Siūloma, kad apie kiekvieną žemės sklypo paskirties ar būdo pakeitimą besiribojančių sklypų savininkai būtų informuojami raštu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Taip pat siūloma, kad apie žemės sklypo paskirties ar būdo pakeitimą būtų skelbiama vietinėje spaudoje.

Tai numatantį Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė ir Demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" seniūno pavaduotoja Rima Baškienė.

Parlamentarės mano, kad terminas, per kurį suinteresuoti asmenys ir visuomenė galėtų pateikti pastabas nėra pakankamas, todėl siūlo pratęsti šį terminą iki 20 d. Įstatyme taip pat siūloma  nustatyti, kad sprendimą dėl žemės paskirties pakeitimo priimtų ne administracijos direktorius, o savivaldybės taryba.

Tikimasi, kad tokiu būdu žemės paskirties ir būdo keitimas taps demokratiškesnis ir skaidresnis, o viešos diskusijos padėtų išvengti konfliktų.

"Siūlomi pakeitimai padėtų išvengti konflikto tarp bendruomenės ir projekto vystytojų ateityje. Būtų išvengta situacijų kai gyventojai sužino apie ūkinės veiklos vykdymą ir žemės paskirties pakeitimą tik tada, kai į sklypą atvažiuoja statybininkai",- sako projekto autorės.

Lietuvoje iki 2021 birželio 30 d. buvo galima keisti žemės paskirtį neinformuojant apie planuojamus pakeitimus visuomenės.

"Dėl tokio teisinio reglamentavimo kildavo konfliktinės situacijos tarp žemės sklypų naudotojų ir gretimų sklypų savininkų arba kaimynystėje gyvenančių asmenų dėl pradedamos vykdyti ūkinės veiklos. Žmonės sužinodavo, kad šalia jų bus statoma gamykla ar pradedama vykdyti ūkinė veikla, kuri ženkliai darys įtaką sklypų savininkų gyvenimo kokybei, tik pradėjus statybos darbus", - sako įstatymo pataisų iniciatorė L. Girskienė.

Šiuo metu teisės aktuose nustatyta, kad prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.

Suinteresuotos pusės per 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos gali raštu teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui.

"Toks reguliavimas yra nepakankamas, nes gyventojai nestebi savivaldybės informacinių sistemų ir neretai sužino apie žemės sklypo paskirties pakeitimą tik tada, kai žemės sklypo paskirtis ar naudojimo būdas jau būna pakeisti. 10 –ies dienų terminas pastabų pateikimui yra per trumpas", - sako projekto autorės.

Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padės išvengti konfliktinių situacijų dėl ūkinės veiklos vykdymo, geriau informuoti kaimyninių sklypų savininkus apie žemės sklypo paskirties keitimą ir suteikti suinteresuotoms pusėms ilgesnį laiką pateikti pastabas.