Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Aptartos žemdirbių galimybės prisidėti prie aplinkos tausojimo

Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą siekiama įtraukti pačias efektyviausias agrarinės aplinkosaugos priemones. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su visus ūkininkus vienijančių organizacijų – Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos – atstovais bei mokslininkais diskutavo dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kuriuos privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal savo ūkio specifiką.

Nuo 2023 metų ūkininkų laukia patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių Bendrosios žemės ūkio politikos „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima  valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus (GAAB). Jie nukreipti į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos, gerovės bei augalų apsaugos produktų tinkamo naudojimo tikslus.

GAAB įgyvendinimas privalomas ir valstybėms narėms, ir ūkininkams. Kadangi GAAB susieti su teikiama parama, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos.

Naujajame laikotarpyje numatoma, kad bus 9 GAAB reikalavimai, vietoje esamų 7. Žemdirbiams vienas aktualiausių yra įsipareigojimas išlaikyti daugiamečių pievų plotą,  t. y. valstybė narė turės užtikrinti, kad daugiamečių pievų einamaisiais nesumažės daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniais 2018 metais.

Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos  bendra nuostata – reikalavimas išlaikyti plotus turi būti taikomas ne ūkio, bet nacionaliniu lygmeniu. Pasak ministro K. Navicko, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimas išliks, kaip ir dabar, valstybės rūpestis. Vienas iš sprendimo būdų, dėl kurio preliminariai susitarta – vandens apsaugos juostas ūkininkai įrengs ir prie melioracijos griovių, o šios juostos bus įskaitomos į daugiamečių pievų plotus.

Susitikimo metu taip pat diskutuota dėl tinkamiausios durpynų ir šlapynių apsaugos, dirvožemio apsaugos jautriausiu periodu (išlaikant rudeninio arimo galimybę). Sutarta dėl augalų kaitos, neproduktyvių ir kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje – ūkininkams pasiūlytas platus šių elementų sąrašas, įskaitant pūdymą ir posėlį.  

„Kalbėdami apie paramos sąlygas ir efektyviausias agrarinės aplinkosaugos priemones, turime nepamiršti nacionalinių prioritetų. Pirma, labai svarbu, kad neblogėtų mūsų dirvožemiai – išliktų stabilus dirvožemio humuso/organinės anglies balansas. Antra, tai vandenų būklės gerinimas. Taip pat neturime pamiršti ir horizontalių klimato kaitos tikslų įgyvendinimo“,  – sako ministras. 

Konsultacijos su partneriais dėl Strateginio plano yra itin svarbi ir privaloma pagal Europos Sąjungos reglamentą procedūra.

ŽŪM informacija

Rekomenduojami video