Biržų rajone vėl darbuojasi amerikiečių organizacijos „Gifts of Grace“ nariai. Jie per dvi savaites savo darbu ir lėšomis prisilies prie keturių vargingai Biržų rajono kaimuose gyvenančių šeimų būstų.

Šeši „Gifts of Grace“ organizacijos nariai iš Šiaurės Karolinos atvyko Biržų pagalbos centro kvietimu. Su šia organizacija amerikiečiai bendradarbiauja jau nuo 2007 metų. Per Kalėdas biržiečių socialiai remtinų ir daugiavaikų šeimų nariai gauna būtent šios organizacijos narių ruoštus siuntinius. Amerikiečių grupės vadovė Libby Myers sako, kad su pagalbos centro direktore Regina Židoniene sieja ypatingas ryšys ir pasitikėjimas. Jos abi sutarė, kad, kai jų nebebus, bendrai pradėtą darbą tęs vaikai. Libby Myers pasakojo, kad misiją Lietuvoje jie pasirinko atsitiktinai. „Gifts of Grace“ organizacijai buvo skirstomos įvairios veiklos visame pasaulyje. Kartu su drauge Emili ji vieną vakarą sėdėjo prie stalo ir svarstė, į kokią misiją vykti. Nuo stalo nukrito popieriaus lapas – jame buvo parašyta apie Lietuvą. Jį įdėjo į knygą, bet lapas vėl iškrito.

Moterys nutarė internete pasižiūrėti, kur yra ta Lietuva, apie kurią iki šiol nebuvo girdėjusios, ir kokia ten būtų misija. Internete pamatė, kaip bažnyčioje gieda vaikai. Libby sako pradėjusi verkti ir nutarusi, kad tai jai siųstas Dievo ženklas.

Amerikiečių grupė nuo 2004 metų dvi vasaras remontavo dabartinės metodistų bažnyčios pastatą. Nuo 2007 metų pradėjo dirbti su Biržų pagalbos centru.

Libby pasakojo, kad remontuodama bažnyčią ji nutarė pasižiūrėti, kaip gyvena kaimo žmonės. Apžiūrėjusi kai kurias sodybas ji pamatė, kaip skurdžiai kaimiečiai gyvena. Ji mano, kad pagalbos reikia daugiau kaimo žmonėms, nes jie mažiau matomi. Todėl organizacijos veikla ir buvo nukreipta padėti kaimo varguoliams.

Moteris sako, kad biržiečius reikėjo jaukintis dvejus metus. Niekas nesitikėjo, kad gali gauti pagalbą iš žmonių, kurie už tai nieko neprašo.

Pasak Libby Myers, tikintys amerikiečiai noriai važiuoja į misijas. Neturtingiems žmonėms padeda ir savo šalyje, tačiau jie įsitikinę, kad Lietuvoje pagalbos reikia labiau.

Anot misijos vadovės, Amerikoje yra daugiau būdų ir organizacijų, galinčių padėti pagalbos stokojantiems žmonėms.

„Lietuvoje mane labiausiai stebina draugystė su vietiniais žmonėmis. Dievas nori, kad aš būčiau čia, Lietuvoje. Mano misija bus numatyta tiek, kiek Dievo paskirta“, - sako remonto darbus atliekantis pastorius Timas.

Į Lietuvą atvyko šeši organizacijos nariai. Tik vienas iš jų turi darbų patirties. Libby yra floristė. Kunigas Timas Lietuvoje jau šeštą kartą ir sako gerai nebepamenantis, kiek suremontavo varguolių būstų. Į Biržus kaip į namus atvyko buvusi mokytoja Reenee, gaisrininku dirbantis ir šiuo metu atostogaujantis Deividas. Kitas Deividas yra statybininkas, o Ine – buvusi policininkė.

Amerikiečiams padeda šeši Biržų rajono gyventojai, tarp jų ir metodistų kunigas Andrus Kask. Daugelis talkininkų pasisiūlė padėti po to, kai ankstesniais metais buvo remontuojami jų šeimų nariams priklausantys būstai.

Šiomis dienomis amerikiečiai baigė apšiltinti ir apdailos lentelėmis apkalti pirmos šeimos būstą. Zastaučių kaime gyvenanti šeima augina tris dukrytes. Į pasaulį beldžiasi ir sūnus. Sodyboje jie gyvena šešerius metus. Pora sako, kad be amerikiečių pagalbos jiems būtų itin sudėtinga savo jėgomis suremontuoti seną namą. Šeimai reikia daugiau erdvės, tad šeimos galva savo jėgomis stato ir priestatą.

Amerikiečiai prisilies ir dar prie trijų šeimų būstų. Ripeikių kaime jie pakeis namo stogą, Smilgiuose remontuos vienos šeimos namą. Remontuos ir vieną savivaldybės šeimai skirtą socialinį būstą.

Biržų pagalbos centro vadovė Regina Židonienė, sekmadienį Jungtinėje metodistų bažnyčioje pristatydama misijos dalyvius, džiaugėsi: „Reikia turėti labai stiprų tikėjimą, kad pasiryžtum misijai ir norėtum būti šalia neturtingų žmonių.“

Paklausta, kokia brangiausia jų sulaukiama padėka už pagalbą, Libby nusišypso. Jai smagu, kai linksmi žmonės sako ačiū, apkabina.

„Mums nereikia materialių padėkų, jos išreiškiamos jausmais“, - sako misijai Biržuose vadovaujanti amerikietė.

Beje, neslėpusi, kad per tiek metų Biržų rajono vadovų ji nė karto nebuvusi pakviesta bent kavos puodelio...

Jurgita Morkūnienė