Premjero Sauliaus Skvernelio retorika – mužikiška, šis politikas taip ir neperšoko iš policijos generalinio komisaro lygio į ministro pirmininko. Taip LRT.lt teigia apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Savo ruožtu politologas Lauras Bielinis ir viešųjų ryšių ekspertė Orijana Mašalė tikina, kad ryški S. Skvernelio retorika patinka rinkėjams, o politikoje būna ir aukštesnių natų.

Po to, kai šių metų vasarį įvyko neskelbtas susitikimas tarp premjero S. Skvernelio ir opozicinių konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio, S. Skvernelis visuomenei pareiškė, kad buvo kalbėta ne apie ką kita, bet nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. „Labai atsakingai svarstėme susidariusią situaciją, kuomet iš „Eurovizijos“ konkurso iškrito mūsų bendra favoritė Lolita Zero“, – žurnalistams pakomentavo premjeras.

Kovą S. Skvernelis sukritikavo Vilniaus miesto merą liberalą Remigijų Šimašių pareikšdamas, kad vienintelis per kadenciją nuveiktas mero darbą – nupjauta nelegalios tvoros tuja, o proveržio kitose srityse esą nėra.

Balandį, vos Socialdemokratų partijai išrinkus į pirmininko postą Gintautą Palucką, S. Skvernelis pareiškė artimiausiu metu neketinantis susitikti su šiuo politiku ir paragino pastarąjį grįžti į realybę. Maža to, atsisakęs susitikti su naujuoju socialdemokratų vadovu S. Skvernelis ėmė laidyti juokelius apie partnerystės įstatymą. „Nors pasisakė Gintautas už partnerystę, gal jis čia kokį pavydą turi, aš nesuprantu, aš manau, kad bendrausiu su visų politinių partijų lyderiais, tą dariau ir darysiu ateityje“, – aiškino premjeras. Taip jis komentavo savo sprendimą susitikti su opozicinių konservatorių lyderiu G. Landsbergiu, tačiau ne su G. Palucku.