes ji galėtų pasiūlyti turkams, katariečiams, uzbekams ar vietnamiečiams? Oro tilto su Europa viltis irgi atrodo gana keistai: gal norima Kaliningradą paversti evakuacijos iš Rusijos į Vakarus centru, kad nuo mobilizacijos ar artėjančios suirutės bėgantiems rusams nereikėtų brautis į Kazachstaną, Armėniją ar Tadžikistaną?

Lietuvos valdžia, skirtingai nuo Lenkijos, į „atviro dangaus“ Kaliningrade paskelbimą sureagavo ne konkrečiais darbais stiprinant valstybės sieną su Rusija, o tradicine parodomąja visuomenės raminimo akcija.

Nemažai klausimų kyla ir Rusijos aviacijos ekspertams. Kol kas vyrauja skeptiška nuomonė: esą vargu ar „atviro dangaus“ režimas padės pritraukti užsienio partnerių – tam trukdo Rusijai jau įvestos Vakarų sankcijos ir potenciali su jomis susijusi rizika. Be to, Pietryčių Azijos bendrovės, turinčios galimybę skraidyti į Rusiją, menkai ja naudojasi, ir Kaliningrado bendradarbiavimas su jomis kažin ar būtų paremtas ekonomine logika: per maži keleivių srautai. O sudarius palankesnį režimą Kinijos vežėjams Rusijos oro bendrovės gali prarasti savo rinkos dalį šioje šalyje. Be to, ekspertai pabrėžia faktą, kad kol kas Chrabrovo oro uosto administracija neturi nė vienos, net ir išankstinės, sutarties su kokia nors užsienio aviacijos bendrove. Nors nuo spalio 1 dienos skraidyti į Kaliningradą gali oro bendrovės iš Egipto, Etiopijos, kitų Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių, kol kas belieka spėlioti, ar jos nutars rizikuoti dėl galimų kaltinimų pažeidžiant sankcijų Rusijai režimą.

Nors dėl „atviro dangaus“ niekas į Kaliningradą neskuba, staiga sukruto lenkai: Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad daugiau kaip 200 kilometrų ilgio pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi nedelsiant pradedamas statyti laikinas apsauginis barjeras. Tai bus 2,5 metrų aukščio ir 3 metrų pločio spygliuotos vielos užtvaras. Tokį sprendimą ministras paaiškino nacionalinio saugumo sumetimais: esą labai svarbu, kad Lenkijos ir Rusijos siena nebūtų „kiaura“, be to, kyla grėsmė, kad migrantai iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių lėktuvais vyks į Kaliningradą ir stengsis iš jo patekti į Europos Sąjungos teritoriją. „Atviro dangaus“ siūlomomis atvykstamojo turizmo į Kaliningrado sritį perspektyvomis netiki ir dauguma Lenkijos gyventojų – radijo stoties „Radio ZET“ užsakymu surengta nacionalinė apklausa atskleidė, kad 63,8 proc. jų pritaria laikino barjero pasienyje su Rusija statybai. Prieš tai pasisakė 22,8 proc. apklaustųjų. Belieka priminti, kad po Minsko sukeltos nelegalių migrantų krizės pernai Lenkija įrengė apsauginę tvorą pasienyje su Baltarusija.

Politinė psichoterapija

Lietuvos valdžia, skirtingai nuo Lenkijos, į „atviro dangaus“ Kaliningrade paskelbimą sureagavo ne konkrečiais darbais nedelsiant stiprinant valstybės sieną su Rusija, o tradicine parodomąja visuomenės raminimo akcija. Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žurnalistams pareiškė, kad grėsmių dėl galimo migrantų antplūdžio į Lietuvą iš Kaliningrado srities šiuo metu nėra, bet ruošiamasi įvairiems scenarijams. „Šiuo metu kažkokių indikacijų, kad yra kažkokių grėsmių, mes neturime. Žinoma, turime tam tikros informacijos, kad Kaliningrade, Chrabrovo oro uoste, yra taikomas dvejus metus „laisvo dangaus“ režimas draugiškoms šalims ir yra sudarytos tam tikros sutartys su atitinkamomis avialinijomis. Tai, matyt, kelia tam tikrų klausimų. Bet mes tai vertiname kaip bandymą po to, kai Europos Sąjungos oro erdvė yra uždaryta Rusijos Federacijai, bandymą rasti kitas kryptis. Žinoma, tai galima vertinti ir kaip galimybę galbūt ateityje formuoti naują migracijos kelią, bet šiuo metu jokių indikacijų, kad tai planuojama daryti, kad tai vyksta, neturime“, – sakė ministrė.

A.Bilotaitės teigimu, Lietuvos ir Rusijos siena yra tinkamai apsaugota tiek fizinio barjero, tiek sienos stebėjimo sistemų. „Su Rusijos Federacija mes turime padengę 100 proc. mūsų sienos stebėjimo sistemomis, tas jau yra padaryta. Antras dalykas – pavojingiausiuose ruožuose, kur mums leidžia tai fiziškai padaryti, esame pastatę fizinį barjerą. (...) Jeigu kalbėtume apie sieną jūroje, tai ji yra puikiai saugoma. Turime radiolokacines sistemas, integruotas su kariškių sistema. Tikrai yra viskas, ko reikia, kalbant apie technines priemones“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.

Laikas parodys, kuri taktika teisinga: užbėgti galimai grėsmei už akių, nedelsiant pradėjus statyti barjerą pasienyje su Rusija, ar laukiant ir stebint, kas bus, o veiksmų imtis tik kai to pareikalaus besiklostanti situacija. Tik ar trenkus žaibui nebus per vėlu žegnotis? Juk ir iki migrantų krizės Baltarusijos pasienyje pradžios valdžia tvirtino, kad rytinė ES ir NATO siena apsaugota patikimai. Realybė pasirodė kitokia: per ją ėjo kas norėjo...

Ministrę A.Bilotaitę į Vištyčio pasienio užkardą atlydėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad nelegalių migrantų srauto nukreipimo iš Kaliningrado srities į Lietuvą scenarijus esą yra tikėtinas tik ilgalaikėje perspektyvoje. „Todėl jau dabar mes turime pradėti ruoštis, jau pradėjome tą procesą, įvertinome situaciją. Ir šiandien susitikimo metu vidaus reikalų ministrei ir ministerijos komandai pristatėme grėsmių vertinimo analizę, taip pat supažindinome su techninėmis priemonėmis bei planais, siekiant pasitelkti papildomus pareigūnus“, – žurnalistams sakė R.Liubajevas. Paklaustas, ar neketinama prie Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi įrengti papildomos spygliuotos užtvaros, VSAT vadas teigė, kad šiuo metu tokios diskusijos nevyksta. „Šiuo metu esama infrastruktūra, techniniai, inžineriniai įrengimai, stebėjimo sistema suteikia mums galimybę visiškai kontroliuoti padėtį prie valstybės sienos, tačiau mes papildomai vertiname mūsų infrastruktūros pažeidžiamumą ir pateiksime savo siūlymus dėl struktūros galimo stiprinimo“, – teigė R.Liubajevas.

Visos Afrikos nepriglausime

Net jei darytume optimistinę prielaidą, kad Rusija neketina „atviro dangaus“ virš Kaliningrado naudoti savo hibridinio karo operacijoms tvindant kaimynines šalis nelegaliais migrantais, visgi turbūt negalėtume numoti ranka į šešėliniams sindikatams, besiverčiantiems nelegalios migracijos į Europą organizavimu, pasitaikiusią puikią progą. Keli užsakyti reisai per dieną į Kaliningradą iš Šiaurės Afrikos ar kitų pasaulio regionų leistų prie ES sienų per savaitę permesti po kelis tūkstančius klientų, svajojančių patekti į Vokietiją, Švediją ar Suomiją. Lietuva ar Lenkija, suprantama, jų kelyje tebūtų laikina stotelė: blogiausiu atveju mažiau nei metus tektų pagyventi pabėgėlių stovyklose, kol bus panaikinti judėjimo suvaržymai. O kai paklausa ir pasiūla sutampa, tik laiko klausimas, kada tarptautinės šešėlinės migracijos organizatoriai įvertins visas „atviro dangaus“ šalia Lietuvos teikiamas galimybes ir dėl jų apsispręs.

Nuo pirmųjų dienų Lietuvos pasienyje dirbantis Rimantas Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, paklaustas, ar tikrai Lietuvai gresia antrasis pabėgėlių karo frontas, kai šimtai ar tūkstančiai jų bandys per Nemuną keltis į Žemaitiją ir iš ten per Latviją, Estiją traukti į Skandinaviją, atsakė, kad į šį klausimą niekas negali atsakyti. „Bet kad tokia grėsmė galima, jau rodo Baltarusijos pamokos. Greičiausiai „atviras dangus“ tam ir daromas, kad mums būtų didinamas spaudimas, atitraukiami ir finansiniai, ir žmogiškieji ištekliai, mažinama pagalba Ukrainai. Mes jau iš praktikos žinome, kad pabėgėlių krizė finansiškai labai brangiai kainavo ir mūsų valstybei, ir visai Europai. Ir, ko gero, tą kortą naudos mums priešiškos šalys“, – sakė R.Liepa. 

Jis sakė pritariantis siūlymui sekti lenkų pasieniečių pavyzdžiu – tverti apsauginę sieną su Kaliningrado sritimi. „Manau, kad šiais laikais papildoma valstybės teritorijos apsauga tikrai niekam dar nepamaišė ir nepamaišys. Ir, ko gero, gana pavėluotai tai buvo padaryta pasienyje su Baltarusija. Reikia mokytis iš klaidų. Dabar matome, kad sprendimas statyti sieną buvo geras, bet gal ne viskas buvo apskaičiuota paties inžinerinio įrenginio pažeidžiamumo prasme. Tad pasimokius iš to, kas ne visiškai gerai pavyko pasienyje su Baltarusija, reikėtų į tai atkreipti dėmesį rengiant kažkokius fizinius barjerus prie Kaliningrado srities“, – teigė pašnekovas.

Dalis sienos su Rusija eina Šešupe ir Nemunu – ar apskritai įmanoma apsaugoti sieną, jei migrantų vedliai, padedami Rusijos pasieniečių, imtų Nemunu įvairiose vietose plukdyti pabėgėlius guminiais plaustais ar valtimis? Šimtai, tūkstančiai nelegalių migrantų sėkmingai šitaip keliasi per Lamanšą. Mažiausias Prancūziją nuo Britanijos skiriančio sąsiaurio plotis – 32 kilometrai, o Rusiją nuo Lietuvos skiria vos kelių šimtų metrų pločio Nemuno vaga... Paprašytas apie tai pasvarstyti, R.Liepa pabrėžė, kad sienos visiškai apsaugoti neįmanoma. „Nė viena pasaulio šalis nuo nelegalių migrantų neapsisaugojo. Bet Lietuvos vykdoma pabėgėlių grąžinimo politika yra gana gera, nors gal ne visoms visuomeninėms organizacijoms ji patinka. Manau, kad pirmiausia reikia rūpintis savo piliečiais ir savo valstybe. Taip, reikia padėti ir kitiems, bet mano kolega yra labai gerai pasakęs: visos Afrikos mes nepriglausime ir neišmaitinsime. Didžioji dalis į Lietuvą atvykusių vadinamųjų pabėgėlių yra apsimetėliai. Juos reikia užkardyti, tad užtvarą galima statyti palei pakrantę. Yra ir motorinės valtys, ir kateriukai, kurie turėtų užsiimti ir atgrasymu iš teritorinių vandenų, jeigu jau iškiltų krizė. Bet jeigu pati pakrantė bus gerai įrengta, ir pamatys, kad tai yra kliūtis, tai, ko gero, vien tik tą sieną pamačius atšoktų noras tenai išlipti, nes neaišku, ar tu tikrai perlipsi per tą sieną, ar tave priims“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, jeigu iškils naujos migrantų krizės grėsmė, bus lengviau ir dėl to, kad jau yra patirtis. „Nenukris viskas kaip iš giedro dangaus. Svarbu nepavėluoti, pasiruošti. Kad nebūtų taip, kaip su Baltarusija: kai migrantai nukrito ant galvos, tada visi pradėjo bėgioti ir šaukti, ką dabar daryti“, – pridūrė R.Liepa.

Grėsmės nejaučia

Su Rusijos Kaliningrado sritimi besiribojančios Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius sakė kalbų apie nelegalių migrantų iš kitos Nemuno pusės pavojų girdėjęs, bet jų nesureikšminantis. „Kol kas nieko konkretaus nevyksta. Judėjimas per tiltą įprastinis, daug mašinų privažiavę – ir su lietuviškais, ir su latviškais, ir su estiškais valstybiniais numeriais, bet panašios grėsmės tikrai nejaučiame. Mes visą laiką gyvename šalia Rusijos sienos. Visi prie to pripratę, visi matome, visi žinome, kas ten vyksta. Nerimo ženklų tarp mūsų gyventojų nematau, nejaučiu nerimo ir pats. Kitas dalykas – mus pakankamai gerai saugo Nemunas“, – sakė meras.

Anot jo, valstybės sienos apsauga yra stipri. „Įranga sudėta, vyrai dirba, todėl kol kas bėdų aš tikrai nematau. Manau, kad tiems migrantams per sausumos sieną stengtis pakliūti pas mus būtų lengviau ir paprasčiau. Bet per Nemuną, kai viskas stebima vaizdo kameromis, kai viskas matoma... Nemanau, kad kažkas bandytų. O jeigu jau taip atsitiks, iškart sužinotume visi“, – teigė V.Bendaravičius.

Paklaustas, ar savivaldybė turėtų galimybių priimti vadinamuosius pabėgėlius, juos apgyvendinti, jeigu kartais kiltų panaši migrantų krizė, kaip Baltarusijos pasienyje, meras atsakė kartu su Vidaus reikalų ministerijos atstovais svarstęs, kur reikėtų įkurdinti pabėgėlius, jeigu prasidėtų jų antplūdis iš Ukrainos. „Mes vieną tokią vietą turime – buvusią mokyklą, ir jei iškiltų tokia būtinybė, turbūt būtų galima ją panaudoti, bet tik reikėtų išspręsti finansavimo klausimą. Savivaldybė lėšų pasirūpinti pabėgėliais, įkurdinti juos tikrai neturi. Kas dabar gali žinoti, kas bus. Jei iškils būtinybė, pabėgėlius ukrainiečius tikrai priimsime, o jeigu per sieną pradės eiti nelegalai iš kitų šalių, tai net nežinau, kaip elgsimės. Vis tiek tarsimės – su Vidaus reikalų ministerija, su Vyriausybe“, – sakė Pagėgių savivaldybės meras.

Padėtis pavojinga

„Akivaizdu, kad Rusija neatsisakė hibridinio karo technikos, ir manyti, kad šiuo atveju esame saugūs, tikrai nereikėtų. Gera naujiena ta, kad esame labai labai nepatrauklūs: visi potencialūs pabėgėliai keliaus per Lietuvą toliau. Problema ta, kad mes esame atsakingi už tuos, kurie pereina per mūsų sieną. Neturime labai didelio pasirinkimo – turime stabdyti pabėgėlius, turime juos kontroliuoti, turime suvokti, kad šiandieniniai leftistai Europoje mano, kad ji yra visiems tinkamas žemynas“, – taip žinią apie „atviro dangaus“ Kaliningrade įvedimą pakomentavo Audrius Butkevičius, Nepriklausomybės akto signataras, saugumo politikos ekspertas. Jis sakė nemanantis, kad tai tik ekonominė Rusijos valdžios iniciatyva.

„Rusijos kariniai specialistai mąsto labai tiksliai, jie suvokia, kad bet kurį tarptautinį procesą galima panaudoti karui. Todėl atitinkamai bus panaudotas ir šis, kaip jau buvo Baltarusijoje. Nemanau, kad į šį reikalą reikėtų žiūrėti aplaidžiai, vertinti jį kaip eilinį epizodą“, – pabrėžė pašnekovas.

A.Butkevičiaus teigimu, Lietuva šio klausimo negali išspręsti viena: jis turėtų būti ES, NATO, Ramšteino susitikimų dienotvarkėje. „Tik šiame kontekste galime pradėti spręsti šią problemą. Tai, ką daro Rusija – akivaizdus Europos atakavimas, ir su tuo reikia kovoti“, – teigė signataras.

Matome, kaip Baltarusijos pasieniečiai ardo Lietuvos pusėje pastatytą tvorą, darydami landas migrantams. Jei panašiai pradėtų elgtis ir Rusijos pasieniečiai, kad padėtų migrantams persikelti per Nemuną ar pereiti sausuma į Lietuvą, ar neišaugtų ginkluotų susirėmimų pasienyje pavojus? „Toks pavojus didėja. Konfliktas plečiasi, ir iš esmės tai, ką matome, yra Rusijos ir jos satelitų bandymas veržtis į ES teritoriją. Situacija, kai Rusijos pasieniečiai nuo ano Nemuno kranto atstumia Lietuvos pusėn plaustus ar gumines valtis su pabėgėliais, gali būti ne tik teorinė. Ir tam reikia ruoštis. Jei Vyriausybė nesiruoš tokiems veiksmams, tai būtų veikimas prieš Lietuvos interesus. Neturime nė mažiausios teisės ignoruoti tokios situacijos. Padėtis yra išskirtinai pavojinga“, – sakė A.Butkevičius.

Esame jau išbandyti

„Tikėtis reikia visko“, – taip į klausimą, ar Lietuvai gresia antrasis pabėgėlių karo frontas, atsakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis. „Tačiau man dėl to šiandien žymiai ramiau, nes jau esame išbandyti. Mūsų pasienio apsaugos tarnyba ir valstybė yra išbandyta hibridinio karo naudojant nelegalius migrantus. Tad jeigu taip ir nutiktų, mūsų neužkluptų netyčiom. O tai, kad mes galime susitvarkyti, parodė praėję metai“, – sakė politikas.

Ar yra galimybių diplomatinėmis priemonėmis užbėgti už akių galimiems Rusijos planams tvindyti migrantais Lietuvą ir Lenkiją, apriboti galimybę naudoti tokį tranzitą? „Yra keletas dalykų. Jeigu tos oro kompanijos, kurios gabens tariamus ar tikrus migrantus, skris virš Rusijos teritorijos ir tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros, tai mes nelabai ką galime padaryti. Tačiau jeigu jos skris virš ES valstybių teritorijos, tai mes čia tikrai galime kai ką nuveikti kartu su partneriais. O kitokių būdų... Kadangi su Rusija kalbėtis diplomatine kalba jau ne vienerius metus nepavyksta, nes ji naudoja prievartos, jėgos, grasinimų ir šantažo kalbą, tai šiuo atveju reikia kalbėtis su ES ir tomis aviacijos kompanijomis, kurios bandys daryti tokius prekybos žmonėmis reisus“, – sakė A.Ažubalis. Jis sakė nežinąs valstybės sienos saugojimo specifikos, bet manantis, kad mūsų pasieniečiai ir atitinkamos struktūros jau ruošiasi galimai tokiai įvykių eigai. „Tikiu, kad jie yra pasiruošę, kaip padaryti taip, kad Nemunas ar Kuršių marios nebūtų panaudotos piktam“, – pridūrė pašnekovas.