Per ekstremalią situaciją daugumai iškilo klausimas ne tik kaip apsisaugoti nuo viruso, bet ir kaip išgyventi šį laikotarpį. Iš ko mokėti mokesčius, ką daryti, jei darbovietė ant bankroto ribos, kur kreiptis ir pan. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Vyriausybės skubos tvarka priimtas teisės aktų paketas padės sumažinti pandemijos pasekmes darbo rinkai bei ekonomikai. Apie tai – „Valstiečių laikraščio“ puslapiuose.

Ministre, kaip bus gelbėjami nuostolių patiriantys verslai?

Paskelbus karantiną darbdaviai jau pradėjo skelbti prastovas ir jiems nuo kovo 16 d teikiama subsidija. Primename, kad visos įmonės, išleidusios žmones prastovai, taip pat ir savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami gauti subsidijas Užimtumo tarnyboje, turės registruotis nuo balandžio 5 dienos. Visi verslai, patiriantys vienų ar kitų sunkumų ir išleidžiantys asmenį ar grupę asmenų prastovai, turi teisę į subsidiją. Per porą balandžio savaičių juos turėtų pasiekti pirmoji subsidija – už pusę kovo. Kai sistema bus sustyguota, subsidijos bus mokamos greičiau. Taigi, kai įmonėje paskelbiama prastova, darbuotojas turi gauti ne mažesnę nei minimalią mėnesio algą, jei dirba pilnu etatu, ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą.

O koks numatomas subsidijų dydis?

Koks subsidijos dydis teks įmonėms – 60 ar 90 proc. minimalaus atlyginimo – Vyriausybė nustatys šiandien. Didesnė subsidija priklausys toms, kurių veikla yra uždrausta karantino metu. Biudžetinis sektorius negaus subsidijų – jei žmonės ir bus išleidžiami į prastovos režimą, jiems bus mokama minimali mėnesinė alga. Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms (bendrijoms), asociacijoms.

L. Kukuraitis

O kaip bus su savarankiškai dirbančiais žmonėmis?

Fiksuoto dydžio išmoką gaus visi savarankiškai dirbantys asmenys, iki kreipimosi dienos faktiškai vykdę veiklą, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokas ne mažiau kaip už 3 mėn. per pastaruosius metus iki ekstremalios situacijos paskelbimo ar karantino ir nesantys skolingi „Sodrai“ jokių kitų įmokų (PSD yra valstybinio socialinio draudimo dalis, mokama kas mėnesį. Kitų įmokų, kurias moka kartą per metus deklaravę pajamas, sumokėti dar neturėjo), taip nedirbantys pat pagal darbo sutartį ir neturintys darbo santykiams prilygintų teisinių santykių.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, iki karantino mokėjusiems socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėn. per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka. Ji sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą – 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama savarankiškai dirbusiems asmenims, dirbantiems ir pagal darbo sutartį. Žodžiu, išmoką gaus visi savarankiškai dirbantys asmenys, faktiškai vykdantys veiklą, nedirbantys pagal darbo sutartį ir neturintys darbo santykiams prilygintų teisinių santykių bei kas mėnesį mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir neturintys socialinio draudimo įmokų įsiskolinimų.

O ką daryti visas įmokas sumokantiems kartą per metus?

Visi žmonės, per metus 3 mėnesius vykdę tam tikrą veiklą, nesvarbu, įmokas mokėjo į priekį ar sveikatos draudimą moka kas mėnesį, o gal buvo atleisti nuo įmokų mokėjimo, nes yra pensijinio amžiaus, taip pat gaus išmoką. Taip pat išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą. Prie savarankiškai dirbančių asmenų priskiriami: individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, besiverčiantys individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

O kaip bus su nedarbingumo ir ligos išmokomis?

Dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmokos mokėjimas galės trukti ilgiau – kol pasibaigs karantinas ir bus atšaukta ekstremali situacija. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmoka bus mokama ir seneliams, apsiėmusiems prižiūrėti savo vaikaičius. Jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, priešmokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio vaiko su negalia iki 21 metų priežiūrai. Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams ir buvo įmanomas tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai. Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas ekstremaliosios padėties arba karantino laikotarpiu. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Per karantiną uždaryti neįgaliųjų dienos centrai, kitos įstaigos, teikiančios socialinė pagalbą ir pan...

Nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas, kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas iš jo tėvų, globėjų, o jei jie negali – tuomet vienas iš senelių – galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Taip pat, kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

Taip pat darbuotojas, sergantis sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir neturintis galimybės dirbti nuotoliniu būdu, jei jam netaikoma prastova, turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokios galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Tačiau dabar šiame fronte dirba daug žmonių, kuriems iškilo kur kas didesnis pavojus užsikrėsti virusu – kokios socialinės garantijos bus taikomos jiems?

Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ – 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Įstatymo nuostata galios ir užsikrėtusiems iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Kiekvienu atveju „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

Ką dar reikėtų žinoti?

Per karantiną duris užvėrė profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai. Jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta. Profesinis mokymas ir stipendija kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme yra įtvirtinta nuostata, susijusia su darbuotojų atleidimu. Jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti. Per profesinį mokymą Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.