Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Akcija – kaip išsaugoti vertingiausią Lietuvos žuvį

Prasidėjo tradicinė kasmetė akcija „Lašiša“. Šia akcija norima užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. Lašišos – nuo seniausių laikų vienos iš labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jų ištekliai šalyje labai sumažėjo, ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Deja, daugiausia šių žuvų netenkame dėl žmonių kaltės. Apie šios akcijos svarbą „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su  Aplinkos apsaugos departamento direktore Olga Vėbriene.

Olga Vėbrienė

Kuo ypatinga šiuometinė akcija?

Vilnius – vienintelė Europos sostinė, per kurią tekančioje upėje neršia lašišos. Mes, aplinkosaugininkai, norėdami išsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias lašišas bei šlakius šiemet stipriname pajėgas ir prisijungti prie akcijos pakvietėme Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnus.

Atkreipiu dėmesį, kad mums rūpi ne tik išaiškinti asmenis, darančius ar padariusius pažeidimą. Itin svarbi ir nusižengimų prevencija – mūsų tikslas yra užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui.

Suprantama, kad šias karališkas žuvis būtina išsaugoti. Kas labiausiai trukdo tai daryti?

Šiuo metu į nerštavietes migruojančios lašišos ir šlakiai susiduria su daug kliūčių, pvz., meškerėmis ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis. Kai kuriose užtvankose, elektrinėse yra įrengti žuvitakiai – žuvų pralaidos. Todėl labai svarbu, kad lašišos ir šlakiai galėtų sėkmingai įveikti tokias kliūtis ir keliauti toliau, o ne taptų brakonierių grobiu. Teisės aktai reikalauja, kad lašišinėse upėse, kuriose įrengti žuvitakiai, nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. jie funkcionuotų ir sudarytų sąlygas žuvims pasiekti nerštavietes.

Kaip vyks akcija?

Akcija vyks visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai.

Nurodytose vietose bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjiškos ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones. Akcija „Lašiša“ truks iki lapkričio 15 d.

Visuomenei bus reguliariai pranešama apie rezultatus, taip pat bus teikiama aplinkosauginė informacija vietiniams gyventojams ir per reidus tikrinamiems asmenims.

Atmintinė žvejams

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akciją „Lašišaְ 2020“, žvejams mėgėjams primena svarbiausias limituotos žvejybos taisykles, vandens telkinius, kuriuose limituota žvejyba leidžiama, ir kokia atsakomybė taikoma nesilaikantiems išvardytų sąlygų.

Mėgėjiška lašišų ir šlakių žvejyba (limituota žvejyba): nuo 2020 09 01 iki 2020 10 15 leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę 1 dienai viename iš 2 lentelėje nurodytų upių ruože; nuo 2020 10 01 iki 2020 10 15 žvejoti leidžiama tik paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius; žuvitakiuose ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) žvejoti draudžiama; per vieną žvejybą leidžiama sugauti 1 lašišą arba 1 šlakį ne mažesnius kaip 65 cm;

Žvejo mėgėjo kortelę privaloma turėti žvejybos vietoje; sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes turi būti nuplėšiama žvejo mėgėjo kortelės dalis; nuplėšta žvejo mėgėjo kortelė nesuteikia teisės žvejoti;

Limituota lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama nuo spalio 16 d. iki gruodžio 25 d. – draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius natūralios kilmės masalais; draudžiama žvejoti Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką; Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus šlakius ir lašišas; praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką), žvejoti žemiau išvardytų upių ruožuose draudžiama.

Žvejybos vietos

Vandens telkiniai, kuriuose nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. limituota žvejyba yra leidžiama:

Neris nuo žiočių iki Karaliaus Mindaugo tilto ir nuo Žirmūnų tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos; Žeimena nuo žiočių iki Lakajos žiočių; Vilnia nuo žiočių iki Kenos žiočių; Šventoji nuo žiočių iki tilto kelyje Kavarskas–Kurkliai ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A.Vienuolio g.; Siesartis nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto; Širvinta nuo žiočių iki Liukonių tilto; Dubysa nuo žiočių iki Kražantės žiočių; Jūra nuo žiočių iki Tauragės Versmės gimnazijos; Minija nuo Lankupių iki Salanto žiočių; Veiviržas nuo žiočių iki geležinkelio Klaipėda–Šilutė tilto; Akmena–Danė nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos; Šventoji (pajūrio) nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos; Venta Nuo Viekšnių užtvankos iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos

Atsakomybė už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą

Už žvejybą naudojant elektros ar ultragarso prietaisus numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) numatyta bauda iki 300 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas; pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones ir sąlygas, numatyta bauda iki 550 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas. Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 580 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Kviečiame piliečius apie aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo skyriaus telefonu (8 5) 273 2995.

 

 

Rekomenduojami video