Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar bus įteisinta partnerystė, priklausys tik nuo politikų

Seimui atmetus pirminį Partnerystės įstatymo projektą, valdantieji grįžo su nauju projektu – Civilinės sąjungos įstatymu. Viena iš jo teikėjų kėdainietė – Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė.  Pastarasis esą turėtų būti kompromisinis variantas, tačiau panašu, kad LGBT bendruomenės jis netenkina. O ir opozicijos nuomonės šį kartą išsiskiria – vieni sako projektą palaikysiantys, kiti palaikymo išreikšti net nesiruošia.

Daugiau bus už

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas sako, kad didžioji dalis socdemų Civilinės sąjungos įstatymą palaikys.

„Socdemų pozicija nėra pasikeitusi. Frakcijoje yra įvairių nuomonių, bet pusė frakcijos arba didesnė jos dalis palaikytų ir tokį išplautą projektą tam, kad nebebūtų dviprasmybių arba asmenų grupių, kurios yra socialiniame užribyje ir negali niekaip savo santykių formalizuoti teisine prasme.

Ten iš tikrųjų yra išplauta viskas, kas kėlė kažkam nors kažkokią alergiją, – tas vadinamasis šeimos statusas, emocinis ryšys. Iš esmės liko labai paprastas, elementarus, notarinis susitarimas dėl santykių, kurie išsprendžia ūkinio pobūdžio problemas: turto, informacijos pateikimo ligos atveju“, – sakė G. Paluckas.

Sutikti nežada

Tuo tarpu Darbo partijos frakcija sutikti su tokiu kompromisiniu variantu nesiruošia. Pirmiausia dėl to, kad valdančiųjų pažadas ruošiant įstatymo projektą diskutuoti ir tartis su opozicija, liko neįgyvendintas.

„Visų pirma pataisų rengėjai žadėjo, kad vyks diskusijos dar iki projekto registracijos ir kad jie ateis į frakciją ir pristatys, ką jie galvoja ir kaip jie mato visą tą situaciją. Bet eilinį sykį, kaip ir pirmojo įstatymo svarstymo metu, pristatymo nebuvo, diskusijos su politiniais oponentais nebuvo, tai vertinimas iš karto yra labai ribotas“, – sakė Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

„Be to, kad skiriasi pavadinimas ir kelios nuostatos, nepanašu, kad būtų daugiau ryškių pasikeitimų. Mes diskutavome su partijos nariais ir manome, kad projekto, kuris dabar siūlomas, nepalaikysime“, – sakė parlamentaras.

Jis pridūrė, kad kolegos žada diskutuoti, išsakyti savo nuomonę ir matymą, galimai kai kurie susilaikys, kai kurie – balsuos prieš, tačiau palaikymo įstatymo projektas nesulauks.

Pirmojo įstatymo projekto metu Darbo partijos frakcija neskyrė projektui nei vieno palaikančio balso.

Dar diskutuoja

Tuo tarpu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė, švietimietė Vilija Targamadzė sakė, kad frakcija kol kas bendro sutarimo dėl naujojo įstatymo projekto dar neturi.

„Frakcijos bendros nuomonės dar nesame sutarę. Mes diskutuojame. Vyksta diskusija, lyginame įstatymų projektus, kiekvienas reiškia savo nuomonę – kaip demokratams ir priklauso“, – kalbėjo parlamentarė.

Visgi jos asmeninė nuomonė yra aiški – šio projekto ji taip pat nepalaikys.

„Aš asmeniškai nepalaikysiu.

Įstatymas yra pakoreguotas, bet ne tiek pakoreguotas, kad nebebūtų aliuzijos į šeimą.

Civilinės sąjungos apibrėžimas didžiąja dauguma panašus į šeimos apibrėžimą, ir tai suponuoja mintį, kad asmenys gali būti pripažinti kaip šeima, o iš to sektų paprasti dalykai – teisminė praktika pripažins sąjungą kaip šeimą, ir tada gali prasidėti vaikų įsivaikinimai ir t.t.

Aš, kaip pedagogė, manau, kad ir visuomenė tam dar tikrai nėra pasirengusi“, – kalbėjo V. Targamadzė.

Galima ir kitaip

Visgi parlamentarė sako, kad spręsti tam tikrus klausimus ir problemas, su kuriais susiduria kartu bendrą buitį vedantys, tačiau nesusituokę asmenys, būtina ir reikia. Ir vis dėlto, jos manymu, tam nebūtina priiminėti naujo įstatymo.

„Tai yra labai jautrus klausimas. Reikia suprasti, kad nėra atstumiami ne santuokoje esantys žmonės, nesvarbu, ar homoseksualūs, ar heteroseksualūs.

Tuos klausimus reikia spręsti, nes tai yra ekonominiai klausimai ir kitos problemos, bet jie gali būti išspręsti civilinio kodekso pagalba.

Tam nebūtina priiminėti atskiro įstatymo.

Ir galiausiai, nereikia gudrauti.

Man, kaip mokslininkei, akivaizdu, kad didele dalimi civilinė sąjungos apibrėžtis atitinka šeimos apibrėžimą, o apie tai negali būti jokių kalbų. Mes turime gerbti visus žmones, bet nepamiršti savo Konstitucijos, kurioje labai aiškiai parašyta, kad santuoka, šeima yra tarp vyro ir moters“, – reziumavo V. Targamadzė.

Rekomenduojami video