Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Amnestija iškreipia teisingumo sąvoką

 Seimui priėmus specialų amnestijos įstatymą, kitų metų pradžioje dalis nuteistųjų turės viltį greičiau išeiti į laisvę. Amnestiją inicijavo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje proga. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, priimti jau 7 amnestijos aktai.

Amnestijos įstatymas susilaukė tiek jam pritariančiųjų, tiek ir jį kritikuojančiųjų. Seime už šį įstatymą balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo penki, 24 – susilaikė. Teisingumo ministerijos skelbtais duomenimis, Seimo paskelbta amnestija turėtų paliesti maždaug 320 nuteistųjų. Į laisvę artimiausiu metu išeitų 170 žmonių, o 250 nuteistųjų kalinimo terminas sutrumpėtų.

Pagal įstatymą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bus atleidžiamos nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigoje ir nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų, taip pat nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų.

Amnestijos gali tikėtis ir nusikaltę neįgalieji, kuriems nustatytas 40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat – pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, kurie nuo perkėlimo į pusiaukelės namus jau atliko trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Nuo neatliktos arešto bausmės dalies bus atleidžiami nuteistieji, kurie tokią bausmę atlieka poilsio dienomis, taip pat – švenčių dienomis ir per atostogas, išskyrus nuteistuosius, kuriems areštas skirtas už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę. Vienais metais bausmės laikas bus sutrumpintas pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, jeigu jiems skirta bausmė neviršija trejų metų ir jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai sumažėjusi arba žema. Dar daliai nuteistųjų bausmės bus sumažintos perpus, trečdaliu arba ketvirtadaliu.

Saugumas nenukentės

Įstatyme taip pat numatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą, karo nusikaltimus, disponavimą narkotikais, nusikaltimus finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui, nuteistiesiems iki gyvos galvos, recidyvistams.

„Šiuo atveju šnekame apie tikimybę ir nedidelį kiekį žmonių, kurie už gerus poelgius, už gerą elgesį, už protingą atėjimą atgal į tą normalų, civilizuotą visuomenės kelią gali gauti įvertinimą. Nebus automatiškai į gatvę išleidžiami šimtai ar tūkstančiai rimtų nusikaltėlių“, – ragindamas palaikyti amnestiją Seime sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė tvirtino, kad dėl anksčiau laiko į laisvę paleistų nuteistųjų visuomenės saugumas nesumažės. „Amnestija suteikia didžiules galimybes. Maždaug 40 jaunų žmonių, nepilnamečių galėtų pretenduoti būti amnestuoti. Manau, kad tiems vaikams būtų puikus šansas bandyti dar kartą įsilieti į visuomenę ir motyvas pasitaisyti, – sakė parlamentarė. – Tuos vaikus ar suaugusiuosius, kurie bus amnestuoti, lydės probacijos pareigūnai. Manyčiau, kad tikrai užtikrinsime visuomenės saugumą“.

Abejoja efektyvumu

Tuo metu įstatymo kritikai abejoja amnestijos efektyvumu. Nors apie amnestiją daug diskutuojama, tačiau nusikaltus išeiti į laisvę anksčiau laiko galima ir kitais būdais – taikant lygtinį paleidimą arba malonę. Tokiais atvejais apie nuteistojo moralę sprendžiama individualiai, o ne masiškai, kaip amnestijos atveju – išleidus norminį aktą, kuriame nuteistieji minimi pagal nusikaltimų kategorijas, amžių, lytį ir tik paskiausiai nustatomas jų „pasitaisymo laipsnis“. Išleidžiant lygtinai daug mažesnė tikimybė, kad išeis ir toks, kuris linkęs vėl nusikalsti.

Konservatoriaus Stasio Šedbaro teigimu, amnestijos dažniausiai skelbiamos nedemokratinėse šalyse, o demokratinėse veikia lygtinis paleidimas ir probacija. „Ten, kur yra nedemokratinės sistemos, ten teismai teisia taip, kaip nurodo caras, imperatorius arba diktatorius ir laikas nuo laiko reikia „pravalyti“ įkalinimo įstaigas, – teigė jis. – Lietuvoje sukurta probacijos sistema, kuri sprendžia konkrečius atvejus. Sprendžia visuomenės atstovų komisijos, sprendžia prokuroras, sprendžia teismas, ir valstybė tokiu atveju gali pasirūpinti kiekvienu atskiru žmogumi, kaip jį integruoti grįžus į visuomenę: kur jis gyvens, kaip jis užsidirbs pragyvenimui. Nėra jokios logikos, kodėl šita sistema negalima pasinaudoti ir kodėl negalima normalia tvarka tai daryti, kaip daro Vakarų Europos šalys?“ – stebėjosi S. Šedbaras.

Kai kurie teisininkai irgi sutinka, kad toks humanizmas primena totalitarinės valstybės praktiką.

„Pradžioje visus sukišame į kalėjimus, paskui parodome, kad esame humaniški ir dalį jų paleidžiame, – tuo metu, kai dar dirbo Teisingumo ministru, yra ironizavęs Remigijus Šimašius. – Jei jau norima, kad įkalinimo įstaigose būtų mažiau senukų ir nepilnamečių, tai verčiau keiskime baudžiamąjį kodeksą ir įgyvendinkime kitas programas“.

Kaip tik R. Šimašiaus ir kitų prieš amnestiją pasisakiusių politikų dėka kaliniai taip ir nesulaukė žadėtos Lietuvos tūkstantmečio minėjimo amnestijos. Tuomet socialdemokratai siūlė paleisti iš įkalinimo įstaigų moteris su vaikais, vyresnius nei 65 metų asmenis bei tuos, kurie nusikalto būdami nepilnamečiais.

Rekordas – 2000-aisiais

Pagal Konstituciją, amnestija – dalinis ar visiškas nuteistųjų atleidimas nuo bausmės – gali būti skelbiama Seimo priimtais amnestijos aktais. Atskiru teisės aktu gali būti reglamentuojama amnestijos taikymo tvarka. Asmenų grupė, kuriai taikoma amnestija, gali būti išskirta pagal įvairius kriterijus: bausmės rūšį, laisvės atėmimo bausmės dydį, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas.

Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę priimti jau 7 amnestijos aktai. Panašiu laikotarpiu prieškario Lietuvoje buvo paskelbtos 3 amnestijos. Jų metu buvo paleista ir dalis politinių kalinių. Per beveik septynis Sovietų Sąjungos okupacijos dešimtmečius buvo paskelbtos 8 amnestijos.

Per pirmąją atkurtos Lietuvos amnestiją – 1990-aisiais – iš kalėjimų ir pataisos darbų kolonijų buvo paleisti 52 nuteistieji. Po trejų metų, Konstitucijos priėmimo proga, amnestuoti 295 kaliniai, 1995-aisiais laisvė dovanota 557, o po 1998 metų amnestijos į laisvę išleista tik 30 žmonių. Seimas priėmė įstatymą dėl asmenų, apkaltintų operacijų su užsienio valiuta pažeidimu, amnestijos, bet iš įkalinimo vietų nebuvo paleistas nė vienas kalinys, nes tokių paprasčiausiai nebuvo.

Užtat 2000-ųjų amnestija, pasiūlyta prezidento Valdo Adamkaus, buvo rekordinė. Per kelis mėnesius į laisvę buvo išleista apie 6000 kalinių, iš kurių beveik 1500 buvo amnestuoti. Šia amnestija buvo siekiama patuštinti kalėjimus ir kolonijas, kurie buvo taip perpildyti, kad galėjo bet kurią akimirką „sprogti“. Tuomečio Pataisos reikalų departamento pareigūnai sakė, kad „jeigu nebus amnestijos, neturės ko valgyti 4000 kalinių, o jeigu juos maitinsime, tai nebus pinigų sumokėti už elektrą“. Tad ir buvo valomos kolonijos: kas išėjo pagal Amnestijos įstatymą, kas – sušvelninus keliasdešimt Baudžiamojo kodekso straipsnių. Iš buvusių apie 15 000 kalinių už grotų liko 9000. Po 2000-ųjų amnestijos labiausiai ištuštëjo tuometės Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-auklėjimo darbų (186 amnestuotieji) ir Panevėžio moterų bendrojo režimo pataisos darbų (316) kolonijos. Perpus mažiau kalinių liko ir Pravieniškėse, kur tuo metu kalėjo nedidelėmis bausmėmis nuteisti kaliniai. Kitose Lietuvos įkalinimo įstaigose amnestuotųjų skaičiai buvo žymiai kuklesni. Be to, dar dideliam būriui kalinių Amnestijos įstatymas bausmes sušvelnino, tad jos dėka net 4897 nuteistieji į laisvę taip pat išėjo anksčiau laiko.

2002 metų amnestija buvo paskelbta Konstitucijos dešimtmečio proga. Tuo metu įkalinimo įstaigose vėl bausmes atliko per 11 000 kalinių. Amnestija iš viso palietė apie 4000 įkalintųjų, tačiau tik 200 iš jų išėjo į laisvę po amnestijos paskelbimo.

Trečdalis sugrįžta

Vėliau dar būta svarstymų skelbti amnestijas, tačiau pritarimo nesulaukta, nes buvo abejojama amnestijų nauda. Ankstesnių amnestijų patirtis liudija, kad į įkalinimo vietas iš laisvės sugrįžta maždaug trečdalis nuteistųjų. 2017 metų pabaigoje siūlymą dėl amnestijos akto išleidimo svarsčiusi ir atmetusi Seimo Peticijų komisija nurodė, kad nors po 2000 metų amnestijos nuteistųjų laisvės atėmimo vietose iš karto sumažėjo 39 proc., netrukus laisvės atėmimo vietų įstaigos vėl pasipildė 32 proc. nuteistųjų. Didžiąją jų dalį sudarė asmenys, kuriems ir buvo pritaikytas minėtas amnestijos aktas.

Istorijoje būta visokių amnestijų – viena didžiausių atgarsį turėjusių amnestijų buvo paskelbta Sovietų Sąjungoje 1938-aisiais. Tie kaliniai, kurie gerai dirbo Volgos ir Dono kanalo statyboje, buvo paleisti į laisvę. Tada teistumus panaikino ir į laisvę paleido 6000 kalinių. Pusė jų iš naujo nusikalto...pakeliui į namus, traukiniuose.

Lygiai tas pats yra dabar ir Lietuvoje – kalėjimuose dirbantys pareigūnai puikiai žino, kad didesnioji dalis amnestuotųjų netrukus grįžta į įkalinimo įstaigas – tik jau spėję visuomenei padaryti dar daugiau žalos. Po visų Lietuvoje taikytų amnestijų, kalinių skaičius vėliau vėl didėdavo ir nuolatiniai klientai paskui save atsivesdavo naujokų.

Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu įkalinimo įstaigose yra 6620 nuteistųjų. Daugiausia jų – 2250 – laikomi Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje. Panevėžio pataisos namuose šiuo metu kali 71 besilaukianti ar turinti nepilnamečius vaikus moteris. 2017 metais vienam asmeniui išlaikyti įkalinimo įstaigose dienai skirta vidutiniškai 23,31 euro, o per metus vienam nuteistajam – 8531 euras.

Švelnins įstatymus

Lietuvoj baudžiamoji politika – per griežta, bausmės už smulkius nusikaltimus – per ilgos. Mokslininkai yra nustatę, kad jei žmogus pirmą kartą nusikalsta, norint, kad daugiau jis taip nesielgtų, užtenka 90 dienų palaikyti areštinėje. Ar girdėjote, kad tiek būtų teisiama Lietuvoje?

2017 metų pabaigoje visų nuteistųjų laisvės atėmimo vidutinė bausmės vykdymo trukmė pagal nuosprendį buvo 6 metai ir 8 mėnesiai.

Teisingumo ministerija jau parengė įstatymų pataisas, kurios, jos teigimu, penktadaliu sumažintų kalinių skaičių Lietuvoje. Anot ministerijos, ilgainiui, priėmus pataisas, įkalinimo įstaigose kalinių skaičius sumažėtų maždaug 1000 žmonių, taip pat dar 1000 žmonių sumažėtų arešto bausmę atliekančių asmenų skaičius.

Tokios pataisos parengtos, nes Lietuvai Europos Sąjungoje tenka daugiausia – 235 – kalinių 100 000 gyventojų. Antroje vietoje yra Latvija – 218, trečioje – Čekija – 209, ketvirtoje – Estija– 202 ir penktoje – Lenkija – 197 kaliniai. Mažiausiai kalinčiųjų – Suomijoje ir Švedijoje – po 57 kalinius 100 000 gyventojų.

Kalinių skaičiumi lydere pasaulyje yra JAV. Čia už grotų kali daugiau kaip 2 mln. žmonių ir tai yra 666 kaliniai 100 000 gyventojų.

Beveik trečdalis visų bausmių Lietuvoje šiuo metu susijusios su laisvės atėmimu. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius perspėja, kad vykdant dabartinę baudžiamąją politiką Lietuvoje kalinių skaičius gali augti dar labiau.

„Įstatymų pakeitimais siekiame mažinti laisvės atėmimo bausmės taikymą, labiau išplečiant su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas“, – sakė ministras.

Ministerija siūlo plėsti nusikalstamų veikų, už kuriuos teismas gali taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, sąrašą, įskaitant galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą, taip pat siūloma įtvirtinti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Projektais taip pat numatoma nuteistiesiems dažniau taikyti intensyvią priežiūrą, siūloma ankstinti galimo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datas, pavyzdžiui, atlikus trečdalį arba pusę bausmės.

Tarp teikiamų Teisingumo ministerijos siūlymų yra ir automatinio lygtinio paleidimo nuteistiesiems įteisinimas, jeigu jie drausmingai atliko du trečdalius laisvės atėmimo bausmės.

Ministerija žada, kad priėmus siūlomas pataisas maždaug 30 proc. mažės ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skaičius.

Tik faktai

Žvelgiant į socialinį amnestijos aspektą, ją galima pavadinti ir geru reiškiniu. Per amnestiją visuomenė demonstruoja savo mielaširdiškumą, tačiau amnestijos institutas daugiau būdingas autoritarinėms valstybėms. Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Estija niekada neskelbia jokių amnestijų.

Lenkijoje amnestijos paskelbtos nekonstitucinėmis. Daugelyje demokratinių šalių į amnestiją kritiškai žiūrima dar ir dėl to, kad, teisininkų nuomone, baudžiamieji įstatymai yra nuolat tobulinami ir atleidimo nuo bausmės institutas visai nereikalingas. Kita vertus, daugelio šalių monarchai labai dažnai naudojosi amnestijomis ir daugelis nusikaltėlių, turėjusių ryšių su rūmais, išvengdavo bausmių.

Pirmosios žinomos amnestijos buvo skelbiamos dar senovės Graikijoje. Garsi Napoleono 1815 metais paskelbta amnestija, pagal kurią jis atleido savo priešininkams, taip pat JAV visuotinė amnestija, kurią paskelbė prezidentas E. Džonsonas pasibaigus pilietiniam karui. 1747 metais Didžioji Britanija amnestavo maištininkus jakobitus.

Labai mėgstamos amnestijos Rusijoje. Vien šiame amžiuje jau buvo paskelbtos 9 amnestijos. Kaip ir Sovietų Sąjungoje, taip ir Rusijoje, amnestijos siejamos su šventinėmis datomis, jubiliejais, kai kurios jų yra politinės. Paskutinioji buvo paskelbta 2015 metais ir skirta Didžiojo tėvynės karo 70-mečiui. Apie 20 000 kalinių palietė 2013 metų amnestija, kuri buvo skirta Rusijos Konstitucijos 20-mečiui.

Kinijoje, nuo Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 metais, buvo paskelbtos 8 amnestijos. Paskutinė – 2015 metais minint Japonijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare 70-ąsias metines. Buvo suteikta malonė 4 kategorijų kaliniams, kurie laikomi nebekeliančiais grėsmės visuomenei: vyresniems negu 75 metų nuteistiesiems, taip pat kaliniams, kurie yra fiziškai neįgalūs, neįstengia savimi pasirūpinti. Malonė buvo suteikta asmenims, nuteistiems griežčiausiomis laisvės atėmimo bausmėmis už nusikaltimus, kuriuos jie padarė būdami jaunesni negu 18 metų arba kuriems likę mažiau negu vieni metai iki bausmės atlikimo pabaigos. Tačiau amnestijos nesulaukė nuteisti už žmogžudystes, išžaginimus, terorizmą ir narkotikus.

2013 metais Baltarusijoje, per Nepriklausomybės dieną paskelbtą amnestiją, į laisvę išleista daugiau nei 4200 kalinių. O iš viso amnestija palietė 18 737 kalinius. Amnestija buvo pritaikyta šimtams nepilnamečių nuteistųjų, nėščių moterų bei motinų su mažais vaikais.

Tais pačiais metais Gruzijos vyriausybė paskelbė amnestiją 3000 kalinių ir pranešė apie sutrumpintas laisvės atėmimo bausmes tūkstančiams kitų nuteistųjų. Tai buvo padaryta premjero Bidzinos Ivanišvilio vyriausybės, kuri sukritikavo už šiurkštų elgesį su kaliniais ankstesniąją vyriaussybę, kurią rėmė prezidentas Michailas Saakašvilis. Tokią amnestiją M. Saakašvilis pavadino „masišku nusikaltėlių paleidimu“ ir perspėjo apie rimtus padarinius šalies saugumui.

2012 metais kadenciją baigiantis Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nusprendė suteikti amnestiją beveik trečdaliui kalinių. Jis teigė, kad tai 20 nepriklausomybės metų paminėjimo gestas. Amnestija nebuvo taikoma kaliniams, kurie buvo nuteisti ilgesne nei 10 metų laisvės atėmimo bausme. Amnestijos rėmėjai teigė, kad ji pagerins situaciją perpildytuose kalėjimuose, tačiau šiuo metu juose vėl kali daugiau kaip 22 000 kalinių, o tai yra 209 nuteistieji 100 000 gyventojų. Tarp Europos Sąjungos šalių Čekija yra trečioji pagal šį rodiklį.

Mėgsta skelbti amnestijas Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas. Nors tos amnestijos ir vadinamos visuotinėmis, tačiau į laisvę išeina labai nedaug kalinių. Į amnestiją neįtraukiami už ginklų kontrabandą, narkotikų prekybą ir „teroristų nusikaltimus“ nuteisti asmenys. Sirijos režimas teroristiniais nusikaltimais vadina sukilėlių pajėgų atakas prieš vyriausybę. Todėl B. al-Asado „kankinimų centruose“ laikomi kaliniai iš tikrųjų neturėjo jokios naudos iš amnestijų, kurios nuo 2011 metų jau buvo paskelbtos bent 6 kartus.

2012 metais, artėjant mirusių lyderių gimtadieniams, apie amnestiją kaliniams paskelbė Šiaurės Korėja. Kim Jong Ilui tų metų vasarį būtų sukakę 70 metų, o jo tėvui ir valstybės įkūrėjui Kim Ir Senui balandį – 100 metų. Todėl esą nuspręsta suteikti kaliniams malonę. Kam buvo taikoma amnestija ir, kiek kalinių atgavo laisvę, taip ir liko nežinoma. Tarptautinių žmogaus teisių grupių duomenimis, Šiaurės Korėjoje kalėjimuose arba darbo stovyklose laikoma 200 000 vyrų, moterų ir vaikų, dauguma jų – dėl politinių priežasčių.

2011 metų pabaigoje amnestiją dėl humanitarinių priežasčių paskelbė Kubos vadovas Raulis Kastro. Laisvę atgavo beveik 3000 kalinių, kurių dauguma buvo kalinami dėl smulkių nusikaltimų. Laisvę atgavo ir vienas politinis kalinys – gydytojas Karlosas Martinesas. Jis dėl „valstybės paslapčių atskleidimo“ buvo nuteistas 20 metų kalėti ir ketverius metus jau buvo praleidęs kalėjime. Į laisvę buvo išleisti ir 86 užsieniečiai iš 25 šalių.

 

Petras IVANAUSKAS

 

Rekomenduojami video