Buvusiai krašto apsaugos ministrei su trenksmu išlėkus iš politinės orbitos, valdantieji su prezidentu sujudo į šalies gynybos roges sodinti jos pamainą. Regis, visuomenė net susigūžė: nejau vėl kosmosas?

Neadekvatūs manevrai

Daug ką Lietuvoje šokiravęs netikėtas skrydis į aukštą politinę orbitą po 10 mėnesių baigėsi ne ką mažesnę nuostabą sukėlusiu garsiu dribtelėjimu. Į tą patį lietuviškos politikos lauką, į kurį veriasi panoraminis vaizdas pro prezidentūros, kurioje kone prieš metus įvyko lemtingas prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Seimo nare Dovile Šakaliene, langus. Būtent nuo jos prezidentas pradėjo susitikimų su kandidatais į Gintauto Palucko vadovautos Vyriausybės narius maratoną, ir būtent iš šių rūmų, prezidentui pasirašius dekretą dėl naujosios Vyriausybės sudėties, į veržlų politinį skrydį pakilo naujoji krašto apsaugos ministrė.

Regis, tąkart niekas nedrumstė pakilios nuotaikos – nei skrydžio valdymo centras, nei politiniai orai, nei geomagnetinės sąlygos orbitoje nieko blogo nežadėjo. „Labai džiaugiuosi, kad su prezidentu turime labai vienodą matymą. Netgi ne panašų, o, sakyčiau, vienodą matymą į pagrindines problemas, kurias turime spręsti. Krašto apsaugos ministro ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pažiūrų sutapimas yra labai svarbus. Ypač šiuo sunkiu laikotarpiu, kai tikrai negalime sau leisti turėti kažkokių konfliktų ar nesutarimų dėl esminių valstybės saugumo klausimų“, – po susitikimo su G.Nausėda žurnalistams tada sakė D.Šakalienė.

Dar prieš du mėnesius, kai po premjero G.Palucko atsistatydinimo prezidentas vėl pradėjo susitikimus su kandidatais į naujosios Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės kabineto ministrus, irgi nebuvo jokių artėjančios politinės katastrofos požymių. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pačioje vasaros pabaigoje tvirtino, kad G.Nausėda neturi priekaištų laikinajai krašto apsaugos ministrei D.Šakalienei. „Tikrai buvo dalykiškas susitikimas, jokių priekaištų ministrei neišsakė, prezidentas remia, pasitiki ir linki sėkmės sudėtingoje pozicijoje, ypač šiais laikais“, – po D.Šakalienės susitikimo su G.Nausėda teigė D.Matulionis.

Tokie prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais žodžiai turėjo tapti šaltu dušu visiems ministrės D.Šakalienės politinio skrydžio krašto apsaugos orbitoje stebėtojams, ir ne tik pačioje Lietuvoje, bei savotišku raginimu išsivalyti negerų įtarimų užterštą savo teleskopų optiką, per kurią jau keletą mėnesių buvo stebimi keisti ir neadekvatūs ministrės veiklos manevrai. Kariuomenės transportinio lėktuvo siuntimas į Austriją evakuoti vieną siaurame rate plačiai žinomą tinklaraštininką, netikėtas karinės žvalgybos vadovo atleidimas artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, trijų transporto lėktuvų pirkimo už beveik 1 mlrd. eurų iš Brazilijos anonsavimas ne tik opoziciją, bet jau net ir pačius valdančiosios koalicijos dalyvius privertė svarstyti, ar dėl nežinomų priežasčių didėjanti kosminė radiacija orbitoje kartais nepaveikė jautrios valdymo bloko elektronikos.

Tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir jo pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl braziliškų „Embraer C-390 Millennium“ lėktuvų pirkimo. Jie paprašė STT įvertinti, ar sprendžiant dėl šių orlaivių įsigijimo nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba. Politikai pabrėžė, kad ministrei D.Šakalienei galimai dalyvaujant neoficialiuose susitikimuose su orlaivių gamintojais arba jų atstovais, kyla pagrįstų abejonių, ar ministerijos vadovybė nėra asmeniškai suinteresuota, jog Lietuvos kariuomenei būtų nupirkti būtent „Embraer“ lėktuvai.

Peržengė normalumo ribas

Rugsėjo viduryje nuslėpti pragaištingo kosminės radiacijos poveikio politiniam skrydžiui Lietuvos gynybos orbitoje tapo nebeįmanoma: po Vokietijos spaudos pranešimo, kad tuo metu, kai į Lenkijos teritoriją įskrido kelios dešimtys rusiškų dronų, keli bepiločiai kirto ir Lietuvos sieną, vėl kilo politinis triukšmas. Buvęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ir jos frakcijos Seime seniūnas, tada pareiškė manantis, kad krašto apsaugos ministrė galimai slepia informaciją apie šį incidentą.

„Kariuomenė paneigė, bet mes žinome, kad kariuomenė neigia arba tyli vien dėl to, kad tokia yra ministrės D.Šakalienės valia ir nurodymas. Tai tampa vieša paslaptimi – tai, kas vyksta Krašto apsaugos ministerijoje. Kaip daromas spaudimas, kaip šokdinami karininkai, generolai, kad būtų informacija dozuojama, kad nepakenktų ministrės įvaizdžiui“, – sakė S.Skvernelis. Jo manymu, noras slėpti visą informaciją apie šį įvykį ir neadekvačiai reaguoti į iškilusias grėsmes yra „didelė grėsmė mūsų visų saugumui“.

Tačiau prezidentas tokią kritiką ministrei D.Šakalienei pavadino nepagrįsta. „Manau, kad tai nėra pagrįsta. Jeigu yra referuojama į solidžius leidinius – tie leidiniai irgi kartais nebūna tokie solidūs ir daro klaidų. Konkrečiai apie tą droną, kuris skrido tą dieną, 10 valandą, – man nieko nežinoma, kaip nežinoma ir kitiems“, – LRT televizijai sakė G.Nausėda.

Kad politinio D.Šakalienės skrydžio orbita tapo pavojingai nestabili, patvirtino ir Seimo konservatorių, taip ir nesulaukusių krašto apsaugos ministrės apsilankymo jų frakcijoje, ketinimas surinkus Seimo narių parašus įpareigoti ją pasiaiškinti Seimo tribūnoje. Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Lauryno Kasčiūno, šios partijos frakcijos Seime seniūno, klausimų ministrei esą būtų įvairių, nes visą vasarą buvo einama nuo vieno epizodo prie kito. „Visa istorija su karinės žvalgybos vado atleidimu <…>, keisti braziliškų lėktuvų įsigijimai <…>, neužtikrintumas komunikuojant dėl situacijų, dėl oro erdvės pažeidimų, ir daug kitų dalykų“, – patikslino jis.

„Nemuno aušros“ partijos pirmininkui, jos frakcijos Seime seniūnui Remigijui Žemaitaičiui viešai užsiminus, kad paskirtajai krašto apsaugos ministrei D.Šakalienei artimiausiu metu gali būti surengta interpeliacija, jos ginti vėl atskubėjo prezidentas. Jo teigimu, tam turi būti svarios priežastys, o ne gandai. „Supraskime vieną dalyką – Rusija siekia mus paskandinti ganduose, visokios „fake“ (netikros – ELTA) informacijos liūne, ir mes puikiausiai duodame jiems tai daryti. Tai gal susimąstykime?“ – retoriškai klausė G.Nausėda.

Tačiau dar po mėnesio, kai premjerė I.Ruginienė po Krašto apsaugos ministerijoje surengto susitikimo su žurnalistais ir vadinamaisiais nuomonės formuotojais, kuriame esą buvo tvirtinama, jog 2026 m. gynybos biudžetas bus mažesnis, nei skelbiama, pareiškė nepasitikinti D.Šakaliene ir nebematanti galimybės toliau su ja dirbti, prezidentas visiškai pakeitė savo poziciją. Jo teigimu, D.Šakalienė padarė tokių klaidų, kurios negalėjo neturėti pasekmių, G.Nausėda tarp jų paminėjo ir buvusio karinės žvalgybos vadovo atleidimą, ir emocinį foną Krašto apsaugos ministerijoje, kuris pastaruoju metu esą buvo peržengęs „normalumo ribas.“

Kosminės rogės

Žaibišką kritimą iš kosminės orbitos į politinio lauko pakraštį lydėjo stiprus triukšmas. Premjerė apkaltino ministrę meluojant, ministerijos darbuotojai prabilo apie patirtą žeminimą, ujimą ir palengvėjimą, ministrei pagaliau išlipus iš ratų. Buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė pareiškė, kad ministerijai reikalingas „perkrovimas“. „Nors nebedirbu krašto apsaugos viceministre, man ir toliau kasdien rūpi mūsų saugumas. Man ir toliau rūpi tie Lietuvos patriotai, su kuriais turėjau garbės dirbti prie istorinių saugumo projektų. Liūdna matyti, kas dabar vyksta Krašto apsaugos ministerijoje... Atrodo, lyg priešo nėra už vartų. Bet priešas YRA už vartų. Ir negalime sau leisti, kad vidinės dramos stiprintų priešus“, – pareiškė ji.

Nors susidaro įspūdis, kad valdantieji, ieškantys naujo krašto apsaugos ministro, D.Šakalienės vadovavimo Lietuvos gynybai temą nori kuo greičiau pamiršti, vis dėlto ši politinio skrydžio iš niekur į niekur trajektorija akivaizdžiai yra verta didesnio dėmesio. Ji kelia kur kas rimtesnių klausimų – ir ne dėl pačios D.Šakalienės, apie kurios vadovavimo specifiką dar prieš dešimtmetį viešai kalbėjo buvę jos kolegos Žmogaus teisių stebėjimo institute, ne dėl jos pačios atskleisto autistinio spektro sutrikimo, galbūt lemiančio kai kuriuos tikrovės suvokimo aspektus, socialinio bendravimo anomalijas.

Kodėl prezidentas, visa tai žinodamas, apsisprendė būtent tokį žmogų skirti vadovauti Lietuvos gynybai, nors pats kalba apie karo su Rusija grėsmę? Kokį signalą jis pasiuntė visuomenei, sąjungininkams ir tai pačiai Rusijai, paskyręs gynybos ministru žmogų su jo paties viešai pripažintu Aspergerio sindromu, įtrauktu į sisteminio ligų sąrašo F kategoriją (Psichikos ir elgesio sutrikimai)? Tuo labiau kad nuo pat pradžių dalis visuomenės tokį prezidento pasirinkimą laikė beprotybe, puikiai prisimindama šios politikės vaidmenį vykdant vaiko teisių apsaugos reformą, prieš dešimtmetį sukrėtusią Lietuvą vaikų atiminėjimo iš šeimų istorijomis. Ir kam toks paskyrimas, sprendžiant iš rezultatų, buvo labiau naudingas – Lietuvai ar Rusijai? Kas ir kaip atsakys, kad po 10 mėnesių visgi teko pripažinti, kad paskirtoji ministrė sėdėjo ne savo rogėse, kad galimo karo su Rusija išvakarėse Krašto apsaugos ministerijai padaryta tokia žala, jog ją net siūloma „perkrauti“? Ir kas garantuos, kad į ministro roges nebus pasodintas naujas „kosmonautas“?

Tikėjosi, kad pasiseks...

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys G.Jeglinskas, priklausantis Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“, buvęs Seimo NSGK pirmininkas, sakė manantis, kad mūsų šalies vadovams, visam politiniam elitui reikėtų gerai įsižiūrėti į šį atvejį ir labai rimtai apgalvoti, kokių ministrų mums reikia.

„Yra trys kriterijai, pagal kuriuos, mano manymu, turėtų būti skiriami ministrai. Pirmiausia – ar kandidatas turi viziją? Tai reiškia, kad žmogus žino, kur reikia vesti valstybės instituciją, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Krašto apsaugos ministerija, prie kurios prijungta ir kariuomenė – išties sudėtinga, daugialypė institucija. Tačiau tokios buvusios ministrės vizijos tikrai pasigedau. Antrasis kriterijus – patirtis ir kompetencijos. Jos įgyjamos tikrai ne per kelis mėnesius ar metus, tam reikia laiko. Krašto apsaugoje tai yra supratimas, kaip veikia kariuomenė, NATO, nacionalinio saugumo diplomatija, aljansai. Tokių buvusios ministrės kompetencijų negalėjome surasti nė su žiburiu. Jos buvo tik tariamos, pavyzdžiui, pabrėžiant, kad ji kelis metus priklausė NSGK. Na ir kas, kad priklausė? Juk tai nėra darbinė kompetencija, kurios reikia ministrui. Ir trečias dalykas – o tai ypač aktualu šiuo atveju – vadovavimo patirtis. Mes kartais užsimerkiame manydami, kad jei politikas skiriamas ministru, tai jis automatiškai gali vadovauti. Deja, ši klaida ir toliau kartojama – dabartinėje Vyriausybėje labai trūksta žmonių su vadovų patirtimi. Partijos ministrais skiria vos ne bet ką, o tai labai žalinga. Ministrams pavaldūs žmonės pasijunta tarsi kažkokių politinių eksperimentų dalyviais. Dar blogiau, jei prasideda užgauliojimai, patyčios, ujimas ir taip toliau. Tokiais paskyrimais iš tikrųjų žaidžiama loterija su žmonių gyvenimais, institucine atmintimi. Dabar, ministrei pasitraukus, girdžiu, kad ministerijoje jaučiamas palengvėjimas, netgi šventiška nuotaika, kad pagaliau žmonės atsikvėps nuo tos priespaudos. Taigi, manau, pagrindinė šios istorijos pamoka yra ta, kad ministrus reikia skirti atsakingai“, – sakė G.Jeglinskas.

Paklaustas, ar jam yra aiškūs motyvai, kuriais remiantis prezidentas krašto apsaugos ministre paskyrė D.Šakalienę, pašnekovas atsakė, kad jo partija dar prieš Seimo rinkimus buvo paskelbusi šešėlinės Vyriausybės sudėtį.

„Tai yra: pristatėme savo kandidatus į ministrus. Tas sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant į kandidatų kompetencijas. Ir kai tapome buvusios valdančiosios koalicijos dalimi, žinoma, turėjome savo kandidatų ir į Krašto apsaugos, ir į kitų ministerijų vadovus. Tačiau koalicijos partneriams buvo pasiųstas labai aiškus politinis signalas: socialdemokratai nori Krašto apsaugos ministeriją pasilikti sau. Tuo metu teko kalbėtis ir su prezidentūros žmonėmis, nes man buvo labai sunku suprasti kandidatės į ministres pasirinkimą. Jų reakciją apibendrintai buvo galima apibūdinti tokia fraze: tikimės, kad Dovilei pasiseks...

Man tai atrodė labai keistai, nes visi indikatoriai signalizavo, kad toks paskyrimas yra didžiulė rizika. Neturiu nieko asmeniško prieš gerbiamą Dovilę, tiesiog buvau įsitikinęs, kad jos paskyrimas į tokią politinę poziciją, siejamą su tikrai dideliu stresu, gali būti didžiulis iššūkis. Galų gale visa tai pasitvirtino, pusę metų NSGK akivaizdžiai matėme tuos faktus, nors ir prezidentas, ir premjeras visą laika kartojo, kad visiškai pasitiki ministre. O galiausiai buvo patvirtinta, kad tie faktai yra teisingi. Tai nežinau, ką dar būtų galima pridurti. Politikoje pasitaiko įvairių sprendimų, bet vėlgi – linkėčiau, kad kandidatai į ministrus būtų parenkami atsakingai. Kadrų politika yra pats svarbiausias dalykas, nes paskirti žmonės gali nulemti labai rimtas pasekmes“, – pridūrė G.Jeglinskas.

„Viskas buvo perkelta į emocijų lauką“

Paklaustas, kaip, jo manymu, reikėtų vertinti daug kam nuostabą, o gal ir pasipiktinimą sukėlusią D.Šakalienės paskyrimo krašto apsaugos ministre ir jos atstatydinimo nepraėjus nė metams istoriją, Seimo NSGK narys Dainius Gaižauskas, priklausantis Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai, leido suprasti, kad dėl tokio politinio paskyrimo ir visuomenė, ir jos išrinkti politikai buvo „pastatyti“ prieš faktą.

„Gynyba šiandien – egzistencinis valstybės gyvenimo klausimas, ir jam turime skirti maksimalų dėmesį. Atsakomybė už visą politinį krašto gynybos lauką priskirta krašto apsaugos ministrui. Tad jei atsakingai žiūrime į šią sritį, jei net mokesčius dėl to pakeitėme, tai į šį postą, be jokios abejonės, turėjome parinkti geriausią lyderį. Žmogų, kuris turi reikalingų žinių, kompetencijų, įžvalgų, charakterio savybių, kuris moka dalykiškai bendrauti, perteikti informaciją ir visuomenei, ir užsienio partneriams, kuris suvokia geopolitinę situaciją, vidaus saugumo problemas. Kuris žinomas ir gerbiamas ne tik tarp politikų, kuriuo pasitiki ir visuomenė, nes jei, neduok Dieve, kiltų karas, tai būtent šis asmuo kartu su prezidentu turėtų rūpintis visų mūsų gynyba.

Krašto apsauga politiniame lygmenyje – būtent šio ministro atsakomybės sritis. Visi tikėjomės ir po šiai dienai tikimės, kad toks lyderis bus surastas iš beveik 3 mln. mūsų žmonių. Bet štai kas įvyko: į šias pareigas buvo pasirinktas žmogus, kuris, akivaizdu, niekada tokių kompetencijų neturėjo. Nei žinių, nei patirties, nei dalykinių savybių. Jis gal kurioje kitoje srityje yra geras, tarkime, moka komunikuoti ar dar ką nors, nesvarbu. Bet kai jį pastato būtent į šią poziciją ir visi pamatome, kad jis tikrai nėra tas lyderis, tada bandome suprasti, kas čia atsitiko, ir kadangi to pakeisti negalime, mėginame bent iš dalies kontroliuoti jo veiksmus ar požiūrį, kad jis nepadarytų didelės žalos“, – sakė D.Gaižauskas.

Jo teigimu, neturėtų stebinti, kad buvusios krašto apsaugos ministrės darbas susilaukė milžiniško dėmesio. „Stebėjome viską, nuo išorės iki vidaus, ir mums užteko nepilnų metų, kad viešai pateiktume visuomenei faktus, į kuriuos atsižvelgęs prezidentas, atsiradus progai „perkrauti“ Vyriausybę, antrą kartą į šias pareigas, kaip tikėjomės, jos tikrai nebūtų skyręs. Mes atskleidėme, kad D.Šakalienė rūpinasi tik savo įvaizdžiu, nori patenkinti savo ego ir nesirūpina tais tikslais, kurie jai iškelti. Viskas buvo perkelta į emocijų lauką“, – sakė pašnekovas, priminęs ir tinklaraštininko Mariaus Laurinavičiaus evakavimo iš Austrijos istoriją, ir esą milžinišką reputacinę žalą valstybei padariusį netikėtą Lietuvos karinės žvalgybos vadovo atleidimą NATO viršūnių susitikimo metu, ir 5 dienas trukusią tylą po to, kai buvo rastas į Lietuvą įskridęs rusiškas dronas su sprogmenimis.

„Kai matai tokį lyderį... Prezidentas kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas turėjo išgirsti NSGK narių, atstovaujančių skirtingoms partijoms, nuomonę. Jis jau turėjo reaguoti dar iki to skandalo, kai griuvo G.Palucko Vyriausybė. Bet ne, viskas tiko, nes į gynybą ateinant tokioms lėšoms, panašu, atrodė, kad toks ministras, kuris nemąsto, gerai komunikuoja, bet nieko per daug nesuvokia, ko gero, leis be problemų įsisavinti milijardus. Matydami tokią grėsmę, visą laiką stengėmės atkreipti į ją dėmesį. Buvau vienas pagrindinių tokios situacijos kritikų, stengiausi pateikti argumentus tikėdamasis, kad mūsų valstybės vadovai, prezidentas ir tuometinis premjeras, juos išgirs. Pasirodo, ne.

Griuvo Palucko Vyriausybė, perprogramuojamas Ministrų kabinetas, ir ką pirmiausia prezidentas pasikviečia pokalbio dėl tolimesnio darbo Vyriausybėje? D.Šakalienę ir Kęstutį Budrį. Pasirodo, niekam nerūpi lyderystė Krašto apsaugos ministerijoje. Laimė, nauja valdančioji dauguma atsipeikėjo ir nusprendė parodyti, kad esame parlamentinė, o ne prezidentinė valstybė. Manau, Seime nebuvo nė vienos frakcijos, kuri būtų norėjusi išlaikyti buvusią krašto apsaugos ministrę“, – pridūrė D.Gaižauskas.

Mano, kad tai stiprus signalas prezidentui

„Iš tikrųjų, dabar sunku pasakyti, kodėl D.Šakalienė staiga taip iškilo, nes argumentų prieš ją buvo daug. Savo laiku ji dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute, ir iš vadovės pareigų išėjo su skandalu“, – priminė teisininkas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Skrebys.

Jo teigimu, vėliau vienas šio instituto steigėjų profesorius Dainius Pūras viešai atskleidė, kad jai vadovaujant buvo sutrikdytas organizacijos valdymas, psichologinis klimatas tapo itin prastas, iškilo grėsmė instituto veiklos tęstinumui. „Tai, kas dabar buvo paskelbta žiniasklaidoje dėl mobingo Krašto apsaugos ministerijoje, praktiškai tiksliai atitinka tai, kas tada vyko Žmogaus teisių stebėjimo institute“, – pridūrė pašnekovas. Jo manymu, gal po rinkimų ją iškėlę socialdemokratai manė, kad per tiek laiko kažkas pasikeitė, tačiau, kaip parodė tolimesni įvykiai, nepasikeitė niekas.

„Ji pati prisipažino, kokį sindromą turi, ir jeigu apie jį paskaitytume, tai sužinotume ir gana keistų dalykų, kuriais pasižymi žmonės su Aspergerio sindromu. Taigi, jei kalbėtume apie siūliusius ją į krašto apsaugos ministrės pareigas, tai, manyčiau, didžiausia čia yra prezidento atsakomybė, nes jo žodis – lemiantis skiriant ministrą į pareigas. Tos visos istorijos juk buvo viešos, gerai žinomos. Sunku pasakyti, kodėl prezidentas tada taip pasielgė, o ministrės atsistatydinimas, manau, yra visai logiškas sprendimas, nes kai pradėjo lįsti tokie dalykai – ir mobingas ministerijoje, ir, premjerės žodžiais tariant, sabotažas... Įsivaizduokime: turime 14 ministerijų, ir jei finansavimu nepatenkinti ministrai ims kviestis žurnalistus, visokius nuomonės formuotojus, kad darytų spaudimą premjerui, nesunku įsivaizduoti, į ką pavirs valstybės biudžeto formavimas“, – sakė K.Skrebys.

Paklaustas, ką rodo D.Šakalienės atstatydinimas – prezidento pozicijų silpnėjimą, socialdemokratų stiprėjimą ar priverstinį kažkokių įtakos grupių atsitraukimą, pašnekovas atsakė, kad praėjus ketvirčiui Seimo kadencijos socialdemokratai pagaliau suprato, kad jiems reikia susivienyti, jeigu nori pasiruošti naujiems rinkimams ir išlikti stipria politine jėga.

„Manau, jie suprato, kad jiems reikia vykdyti tą politiką, su kuria ėjo į rinkimus ir už kurią žmonės balsavo. O tam reikia, kad ministrai būtų pasiryžę vykdyti socdemų programą. Panašu, kad dabar valdančioji koalicija nusprendė, jog imasi atsakomybės už valstybę ir jos valdymą. Nepaskirdama prezidento teikto kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus, valdančioji dauguma, mano manymu, priminė prezidentui, kad Lietuva – parlamentinė respublika, ir kad kaišiodamas pagalius valdančiajai daugumai į ratus nelabai ją paveiksi, jeigu ji yra vieninga.

Manau, kad tai labai stiprus signalas ir prezidentui, ir visiems, kurie domisi politika: valdančioji dauguma iš tikrųjų nusprendė parodyti, kas yra kas ir kas turi realią valdžią Lietuvoje. Galėčiau atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, tokią ereziją: o kas trukdo Seimui pakeisti STT direktoriaus skyrimo tvarką? Kad jį skirtų ne prezidentas, o Seimo pirmininkas ar Ministras Pirmininkas? Tarp kitko, anksčiau taip ir buvo – jo kandidatūrą teikdavo Vyriausybė. Taigi, jei yra stipri valdančioji dauguma, tai visokių įdomių vadovų skyrimo tvarkos pakeitimų būtų galima pamatyti, jei tik yra politinė valia ir būtinybė. Patinka kam ar nepatinka, bet valdžios centras yra Seime ir Seimo daugumoje“, – apibendrino K.Skrebys.