Rubrika

Anūkui nepavyko močiutės iškeldinti iš buto

Kėdainiuose anūkui nepavyko iškeldinti iš buto močiutės, kuriame ji gyvena daugiau kaip trisdešimtmetį. Teismas atmetė apeliacinį kėdainiškio skundą.

Į bėdą pateko mirus sūnui

Nemaloni istorija Kėdainiuose įsiplieskė mirus vyrui, kuriam motina buvo padovanojusi savo butą su sąlyga, kad ji ir toliau gyvens tame pačiame bute, o sūnus ją prižiūrės.

Tačiau likimas močiutės M.A. planus sudėliojo kitaip – moteriai teko pergyventi savo sūnų. Šiam 2018 metais mirus, butą paveldėjo jo sūnus K. A. – močiutės anūkas. Štai tuomet ir prasidėjo didelės senolės bėdos.

Anūkas pareikalavo, kad močiutė išsikeltų

Butą po tėvo mirties paveldėjęs K. A. įregistravo savo nuosavybės teisę į butą. Žinodamas, kad bute gyvena jo močiutė, išsiuntė jai pretenziją su reikalavimu išsikelti iš buto su visais jai priklausančiais daiktais ir perduoti buto raktus.

Močiutė buto raktų neperdavė ir toliau gyvena anūkui priklausančiame bute.

K. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, prašydamas iškeldinti savo močiutę M. A. iš jam nuosavybės teisė priklausančio buto Kėdainiuose ir įpareigoti ją panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Teismas prašymą atmetė

Kauno apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė, o šis sprendimą apskundė Kauno apygardos  teismui, prašydamas jį panaikinti ir ieškinį tenkinti.

Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantas nenurodė aiškių ir objektyvių priežasčių, kodėl būtina atsakovę iškeldinti iš ginčo buto, o rėmėsi iš esmės tik tuo, jog jis neturi galimybės buto nuomoti.

Atsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus

Taip pat atsižvelgta į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus: K. A. ginčo buto savininku tapo tik 2018 m., paveldėjęs butą po savo tėvo mirties, kuriam šis butas atsakovės (jo motinos) buvo padovanotas 1994 m. su sąlyga, kad atsakovė toliau gyvens tame bute, o ieškovo tėvas ją prižiūrės.

Teismui pasirodė svarbu ir tai, kad atsakovė šiame bute nepertraukiamai gyvena jau 34 metus, čia užaugo jos vaikai, atsakovei yra 76 metai, ji yra neįgali, jos pagrindiniai socialiniai ryšiai būtent šioje vietovėje, ji neturi kito būsto ar lėšų jį įsigyti, o K. A. niekada negyveno močiutės bute, jį įgijo neatlygintinai tik po savo tėvo mirties.