Kas dešimtas 65 m. amžiaus ir vyresnis asmuo Lietuvoje jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą. Lyginant 50-64 m. ir 65 m. bei vyresnių žmonių grupes skirtumas tarp vienišumo šiose amžiaus grupėse mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau reikšmingo asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Tiesa, retas iš jų (mažiau nei penki proc.) visai neturi sau reikšmingų asmenų. Labai mažas reikšmingų asmenų tinklas susijęs su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais.

Tokias Lietuvos pagyvenusių žmonių socialinių ryšių, sveikatai reikšmingų įpročių ir ekonominės elgsenos ypatybes nustatė Vilniaus universiteto mokslininkai, pasitelkę didžiausio Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenis.

Vyresnio amžiaus lietuviai – mažai socialiai aktyvūs

Mokslininkai pastebi, kad vienišumą bent iš dalies galėtų kompensuoti socialinis aktyvumas įsitraukiant į bendruomenines ir visuomenines veiklas. Tačiau vyresnio amžiaus lietuviai yra mažai aktyvūs, rečiau savanoriauja, sportuoja, dalyvauja meninėse veiklose nei daugumos kitų ES šalių gyventojai. Vienišumas, nors ir nepagrindinis, bet yra vienas iš prastos sveikatos veiksnių. Lietuvoje kaip ir kai kuriose kitose šalyse, socialiniai ryšiai dažnai nulemia fizinį aktyvumą ir sveikesnę mitybą.

Bendravimo galimybes taip pat išplečia ir internetas, kurio naudojimosi plėtrą paspartino COVID-19 pandemija. Tačiau internetu vis tiek naudojasi dukart mažiau 65+ amžiaus lietuvių (37 proc.) nei tuo požiūriu pirmaujančių šalių tokių kaip Švedija, Nyderlandai senjorai (81 proc.).

Su amžiumi plintančios lėtinės ligos trumpina gyvenimą, o neretai ir atima gyvenimo džiaugsmą. Ar asmuo imsis veiksmų, kuriais tikėtina galės kontroliuoti lėtinių ligų eigą, priklauso ne tik nuo asmens finansinių galimybių. Svarbu ir tai, ar jis mato prasmę kontroliuoti lėtinę ligą ir ar laiko savo gyvenimą prasmingu.  Lietuva patenka į šalių grupę, kur net asmens sveika mityba tiesiogiai siejasi su tuo, kiek asmuo mato prasmės gyvenime ir nori kontroliuoti lėtines ligas, kuriomis serga. Kuo  mažiau žmogus vertina savo gyvenimą, tuo nesveikesnė yra jo mityba. Sveika elgsena priklauso ir nuo tikėjimo jos veiksmingumu. Lietuvoje tikėjimas sveikos gyvensenos veiksmingumu yra labiau paplitęs tarp moterų.

Sveikata gali lemti ilgesnį profesinį aktyvumą

Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu, sveikatos apribojimai daro didesnę neigiamą įtaką pagyvenusių žmonių užimtumui. Nors bendrai paėmus, vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygis Lietuvoje gana aukštas, ypač tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų. Nepasiturinčius vyresnio amžiaus gyventojus tam, deja, motyvuoja daugiausia ekonominė nauda. Daug uždirbantiems yra svarbūs tiek finansiniai, tiek nefinansiniai (visuomeninio statuso, ryšių išsaugojimo, savirealizacijos) veiksniai. Kaip svarbios pasitraukimo iš darbo priežastys dažniausiai nurodomas didelis darbo krūvis ir mažas atlyginimas (nurodo 60 proc. respondentų).

Siekiant pratęsti profesinį gyvenimą svarbios yra darbo sąlygos, nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos, tame tarpe skaitmeninio raštingumo, kėlimas, investicijos į sveikatą. Žinoma ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimas, socialinis aktyvumas, vienišumo prevencija ir profesionali psichologinė pagalba. Visi šie aspektai yra tarpusavyje susiję. Be to, jie priklauso ir nuo materialinės pagyvenusių asmenų padėties. Nes paprastai didesnes pajamas jaunantys senjorai yra labiau išsilavinę, raštingi informacinių technologijų požiūriu, palaiko platesnius socialinius ryšius, pasirenka sveikesnį gyvenimo būdą, labiau tiki jo veiksmingumu ir prasmingumu. Todėl negalima pamiršti ir pagyvenusių asmenų materialinės padėties gerinimo svarbos.