Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tęsia susitikimus su šalies žemdirbiais. Neseniai jis bendravo su Vilkaviškio krašto ūkininkais.

Stengėsi palengvinti

Bendraudamas su Suvalkijos žemdirbiais žemės ūkio ministras pasidžiaugė, kad žiema buvo palanki ne tik šio krašto, bet ir visos šalies ūkininkams. Pasėliai peržiemojo gana gerai, o prasidėjęs pavasaris taip pat įkvepia nemažai optimizmo dėl būsimo derliaus.

Ministras taip pat pasidžiaugė prasidėjusiu pasėlių deklaravimo laikotarpiu, kuris šiemet tęsis iki birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.

„Pats į dabartines pareigas atėjau iš ūkio, tad puikiai suprantu žemdirbių poreikius ir lūkesčius. Kartu su savo komanda stengiamės daryti viską, kad ūkininkauti būtų lengviau. Į tai atsižvelgėme ir kurdami kai kurias naujas deklaravimo taisykles“, – teigė I.Hofmanas.

Tarp svarbiausių pokyčių jis įvardijo nuo 3 iki 1 m prie didžiosios dalies melioracijos griovių sumažintų apsauginių juostų plotį. Šie pokyčiai turės įtakos daugiau nei 95 proc. melioracijos griovių ir gerokai sumažins ūkininkavimo apribojimus šalia jų esančiuose sklypuose.

Tarp ūkininkams numatytų palengvinimų ministras išskyrė ir sumažintus augalų kaitos reikalavimus. Deklaruotos ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma pakeisti pagrindinius pasėlius, dabar nuo 65 proc. sumažintas iki 35 proc.

Taip pat nuo šių metų buvo panaikintas reikalavimas dalį ariamos žemės skirti negamybiniams plotams. Anksčiau jiems privalomai reikėdavo skirti 4 proc. ariamos žemės.

Dėmesys pienininkystei

Bendraudamas su Vilkaviškio krašto žemdirbiais I.Hofmanas nemažai dėmesio skyrė pienininkystės sektoriaus problemoms aptarti. Jis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu stambiausi šalies pieno gamintojai už pristatytą produkciją jau gavo netgi šiek tiek didesnę nei ES vidurkis pieno kainą, tačiau pripažino, kad šį sektorių toliau būtina stiprinti ir jį palaikyti. Ministro nuomone, norėdami išlikti, ūkiai privalės kooperuotis arba investuoti į plėtrą. Anot jo, išgyventi ateityje pavyks tik tiems pieno ūkiams, kurie turės bent 100 melžiamų karvių.

Bendraudamas su Suvalkijos žemdirbiais žemės ūkio ministras pasidžiaugė, kad žiema buvo palanki ne tik šio krašto, bet ir visos šalies ūkininkams. Pasėliai peržiemojo gana gerai, o prasidėjęs pavasaris taip pat įkvepia nemažai optimizmo dėl būsimo derliaus.

I.Hofmanas apgailestavo, kad kai kuriems paramos gavėjams atsisakius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, dalis pinigų taip ir liko nepanaudota. Dėl to Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skubiai priėmė sprendimą skirti 40 mln. eurų žemės ūkio valdoms modernizuoti. Jis pabrėžė, kad šalies ūkininkai dar gali suspėti iki gegužės 7 d. teikti paraiškas supaprastinta tvarka paramai žemės ūkio valdų modernizavimui pagal Kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauti.

„Pareiškėjams reikės užbaigti projektus iki rugsėjo 30 d. Daugelis galvoja, kad šis terminas bus pratęstas, tačiau taip tikrai nebus“, – pabrėžė ministras.

Jis aptarė ir pačią populiariausią ūkių modernizavimo priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Deja, iš numatytų 200 mln. eurų šiai priemonei skirtų lėšų jau likę tik 55 mln. eurų.

„Kol kas dar nežinome, kaip juos panaudosime, tačiau prioritetai bus taikomi gyvulininkystės sektoriui, tad augalininkai vargu ar gali tikėtis sulaukti paramos. Esame taip pat numatę skirti papildomą 40 mln. eurų nacionalinę išmoką. Ja pasinaudoti galės pienininkystės ūkiai, kurie turės galimybę už paramą pirkti robotus, pieno linijas, mėšlo tvarkymo įrangą, vykdyti statybas ir renovacijas. Norime padėti išlaikyti pienininkystės sektorių. Jis traukiasi ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad ūkininkams sunku dirbti. Norime, kad mūsų šalies pienininkystės ūkiai būtų šiuolaikiški ir modernūs, o jų savininkai galėtų sau leisti išvykti atostogų ar bent trumpam atsitraukti nuo darbų“, – kalbėjo I.Hofmanas.

Ambicinga programa

Suvalkijos žemdirbiams žemės ūkio ministras pristatė ir numatomą Vyriausybės programą, kuri, anot jo, yra išties ambicinga. Jo teigimu, ŽŪM yra numačiusi keletą krypčių, į kurias ir stengsis labiausiai koncentruotis. Tai – tvari ir efektyvi gamyba, kooperacija ir perdirbimas, gyvulininkystės sektoriaus stiprinimas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelis. Pastarasis itin svarbus mažiems ir vidutiniams ūkiams.

„Trumpųjų grandinių modelis puikiai veikia Lazdijų, Ukmergės ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Iš jų tikrai gali pasimokyti ir kiti šalies rajonai. Ministerija yra pasirengusi visiems padėti kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines“, – kalbėjo I.Hofmanas.

Jo teigimu, visiems numatytiems ministerijos planams įgyvendinti reikėtų apie 640 mln. eurų, tačiau tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek Finansų ministras Rimantas Šadžius gana palankiai vertina galimybę skirti tokias lėšas, nepaisant to, kad Vyriausybė prioritetu laiko šalies gynybos stiprinimą. Būtent dėl to I.Hofmanas teigė tikintis šviesia žemės ūkio ateitimi.

Susirinkusiesiems ministras taip pat pristatė Europos Komisijos (EK) pateiktą žemės ūkio viziją, kuri, pasak jo, yra optimistinė.

„Tačiau yra ir tam tikrų nerimo signalų. Nežinia, ar turėsime pakankamai įrankių tą viziją įgyvendinti. O pagrindinis įrankis – bendrosios žemės ūkio politikos fondas. Kalbama, kad jo gali nelikti, o pinigai šalims narėms bus skiriami per vieną fondą. Lietuvai toks scenarijus būtų pražūtingas. Jei taip nutiktų, tikėtina, kad žemės ūkiui būtų skiriamas nepakankamas finansavimas, nes pinigai būtų išskirstyti kitiems tikslams. Mūsų šalis kategoriškai pasisako už tai, kad bendrosios žemės ūkio politikos fondas išliktų“, – pabrėžė I.Hofmanas.

Jo teigimu, vis dažniau pasigirsta kalbų visoje ES suvienodinti tiesiogines išmokas. Vienos šalys palaiko šią idėją, kitos, tokios, kaip Graikija ar Italija, tam kategoriškai priešinasi.

„Deja, bet Baltijos šalys kol kas gauna mažiausias išmokas visoje ES. Mums palanku, kad šiuo metu EK pirmininkaujanti Lenkija palaiko siekį suvienodinti išmokas“, – kalbėjo Žemės ūkio ministras.

Aktualūs klausimai

Ministras užsiminė ir apie numatomus pokyčius ministerijos viduje. Anot jo, jau artimiausiu metu ministerijos socialiniais partneriais galės būti tik nacionalinės organizacijos.

„Atsisakysime praktikos, pagal kurią rajoninės organizacijos prilyginamos nacionalinėms. Be abejo, į mus ir toliau galės kreiptis atskirų rajonų atstovai, tačiau derinant tam tikrus teisės aktus bus atsižvelgiama tik į nacionalinių organizacijų nuomonę“, – pabrėžė I.Hofmanas.

Jis užsiminė ir apie galimybę Lietuvoje galiojančius grūdų kokybės standartus suvienodinti su tais, kurie taikomi ES. Ministro teigimu, tai padaryti tikrai įmanoma, tačiau dėl to pirmiausia turėtų susitarti pati žemdirbių bendruomenė.

„Tai daryti bandyta jau ne vieną sykį, tačiau patys ūkininkai nėra iki galo apsisprendę, kaip jiems būtų geriau. Ministerija šių procesų tikrai neinicijuos. Jei liktų tik dvi grūdų klasės – maistiniai ir pašariniai – žemdirbiai greičiausiai būtų patenkinti, tačiau dalį pelno ūkininkai tikrai prarastų dėl saiko svorio ir baltymų rodiklių, kuriems būtų taikomi aukštesni reikalavimai“, – kalbėjo ministerijos vadovas.

Bendraudamas su ūkininkais jis užsiminė, kad greičiausiai bus peržiūrimas nenašių žemių žemėlapis, vėl bus grįžta prie melioracijos fondo kūrimo klausimo. Neliko neaptarta ir į privačią ūkininkų žemę įsiterpusių valstybinės žemės sklypų tema. Ministras teigė, kad šiuo klausimu vyksta karštos diskusijos su Aplinkos ministerijos (AP) atstovais. ŽŪM palaiko idėją leisti įsigyti įsiterpusius valstybinius sklypus iki 10 ha, tuo tarpu AP siekia leisti pirkti ne didesnius nei hektaro sklypus.