Pirmas būstas dažnai tampa svarbiu gyvenimo žingsniu, tačiau laikui bėgant keičiasi poreikiai, šeimos dydis, gyvenimo būdas ar net profesinė situacija. Natūraliai kyla klausimas: ar galima Lietuvoje imti antrą būsto paskolą? Atsakymas paprastas – taip, galima, tačiau tam galioja aiškios sąlygos ir papildomi kriterijai.

Kada galima imti antrą paskolą?

Nėra jokių teisinių apribojimų, trukdančių imti būsto paskolą antrą (ar net trečią) kartą. Bankai vertina kiekvieną paraišką individualiai – svarbiausia, kad klientas galėtų finansiškai aptarnauti savo įsipareigojimus. Tai reiškia:

●   pakankamos ir stabilios pajamos;

●  mažiau nei 40 % pajamų skiriama visoms paskoloms;

●  tvarkinga kredito istorija;

●  pakankamas pradinis įnašas;

● įkeičiamas turtas ar kita užtikrinimo priemonė.

Jei visa tai atitinkate – nėra jokių kliūčių gauti naują paskolą. Specialistas Paulius, paskolų tarpininkas, komentuoja: „Antra paskola daugeliu atvejų – tai jau ne pirmo būtinumo sprendimas. Žmonės ima ją norėdami keisti būstą į didesnį, įsigyti turtą nuomai ar padėti vaikams. Bankai tam atviri, tačiau griežčiau vertina skaičius.“

Kam dažniausiai imama antra būsto paskola?

Praktikoje dažniausiai antros paskolos atvejai yra šie:

●   Naujas būstas vietoje seno, kol senasis dar neparduotas.

●  Butas nuomai – investicija į NT.

●  Pagalba vaikams – būstas suaugusiems vaikams, kuris imamas tėvų vardu.

●  Išsiskyrimo atvejai, kai reikia įsigyti atskirą būstą.

Toks sprendimas ypač populiarus tarp 35–50 metų žmonių, kurių pajamos jau stabilios, bet poreikiai didėja.

Ar reikalingas didesnis pradinis įnašas?

Kai kurie bankai pirmą būsto paskolą finansuoja iki 85 % vertės (jei tai pirmas būstas ar taikoma lengvata). Tačiau antrai paskolai dažnai reikia 20–30 % pradinio įnašo, nebent turtas labai likvidus. Jei paskola imama investiciniam turtui, bankai gali prašyti:

●  nuomos plano;

●  NT rinkos vertinimo;

●  papildomos užtikrinimo priemonės.

Taip siekiama įvertinti, ar pirkimas tikrai pagrįstas ir finansiškai atsakingas.

O jeigu pirmas būstas dar neišmokėtas?

Tai – įprasta situacija. Jums gali būti suteikta antra paskola, net jei pirmoji dar grąžinama, tačiau:

●  bankas vertins bendrą jūsų įsipareigojimų ir pajamų santykį;

●  gali reikalauti, kad pirmas būstas būtų nuomojamas (jei planuojate jį pasilikti);

●  arba paprašyti įsipareigoti jį parduoti artimiausiu metu.

Kai kuriais atvejais bankai leidžia abu būstus įkeisti laikinai – kol vienas iš jų parduodamas. Tai padeda nesikraustyti du kartus.

Į ką dar verta atkreipti dėmesį?

Antrą būsto paskolą planuojantys žmonės turėtų žinoti, kad valstybės parama, tokia kaip subsidijos jaunoms šeimoms ar paskatų programos regionuose, taikomos tik pirmajam būstui. Tai reiškia, kad antrą kartą imant paskolą jau negalima tikėtis papildomo finansavimo iš valstybės ar sumažinto pradinio įnašo, tad visą paskolos naštą teks prisiimti pačiam.

Jeigu paskola imama ne asmeniniam naudojimui, o, pavyzdžiui, būstui nuomai ar net nedideliam verslui (kaip trumpalaikei nuomai ar svečių namams), bankai į šį žingsnį žiūri su didesniu atsargumu. Tokiu atveju jie neretai prašo papildomo užstato ar įkeitimo, pavyzdžiui, jau turimo nekilnojamojo turto, kurį būtų galima realizuoti, jei klientas nebegalėtų vykdyti savo įsipareigojimų. Taip bankas saugosi didesnės rizikos, nes investicinis būstas laikomas ne pirmo būtinumo preke.

Be to, net ir tada, kai būstas perkamas ne per agentūrą, o iš pažįstamo ar artimo žmogaus, svarbu turėti nepriklausomą turto vertinimo ataskaitą. Tai leidžia bankui objektyviai įvertinti, ar paskolos suma pagrįsta ir atitinka rinkos realijas. Vertinimo ataskaita tampa svarbiausiu dokumentu ne tik banko sprendimui priimti, bet ir jūsų pačių apsaugai – ji padeda nepermokėti už būstą, net jei pardavėjas atrodo patikimas. Kai kuriais atvejais, jei vertinimo ataskaitos nėra, paskolos suteikimo procesas gali strigti ar net visai neįvykti.

Antra būsto paskola Lietuvoje 2025 m. – visiškai realus žingsnis, jei jūsų pajamos leidžia prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus. Tai puiki galimybė:

●  pakeisti būstą į erdvesnį;

●  investuoti į nuomos rinką;

●  padėti šeimos nariams.

Svarbiausia – elgtis atsakingai: skaičiuoti, konsultuotis ir pasverti rizikas. Jei svarstote apie būsto paskolą, verta rimtai pagalvoti apie skolinimąsi iš kredito unijos. Skirtingai nei didieji bankai, kredito unijos dažnai siūlo žemesnes palūkanų normas, lankstesnes sąlygas ir asmeniškesnį požiūrį į kiekvieną klientą.

Kadangi jos veikia bendruomeniniu pagrindu, sprendimai dėl paskolų priimami greičiau ir dažnai atsižvelgiama ne tik į „sausą“ kredito istoriją, bet ir į realią žmogaus situaciją. Be to, daugelis kredito unijų grąžina dalį pelno savo nariams, tad ilgainiui galite ir sutaupyti. Tai – ne tik finansinė paslauga, bet ir abipusiu pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas.