Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą žemdirbiams, norintiems įsigyti mažiau taršios, antros kartos biodegalais ar elektra varomos žemės ūkio technikos. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip įprastas raginimas pasinaudoti parama, tačiau kas iš tikrųjų už to slypi?

Naudinga tik vienai įmonei?

Kaip rašoma vasario 4 d. paskelbtame APVA kvietime, teikiama parama pasinaudoti kviečiami pirminę žemės ūkio gamybą vykdantys labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio kooperatyvai bei įmonės. Skiriama parama vienam pareiškėjui – iki 600 tūkst. eurų. Kompensuojama iki 50 proc. įrangos vertės (tinkamų finansuoti išlaidų). Iš viso kvietimui iš Klimato kaitos programos lėšų numatyta skirti 7 mln. eurų.

Ne vienam žemės ūkį išmanančiam specialistui perskaičius šį kvietimą kilo klausimas: kam ši parama iš tikrųjų naudinga? Nors paramos sąlygose rašoma, kad už subsidijas galima įsigyti naujos biodujomis, biometanu ar elektra varomos derliaus nuėmimo technikos, krautuvų, savaeigių purkštuvų, šienapjovių, smulkintuvų, srutų skirstytuvų, pašarų dalytuvų, srutvežių ir kitos žemės ūkio technikos, paramos intensyvumas – 600 tūkst. eurų – tarsi suponuoja, kad parama iš tikrųjų orientuota visai ne į po 50–70 tūkst. eurų kainuojančius įrenginius, o į daug brangesnę techniką. Pavyzdžiui, į biometanu ir elektros pavaromis varomą traktorių.

Įdomu tai, kad tokio tipo transporto priemonės rinkoje paprasčiausiai nėra. Ją įsigyti siūlo vienintelė žemės ūkio technologijų įmonė ir ekologiško maisto gamintoja „AUGA group“, kuri, ne paslaptis, susiduria su finansiniais sunkumais ir yra paskelbusi apie restruktūrizacijos procesą. Kitais žodžiais tariant, jei įmonė neišspręs savo problemų, jai gali grėsti bankrotas. Taigi, ar tik šia parama nesiekiama bent iš dalies padėti minėtai įmonių grupei išsikapanoti iš sunkumų? Toks klausimas kyla ne vienam žemės ūkio srityje besisukančiam asmeniui.

Parama daiktui, kuris neegzistuoja

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas APVA kvietimą pavadino absurdišku ir vertu prokuratūros dėmesio.

„Pagal išsilavinimą esu inžinierius. Kai pirmą sykį išgirdau, jog vienos korporacijos atstovai užsigeidė sukurti biodujomis varomą traktorių, atrodė šiek tiek keistokai. Amerikiečių korporacija „John Deere“ vien įvairiems tyrimams kasdien išleidžia po 1 mln. dolerių, tai kaip jie iki šiol dar nesugalvojo sukurti tokio traktoriaus? Parodoje Hanoveryje esu matęs dujomis varomą „New Holland“ traktorių, tačiau negirdėjau, kad ūkininkai jį garbintų. Ateityje gal ir bus sukurta patikimų elektra ar kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais varomų traktorių, tačiau tik ne dabar. Net jei, tarkime, tas, kuris jau sukurtas, ir veikia patikimai, reikia jam pritaikytos infrastruktūros, aptarnavimo, visos su juo susijusios sistemos. Jei staiga jis sugestų, ką su juo turėtų daryti jį įsigijęs žmogus? Kur jį reikėtų dėti? Kas jį pataisytų? Man dabar susidaro nuomonė, kad šį traktorių įsigis tie patys asmenys, kurie jį ir kūrė, tik jau už Lietuvos ir visos ES mokesčių mokėtojų pinigus“, – svarstė J.Kuzminskas, pridūręs, kad tokie metodai iš dalies primena vienos nedraugiškos šalies metodus.

Jam antrino ir žemės ūkio technika prekiaujančios lietuviško kapitalo bendrovės „East West Agro“ (EWA) vadovas Gediminas Kvietkauskas. Jis netgi teigė, kad šis APVA kvietimas paramai gauti apskritai yra vienas absurdiškiausių, koks tik yra buvęs Lietuvoje. G.Kvietkauskui taip pat įtarimų kelia tai, kad šią priemonę paskelbė būtent APVA. Tai reiškia, kad žemės ūkio techniką įsigiję asmenys nebus tikrinami, jiems tereikės atitikti paramos sąlygas.

„Tai parama neegzistuojančiam daiktui. Taip, už keliasdešimt tūkstančių eurų galima įsigyti, tarkime, elektrinį šarnyrinį krautuvą, bet tada kodėl sąlygose įrašyta, jog galima prašyti net iki 600 tūkst. eurų paramos? Akivaizdu, kad čia atveriamos galimybės didesniam pirkiniui, nes 10 tokių krautuvų žmogus tikrai nepirks. O nei traktorių, nei kombainų už tokias sumas Lietuvoje ir net visoje Europoje nėra! Išskyrus vienos lietuviškos korporacijos sukurtą traktorių, kuris kelia daug abejonių. Dar neaišku, ar jis apskritai sertifikuotas! Danijoje yra pora bendrovių, kurios turi pasigaminusios elektrinius traktorius, tačiau jie – nišiniai, nedidelio galingumo ir naudojami komunalinių paslaugų sferoje. Dirbti žemės su jais neįmanoma“, – kalbėjo G.Kvietkauskas.

Anot jo, pasaulyje galima rasti ir nedidelių biokuru varomų traktorių, tačiau jie taip pat neefektyvūs, o juos naudoti galima nebent tuose ūkiuose, kurie patys tą biokurą ir gaminasi.

J.Kuzminskas svarstė, kad APVA daug labiau ūkininkams galėtų pagelbėti kitais būdais, nei siūlydama tokius nelogiškus paramos kvietimus. Pavyzdžiui, kompensuojant techniką su mažesne CO₂ emisija.

Neverta ieškoti kaltų

Minėta parama įtarimų kelia ir žemės ūkio viceministrui Andriui Palioniui. Jam taip pat peršasi išvada, kad kvietimas paskelbtas konkrečiai vienam dalyviui. Viceministras pripažino, kad lėšas būtų galima panaudoti daug efektyviau. Jis taip pat apgailestavo, kad atšaukti paramos jau neįmanoma, tačiau vylėsi, kad ne visi pinigai bus išnaudoti, todėl ateityje juos bus galima perskirstyti kitiems tikslams.

„Aplinkos ministerijos paramos orientuotos į tvarumą, žaliąjį kursą ir panašius dalykus. Yra daugybė variantų, kur galima panaudoti turimus pinigus ir kurie atrodo daug logiškesni. Pavyzdžiui, tikrai naudingiau būtų kompensuoti mėšlo tvarkymo priemonių įsigijimą. Neneigsiu, man labai keista, kad apskritai toks APVA kvietimas buvo paskelbtas, tačiau dabar jau turbūt neverta ieškoti kaltų. Reikia tik stengtis užkirsti kelią, kad ateityje tai nepasikartotų“, – kalbėjo viceministras A.Palionis.

Jau yra pareiškėjų

Situaciją komentavusi APVA Komunikacijos projektų vadovė Agnė Obelytė teigė, kad jokio kriminalo minėtame kvietime nereikėtų ieškoti. Anot jos, tai yra pilotinė, inovatyvi paramos priemonė.

„Suprantame, kad kol kas rinkoje elektra ar antros kartos biodegalais varoma žemės ūkio technika nėra įprastas, pirmasis tikslinės auditorijos pasirinkimas. Tačiau žemės ūkio sektorius yra atsakingas už penktadalį Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Jų sumažinimui tiek nacionaliniuose, tiek ES dokumentuose keliami išties ambicingi tikslai. Inovatyvios, mažiau arba visiškai netaršios žemės ūkio technikos skatinimas – viena iš priemonių, nors tikrai ne vienintelė, šiems tikslams pasiekti. Elektra ar biodegalais varomos žemės ūkio technikos rinka po truputį jau pradeda formuotis, todėl šiame etape valstybės parama tvaresnį ūkininkavimą pasirinkti nusprendusiems ūkininkams yra itin svarbi. To šia paramos priemone ir siekiama“, – paaiškino A.Obelytė.

Ji taip pat pabrėžė, kad šis APVA kvietimas skirtas ne tik traktoriams įsigyti, bet ir kitoms biodujomis, biometanu ir elektra varomoms žemės ūkio technikos priemonėms ir savaeigėms mašinoms.

„Būtina pabrėžti, kad parama neįpareigoja įsigyti tik išskirtinai brangios technikos. Pagal paramos priemonės aprašą, ūkininkams finansuojama ne daugiau kaip 50 proc. įrangos vertės ir bendrai parama vienam pareiškėjui negali viršyti 600 tūkst. eurų. Planuojamos įsigyti žemės ūkio technikos ir savaeigių mašinų skaičius nėra ribojamas. Taigi, kvietime nurodyta suma – 600 tūkst. eurų – nėra skirta įsigyti tik vieną konkretų technikos vienetą už 600 tūkst. eurų. Tai yra bendra galima maksimali paramos suma, nepriklausomai nuo to, kiek technikos vienetų yra įsigyjama. Tad skaičius, į kurį reikėtų koncentruotis galvojant apie paramos intensyvumą, yra iki 50 proc. įrangos vertės“, – teigė pašnekovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad APVA nėra šios paramos priemonės iniciatorius, aprašo rengėjas ar subjektas, atsakingas už rinkos analizę, kriterijų nustatymą. Priemonė yra numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP), kuris buvo derintas Vyriausybėje su suinteresuotomis šalimis. A.Obelytės teigimu, kvietimo atšaukimui pagrindo nėra, nes jau sulaukta ne vienos paraiškos. Tik įdomu, kas tie pareiškėjai?