Didžiuosiuose Lietuvos miestuose žmonės vis daugiau įsitraukia į bendruomenių veiklas. Pasak specialistų, tokį kūrimąsi paskatino pastaraisiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamas finansavimas. Tačiau pastebima, kad nemažai bendruomenių dar yra „popierinės“ – kuriasi tik norėdamos pasinaudoti pinigais.

Vilniaus Pavilnio bendruomenė renkasi dar prieš karą statytuose bendruomenės namuose. Gyventojai patys remontuoja pastatą, perka statybines medžiagas ir muzikuoja. Čia veikia du orkestrai: simfoninis, kuriame groja Pavilnyje gyvenantys muzikantai, ir pučiamųjų. Pastarasis įsikūrė prieš pusmetį, tačiau jau rengia koncertus. Daugelis narių čia pirmą kartą gyvenime į rankas paėmė instrumentą.

Tokių kaip ši veiklą iš dalies finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Už gaunamas lėšas žmonėms rengiami nemokami užsiėmimai, kurie, pasak edukatorių, telkia kaimynus bendrai veiklai.

Apklausos rodo, kad aktyviausios bendruomenės telkiasi ten, kur gyvena jaunos šeimos su vaikais. Jiems svarbus jų gyvenamosios vietos saugumas, veikla netoli namų.

Vienos pirmųjų miesto bendruomenių – Vilniaus Užupio respublikos – aktyvistas, miesto bendruomenių asociacijos vadovas Sakalas Gorodeckis sako, kad silpniausi bendruomeniniai saitai – didelių daugiabučių rajonuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet Lietuvos bendruomenėms skyrė kiek daugiau nei 2,5 mln. eurų. Ministerijos teigimu, kiekviena bendruomenė galėjo spręsti, kam leisti pinigus.

Ministerija bendruomenių finansavimo programą numačiusi dar dvejiems metams. Europos Sąjunga skatina, kad bendruomenės pačios spręstų ir kur investuoti dalį savivaldybės biudžeto – 15 proc. nuo toje vietoje gyvenančių žmonių surinktų mokesčių. Tačiau Lietuvos savivaldybės tokio žingsnio dar nesvarsto.