Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) išteisino buvusį Valstybinės ligonių kasos direktorių Algį Sasnauską, nes nustatė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų slapti tyrimo veiksmai buvo atliekami nesilaikant įstatymų. Tai jau ne pirmas kartas, kai STT agentai užlipa ant to paties grėblio.

Nuteisė dėl piktnaudžiavimo

LApT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nuteisti buvę Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai Algis Sasnauskas, Vytas Sinkevičius ir Justinas Vyšniauskas, o dėl to, kad padėjo piktnaudžiauti tarnyba, – bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertas Robertas Janickas.

Dar 2014-ųjų lapkričio 17-osios nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas (VAT) Valstybinės ligonių kasos direktoriui A. Sasnauskui skyrė 2 metus laisvės atėmimo, tik bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir įpareigojo nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuokart VAT dėl piktnaudžiavimo tarnyba kaltais pripažino ir valstybės tarnautojus V. Sinkevičių bei J. Vyšniauską, o dėl to, kad padėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekiant kitokios asmeninės naudos – ir R. Janicką. Pirmiesiems buvo skirtos baudos, o R. Janickui – laisvės atėmimas vieniems metams, bausmės vykdymą atidedant irgi vieniems metams.

Viskas prasidėjo dar 2009 metais, kai vieną dieną Valstybinės ligonių kasos direktorius A. Sasnauskas pajuto, kad, galbūt, yra sekamas ir panoro išsiaiškinti, ar jo kabinete VLK patalpose Kalvarijų gatvėje (Vilniuje) nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Su prašymu paieškoti „blakių“ jis kreipėsi į bendrovę „Gelsauga“.

Rugsėjo 2 dieną, direktoriaus kabinetą apieškoti atėjęs „Gelsaugos“ apsaugos ekspertas Robertas Janickas rado STT paliktą pasiklausymo įrangą. Kitą dieną buvęs policijos pareigūnas R. Janickas buvo nuvežtas į STT ir jo paprašyta nieko apie rastą įrangą nesakyti VLK vadovui ir tęsti derybas dėl formalios sutarties pasirašymo. Jis taip ir darė, o slapta viską sekusi STT nustatė, jog pirkimo procedūras direktorius organizavo taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoja pripažinti bendrovę „Gelsauga“.

VAT padarė išvadą, jog A. Sasnauskas, panaudodamas savo einamomis pareigomis, siekė, kad Valstybinės ligonių kasos lėšomis būtų finansuojamos privačios paslaugos, „ir ne bet kokios paslaugos, o tokios, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo galimų teisėsaugos institucijų tyrimų“.

Tik teisme paaiškėjo, jog R. Janickas bendradarbiavo su STT pareigūnais. Ikiteisminio tyrimo metu jis apie tai užsiminęs net nebuvo. Tačiau, kai vieno teismo posėdžio metu gynėjas pateikė 2009 metų rugsėjo 3 dieną vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad atvykę du STT pareigūnai išsiveža R. Janicką iš darbovietės, jis pripažino bendradarbiavimo su STT faktą. Vėliau STT pareigūnai su R. Janicku dar kelis kartus buvo susitikę STT patalpose ir kitose vietose Vilniaus mieste, jis buvo pasirašęs pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo neatskleisti ir neperduoti tretiesiems asmenims informacijos, sudarančios STT paslaptį. Ta paslaptis ir buvo, kad jis A. Sasnausko kabinete rado įrengtas pasiklausimo technines priemones. R. Janickui buvo pasakyta, jog STT vykdo operatyvinės veiklos modelį, kuriame dalyvauja ir jis.

Ir vis tik VAT nusprendė, kad „įrodymai patvirtina, jog minėtas VLK konkursas buvo fiktyvus, kitų dviejų bendrovių dalyvavimas jame buvo formalus, nesiekiant laimėti pačio konkurso, o tik siekiant padėti kaltinamiesiems, kad būtų išpildyti teisės aktų reikalavimai dėl dalyvių skaičiaus ir būtų užtikrinta, jog konkursą laimės būtent UAB „Gelsauga“.

Klydo nagrinėdami

Sasnauskas savo kaltę neigė nuo pat pradžių ir VAT nuosprendį apskundė. Nuosprendį apskundė ir kiti trys nuteistieji. Visi jie prašė nuosprendžius panaikinti ir juos dėl minėtų nusikalstamų veikų išteisinti.

Sasnausko advokato ir kitų bylos nuteistųjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylos įrodymai patvirtina, jog buvo taikomas nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir A. Sasnauskas bei kiti darbuotojai privataus asmens Roberto Janicko, veikusio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu ir jiems kontroliuojant, buvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką.

Pirmą kartą bylą nagrinėjusiam LApT nekilo jokių abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo ir jis nuosprendį paliko galioti. Tuomet skundas pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT). Jį nagrinėjusiai septynių teisėjų kolegijai LApT išvados pagrįstumas sukėlė abejonių. Anot teisėjų, išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų bylos įrodymų, susijusių su nuteistojo R. Janicko ir STT pareigūnų veikla kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pat pareigūnų įtakos paties R. Janicko elgesiui, nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl įrodymų, gautų atliekant šioje byloje operatyvinius veiksmus, leistinumo.

Septynių teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, savo išvadas dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

LAT pažymėjo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra pasisakyta, kad viešasis pirkimas apklausos būdu nuo 2009 metų rugsėjo iki 2010 metų sausio buvo organizuojamas iš naujo. Visi R. Janicko veiksmai, susiję su iš naujo organizuojamu viešuoju pirkimu, buvo padaryti po jo nevienkartinio kontakto su STT pareigūnais.

LAT bylą gražino nagrinėti iš naujo LApT.

Visus išteisino

Šį kartą LApT kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis pripažino įrodymais byloje ir A. Sasnauską, V. Sinkevičių, J. Vyšniauską pripažino kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o R. Janicką – dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje operatyvinį tyrimą inicijavęs STT, iki teismui teikiant teikimus dėl operatyvinių veiksmų bei priemonių sankcionavimo, nedisponavo jokia operatyvine informacija apie A. Sasnausko, V. Sinkevičiaus ir J. Vyšniausko galimai vykdomą nusikalstamą veiką.

Pasak teisėjų kolegijos, A. Sasnauskas, V. Sinkevičius ir J. Vyšniauskas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai buvo išprovokuoti padaryti R. Janicko, veikusio kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais.

Taigi, LApT 2018 metų kovo 26-osios nuosprendžiu nuteistojo A. Sasnausko ir jo gynėjo, nuteistųjų V. Sinkevičiaus, J. Vyšniausko ir R. Janicko apeliacinius skundus patenkino ir visus juos išteisino.

Provokavo nusikalsti

STT jau ne pirmą kartą pažeisdama įstatymus bando sukurpti bylas. Dėl tokių pažeidimų Lietuva yra pralaimėjusi bylą net Europos Žmogaus Teisų Teisme (EŽTT). Ir tai buvo anksčiau nei provokuotas Valstybinės ligonių kasos direktorius, tad išvadas buvo galima padaryti.

O prieš Lietuvą laimėjo prokuroras K. Ramanauskas. Dirbdamas Kaišiadorių rajono prokuroru, jis buvo nuteistas už kyšininkavimą ir tapo pirmuoju Lietuvoje prokuroru, nuteistu kalėti. Mat 1999 metų pradžioje K. Ramanauskas buvo sulaikytas STT agentų su pažymėtais pinigais – 2500 dolerių. Šiuos pinigus jis buvo gavęs už tai, kad įtariamam plėšikui padėtų išvengti teismo. Už kyšio paėmimą Kauno apygardos teismas K. Ramanauskui skyrė 2 metus laisvės atėmimo. Vėliau ši bausmė, pritaikius amnestiją, buvo sušvelninta iki pusantrų metų.

Tokį teismo sprendimą K. Ramanauskas apskundė EŽTT ir 2008 metais bylą laimėjo. Strasbūro teismas nutarė, kad K. Ramanauskas buvo išprovokuotas paimti kyšį ir nusikalto tik dėl to, kad pasidavė neteisėtam užsimaskavusio, pagal nusikalstamos veiklos imitavimo modelį veikiančio, STT agento spaudimui. Teismas taip pat nutarė, jog valstybė, kadangi pažeidė K. Ramanausko teisę į teisingą teismą, turi jam sumokėti 30 000 litų (8695 eurus). Ši net 17 teisėjų nagrinėta byla tapo svarbiu precedentu Europoje nustatant ribas, kada baigiasi teisėtas nusikaltimą imituojančio elgesio modelis ir prasideda neteisėta provokacija nusikalsti.

EŽTT išskyrė tokius esminius reikalavimus: slapti tyrimo veiksmai turi būti reglamentuoti įstatymu, toks įstatymas turi būti prieinamas, viešas. Slaptos sekimo priemonės gali būti taikomos, kai tai yra būtina nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos apsaugos tikslais bei siekiant užkirsti kelią kriminaliniams nusikaltimams, o svarbiausias reikalavimas – valstybės turi garantuoti, kad jų įstatymai įtvirtintų adekvačias ir efektyvias priemones, kurios padėtų išvengti piktnaudžiavimų slapta sekant asmenis.

Klausėsi žurnalistų

Prezidentė irgi yra pabrėžusi, kad teisėsauga turi dirbti moderniai, o ne taikyti pasenusius sovietinius, žmogaus teisės pažeidžiančius persekiojimo metodus. „Teisė negali būti ginama iš jėgos pozicijų“, – buvo teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime po to, kai buvo kilęs skanadalas dėl BNS žurnalistų pasiklausymo.

Tuomet ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybėms vadovams ir dviem Seimo komitetams dėl galimų informacinių provokacijų.

STT tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai. Ir nors tai buvo padaryta prokuroro prašymu, leidus Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad teisėsauga neteisėtai klausėsi 13 esamų ir buvusių BNS darbuotojų pokalbių telefonu, atliko neteisėtas kratas, neteisėtai sekė BNS redaktorę ir neteisėtai įpareigojo ją atskleisti informacijos šaltinį.

Leidžia tik teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, ginančiame asmens teisę į privatumą, nustatyta: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“. Tačiau Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi, įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus STT ar kitų teisėsaugos padalinių pareigūnai, tirdami daromas ar padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir turėdami pagrįstų duomenų apie rengiamus ar jau įvykdytus tokio pobūdžio nusikaltimus, turi teisę pradėti rinkti informaciją apie asmenis jiems to nežinant. Tačiau šie veiksmai neatliekami STT pareigūnų nuožiūra ar sprendimu. Norint imtis veiksmų turi būti Operatyvinės veiklos įstatyme ar Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinti pagrindai, be to, galima atlikti tik sankcionuotus veiksmus, t.y. tik gavus motyvuotą teismo nutartį, neatidėliotinais atvejais – prokurorų nutarimą, kuris per 24 valandas teikiamas teismui tvirtinti. Taip valstybė apdraudžia piliečius, kad informacija apie juos nebūtų renkama neturint pagrįstos priežasties.

Turėdami leidimą, STT pareigūnai įstatymuose nustatyta tvarka gali slapta stebėti asmenis, transporto priemones, klausytis telefoninių pokalbių, peržiūrėti pašto korespondenciją, neatskleisdami savo priklausomybės tarnybai bendrauti su asmenimis, imituodami nusikalstamus veiksmus prisijungti prie jau vykdomų nusikalstamų veikų.

Tačiau pareigūnams draudžiama provokuoti asmenis ar kurti naujas nusikalstamas situacijas. Vykdydami slaptus operatyvinius veiksmus, pareigūnai tuo pačiu privalo užtikrinti, kad jų surinkta informacija būtų naudojama tik pagal paskirtį: užkardyti rengiamas, ištirti daromos ar padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ši informacija, esant būtinumui, išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese.

Draudžiama atskleisti informaciją apie žmogaus asmeninį gyvenimą arba jo garbę žeminančią informaciją.

Lietuvoje operatyvinė veikla reglamentuojama Operatyvinės veiklos, Kriminalinės žvalgybos įstatymais. Baudžiamojo proceso kodekse taip yra normų, numatančių neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių naudojimą.

Tik faktai

Pernai kriminalinės žvalgybos veiksmai taikyti dešimtadaliu žmonių mažiau nei metais anksčiau, rodo prokuratūros duomenys. Pernai 4658 asmenims sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti veiksmai – sekimas, pokalbių klausymasis, susirašinėjimo kontrolė ir pan. 2016 metais tokių asmenų buvo 5150, pranešė Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Jai tokius duomenis pateikė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Ši statistika neapima atliekant ikiteisminius tyrimus išduotas sankcijas. Pernai pradėti 466 kriminalinės žvalgybos tyrimai, 2016 metais – 530. Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pradėta 512 ikiteisminių tyrimų, 2016 metais – 562. Ženkliai sumažėjo ir telefoninių pokalbių pasiklausymo atvejų.

Kiek teikimų dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo atmesta, neskelbiama.

Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir pareigas, gali šiuos veiksmus apskųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui. Šis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą baudžiamajame procese reglamentuoja Rekomendacijos dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese. Kriminalinės žvalgybos informacija, prokurorui sutikus,  kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovu sprendimu gali būti panaudojama tiriant drausminius ar tarnybinius nusižengimus.

Be kriminalinės žvalgybos subjektų Lietuvoje veikia žvalgybos institucijos. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolės prokurorai neatlieka.

Petras IVANAUSKAS