Įvairiose Dzūkijos sostinės erdvėse įkurdinti
medžio drožiniai – miesto savitumo dalis, tokia jų įvairove
kaip Alytus gali pasigirti tikrai ne kiekvienas miestas.
Tačiau po atviru dangumi esančias skulptūras reikia ne tik
pastatyti, bet ir laiku prižiūrėti, kad jos tarnautų ilgiau ir
būtų estetiškos.
Statistika tokia, kad bent du skulptūrų parkai Alytuje jau nunyko dėl nepriežiūros. Drožinius teko tiesiog demontuoti, nes jie sutrešo ir nugriuvo. Šiuo metu avarinės būklės drožinių yra šalia Alytaus piliakalnio. Kai kurių jų išgelbėti tikriausiai nebeįmanoma, o kad ateityje taip neatsitiktų Anzelmo Matučio parke, čia esančias skulptūras restauruoja patys drožėjai. Šiemet tokiems atnaujinimo darbams Alytaus miesto savivaldybė skyrė apie 10 tūkst. eurų. Tai – nauja iniciatyva, o jos tikslas yra laiku pasirūpinti medžio drožiniais, kad jie tarnautų kuo ilgiau.
Kas nutinka likimo valiai paliktiems drožiniams?
Nuo 2000-ųjų per dešimtmetį Alytuje atsirado net trys erdvės, kuriose buvo įkurdinti medžio drožiniai. Dainavos ir Vidzgirio rajonų vaikai buvo pamėgę skulptūras, įsikūrusias tarp prekybos centro „Jotvingis“ ir Sveikatos tako. Jos atsirado 1999 metais, tuometinės Alytaus dailiųjų amatų mokyklos iniciatyva.
Kaip prisimena projekto kuratorė dailininkė Gintarė Markevičienė, problemos prasidėjo, kai skulptūras reikėjo tvarkyti. Paaiškėjo, kad formaliai jos neturi šeimininko ir pinigų remontui savivaldybė skirti negali.
Parkas ar… „skulptūrų kapinės“? Toks klausimas internetinėje erdvėje nuskambėjo 2012 metas. Jį iliustravo nuvirtęs medinis zuikis, iš paskos nugriuvo ir likusios skulptūros, o paskutinė buvo demontuota prieš maždaug penkerius metus. Dabar skulptūrų vietoje „ganosi“ rožinis dramblys ir atsirado vaikų žaidimų aikštelė.
Kitas autorinių darbų liūdnos baigties pavyzdys – prieš daugiau nei 20 metų Kurorto parke, tarp Laisvės angelo ir Dailidės ežerėlio, buvęs ,,Drevinuko“ medinių skulptūrų ir atrakcionų takas. Jis atsirado „Alytaus parkų“ iniciatyva, o jį kuravusi G.Markevičienė pakvietė, be kitų autorių, ir profesionalius Alytaus skulptorius Audrių Janušonį, Redą Diržį.
Kai kurios skulptūros buvo funkcionalios (pavyzdžiui, sūpynės), kitos galbūt konceptualios ir labiau pažeidžiamos (vienoje skulptūroje buvo subtiliai panaudota keramika), juolab tokioje nuošalioje vietoje, patrauklioje vandalams. Bet kuriuo atveju, šie darbai taip pat nunyko tyliai, nes nebuvo restauruojami.
Vargsta ir mediniai piliakalnio protėviai
Šiek tiek labiau pasisekė autoriams, kurių kūriniai atsirado Nemuno pakrantėje Pirmojo Alytaus pusėje, tarp piliakalnio ir Baltosios rožės tilto. 2002 metų vasarą Alytuje vyko respublikinis medžio drožėjų ir kalvių simpoziumas „Alytaus piliakalnio protėviai“, jo metu sukurta ir piliakalnio papėdėje buvo pastatyta medžio skulptūrų ekspozicija. 2006 metais erdvė papildyta naujomis skulptūromis. Alytiškiai erdvę pamėgo, skulptūros mitologine tematika derėjo su piliakalniu.
Prasidėjus Baltosios rožės tilto statyboms, skulptūros atsidūrė statybų aikštelėje, keitėsi ir jų savininkas, anksčiau jos priklausė Alytaus urėdijai, vėliau – Alytaus miesto savivaldybei. Dalis skulptūrų šiuo metu yra prastos, dalis – avarinės būklės, deja, laikas jas tvarkyti yra praleistas. Nepaisant to, medinių skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“ vis dar yra įtraukta į lankytinų Alytaus vietų sąrašą.
„Dalis medinių skulptūrų Alytuje neišliko, nes nebuvo laiku prižiūrimos – tai yra liūdnos pamokos, kurias pavyko išmokti“, – mano Alytaus miesto savivaldybės Ūkio skyriaus vedėja Palmira Raškauskienė. Šiuo metu savivaldybė yra skyrusi 10 tūkst. eurų Alytuje esančioms medžio skulptūroms atnaujinti. Medines skulptūras tvarko VšĮ „Menų pieva“, vadovaujama Kęstučio Benediko, kuris yra medžio drožėjų simpoziumų ilgametis organizatorius. Dalis lėšų panaudota tvarkant A.Matučio parko skulptūras, tačiau tikimasi atnaujinti ir kelias Alytaus piliakalnio papėdėje esančias skulptūras.
P.Raškauskienė sako, kad vis dėlto kai kurių ten esančių skulptūrų išgelbėti turbūt nepavyks ir prie geriausių norų. Tokia neseniai vykusio medžio drožėjų simpoziumo dalyvių profesionali nuomonė. Medines skulptūras reikia prižiūrėti laiku, jų neapleisti.
Netiesa, kad medžio skulptūros amžius trumpas
2012 metais Alytuje, netoli Sporto mokyklos, pradėjo rastis skulptūrų, skirtų vaikų rašytojo Anzelmo Matučio herojams, parkas. Kas antrus metus vykstančių drožėjų simpoziumų metu ne tik sukuriamos naujos skulptūros, bet ir restauruojamos jame jau esančios. Per 10 metų parke pastatytos 35 skulptūros, šiais metais visos jos yra restauruotos.
„Medžio skulptūra gali stovėti nors ir šimtą metų, bet ją būtina prižiūrėti“, – sako K.Benedikas. Jis džiaugiasi, kad A.Matučio parke esantys drožiniai palyginti retai nukenčia nuo vandalų (nebent „Raganosis“ buvo netekęs ausų), bet drėgmė ir kitos permainingo klimato sąlygos ilgaamžiškumo joms neprideda. Skulptūras parke prižiūri ir patys jų autoriai, kai atvyksta į simpoziumą, arba tuo tenka pasirūpinti organizatoriui.
K.Benedikas pastebi, kad 10 tūkst. eurų, kuriuos skyrė savivaldybė skulptūroms prižiūrėti šiemet, tikrai neužteks, ypač norint sutvarkyti avarinės būklės kūrinius prie Alytaus piliakalnio. „Labai norėtųsi šiemet dar restauruoti iš Pirmojo Alytaus kilusio a. a. skulptoriaus Eriko Motiejučio sukurtas skulptūras, kurios yra ir jo atminimo įprasminimas“, – sako K.Benedikas.
Kaip „maitinami“ Kauno zoologijos sodo gyvūnai, taip ir... skulptūros
„Yra Matučio parke tokia skulptūra „Žiogas“. Nuo pat pirmojo simpoziumo kasmet į Alytų atvažiuojantiems meistrams jam tekdavo vėl ir vėl taisyti ūsus. Esame pasvarstę, kad būtų visai smagu, jei skulptūromis pasirūpintų mūsų mieste esančios įmonės ar bendrijos. Taip, kaip Kauno zoologijos sode įmonės pasiskirsčiusios maitinti, ar tiksliau skirti lėšų, kai kurių gyvūnų maistui“, – sako K.Benedikas.
Kokios sumos reiktų vienos skulptūros priežiūrai, kad ji džiugintų alytiškius ilgus metus, o ne grėstų nuvirsti jiems ant galvų? Pasirodo, tai yra labai individualu, nes kiekvienas drožinys yra iš skirtingos medienos, skiriasi atlikimo technika. Būna ir taip, kad iš šalies drožinys dar drūtas atrodo, nors gyvena paskutines dieneles. K.Benedikas mini rodyklę nuorodą į A.Matučio muziejų: „Galvojau, kad ją restauruosim, galą nupjausiu, sužemės, o kitą vėl pastatysim. Iš to štai kas beliko – pasirodė, kad viduje mediena yra visiškai sutrešusi.“
Šią vasarą vykusio simpoziumo dalyviai apžiūrėjo ir prie piliakalnio esančias skulptūras. Nepradžiugino. Pasirodo, jau yra tokių, kurios tik kol nejudinamos dar stovi, o sujudinus – subyrės, nes vidus visiškai išpuvęs. Vieną drožinį jau užgriuvo gluosnis. Tikimasi, kad ir kitiems metams miesto savivaldybė skirs lėšų Alytaus viešosiose erdvėse esančių medinių skulptūrų restauravimui. Kiek dar pavyktų padėti labiausiai apleistoms, tokioms, kokios dabar laukia dienų pabaigos prie Alytaus piliakalnio, pasakyti sunku, bet A.Matučio parke esančias tikrai galima prižiūrėti civilizuotai, kad ir alytiškius džiugintų, ir svečiams būtų smagu parodyti.