Vilniaus apygardos teismas (VAT) kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatą Eugenijų Senovaitį (55 m.). Jam uždrausta penkerius metus verstis advokato praktika. Dar du advokatai įkliuvo, kai pas savo ginamuosius atėjo neblaivūs, o vienas – dėl bandymo įnešti mobiliojo ryšio telefoną į kalinimo įstaigą. Vienam jų Advokatų taryba jau iškėlė drausmės bylą. Kaip pasielgti su kitais, kol kas nenuspręsta, nes dar tebesiaiškinamos įvykių aplinkybės.

Narkotikų prekeiviai

Advokatu E. Senovaitis dirbo nuo 1988 metų. Šiuo metu jis yra vienas advokatų, ginančių kaltinamuosius Sausio 13-osios byloje. E. Senovaičiui teismas skyrė ir trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo tam pačiam laikui.

Bylą išnagrinėjusi VAT teisėja Leonarda Gurevičienė nusprendė, kad nuteistasis privalo sumokėti 3800 eurų proceso išlaidų Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir 640 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Senovaitį, galima sakyti, „paskandino“ du 2014 metų birželį už disponavimą dideliu narkotikų kiekiu nuteisti sutuoktiniai – Rozita ir Darius Totulai, kurie, kaip nustatė Kauno apygardos teismas, veikė kauniečio Svajūno Bukausko, pravarde Svaika arba Tata nusikalstamame susivienijime. Abu sutuoktiniai po nuosprendžio paskelbimo iš teismo salės išėjo į laisvę, nes Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Algirdas Jaliniauskas, pripažino, kad jie jau atliko bausmę. R. ir D. Totulams už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, o Dariui – dar ir už disponavimą dideliu kiekiu narkotikų teismas skyrė atitinkamai 500 MGL – 65 000 litų (beveik 19 000 eurų) ir 520 MGL – 67 600 litų (daugiau nei 19 500 eurų) dydžio baudas. Tačiau D. Totulas ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotas lygiai metus nuo 2010-ųjų spalio 14-osios, o jo žmona – kiek daugiau nei 3 mėnesius. Taigi vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai, suskaičiuota, kad abu nuteistieji jau pilnai atlikę paskirtąsias teismo bausmes.

Nepasiūlė įkalinimo

Išleista iš tardymo izoliatoriaus R. Totulienė ėmė ieškoti kelių, kaip ištraukti save ir vyrą iš galimo įkalinimo. Vėliau advokatas E. Senovaitis teisme aiškino, kad jo ginama moteris, 2015 gegužę atvykusi pas jį į kontorą, kalbėjo apie bylą ir klausinėjo, ar yra galimybės, kad nuosprendis būtų kuo švelnesnis arba, kaip būtų galima išvengti teistumo. „Sutarėme, kad jinai atvyks kitą dieną ir atsilygins už mano paslaugas. Gegužės 27-ąją pusę devynių ryte ji atvyko ir man į stalčių įdėjo 20 000 litų (5800 eurų). Šiuos pinigus pasiėmiau“, – teismo posėdyje, vykusiame pernai sausį, prisipažino E. Senovaitis.

Anot advokato, jis nematęs, kai R. Totulienė į stalčių įdėjo 20 000 litų, tačiau prisipažino, kad buvo pastebėjęs pinigus moters rankinėje.

Bylos duomenimis, E. Senovaitis iš savo ginamosios reikalavo didesnio – 50 000 litų (14 480 eurų) kyšio, žadėdamas paveikti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, kad šis, priimdamas nuosprendį E. Senovaičio ginamiems R. ir D. Totulams, skirtų su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Tačiau baigiamąją kalbą narkotikų byloje sakęs prokuroras teismui nepasiūlė sutuoktiniams skirti laisvės atėmimo bausmės. Tuomet, pasak sutuoktinių, E. Senovaitis savo ginamiesiems ženklais leido suprasti, kad jie turi perduoti likusius pinigus ir sulaukti palankaus nuosprendžio.

Tačiau, išgirdę prokuroro siūlymus, R. ir D. Totulai nutarė, jog advokatas juos apgaudinėja, kad ir be jokių pinigų jie galintys likti laisvėje.

Todėl pokalbius su advokatu E. Senovaičiu R.Totulienė ėmė įrašinėti ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Tad, kai moteris dalį pinigų – 20 000 litų – advokatui nunešė, kupiūros jau buvo agentų sužymėtos.

Diskreditavo advokatūrą

Bylos duomenimis, E. Senovaitis, įtardamas, kad jo ginamoji, atnešusi pinigus, pokalbį gali įrašinėti, garsiai pasakė, kad jokio atlygio nereikia, tačiau tuo pat metu atidarė stalčių ir mostelėjęs ranka parodė, kur padėti pinigus.

STT pareigūnų sulaikytas advokatas parą praleido areštinėje. Jo kabinete kratą atlikę pareigūnai surado tik 7000 pažymėtų litų (šiek tiek daugiau nei 2000 eurų).

Teisiamas E. Senovaitis įrodinėjo, kad su STT bendradarbiauti ėmusi R. Totulienė jį provokavo, tačiau bylą išnagrinėjusi teisėja L. Gurevičienė nusprendė, kad „advokatas nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių daryti jis nenorėjo“. Teisėjos teigimu, jei advokatas manė esąs provokuojamas, apie tai galėjo pats pranešti teisėsaugos pareigūnams.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad „advokatas padarė nusikaltimą darbe, pažeidė teisėtumo, skaidrumo, lojalumo principus, iškraipė advokatūros principus, diskreditavo advokatūrą ir pakenkė jos interesams“.

Advokatas į nuosprendžio paskelbimą neatvyko, nors tą pačią dieną dalyvavo vykusiame Sausio 13-osios bylos posėdyje. Nuosprendis šioje byloje negalutinis – savo tiesą E. Senovaitis bandys įrodyti aukštenės instancijos teisme.

Net trys pažeidėjai

Dėl advokatų drausmės turi darbo ir Advokatų taryba. Lapkričio viduryje advokatui A. Š. buvo iškelta drausmės byla, kadangi šis du kartus neblaivus atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių- kalėjimą. Abu kartus teisininkui buvo nustatytas lengvas girtumas.

Kaip paskelbė Kalėjimų departamentas, lapkričio 9 dieną į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvykus advokatui A.Š., pareigūnams kilo abejonių dėl advokato blaivumo, todėl jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Teisininkui buvo nustatytas 0,57 promilės girtumas. Prasižengėliui buvo pasiūlyta parašyti pasiaiškinimą, tačiau šis atsisakė.

Kai A. Š. įkliuvo pirmą kartą, jam buvo nustatytas 0,9 promilės girtumas.

O lapkričio 15 dieną apie 10.00 valandą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtojams įkliuvo dar vienas advokatas A. C. Patikrinę į pasimatymą su suimtuoju atvykusio teisininko portfelį, pareigūnai jame rado mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“.

Pasiaiškinime A. C. parašė, kad mobiliojo ryšio telefonas priklauso jam – telefonas sugedęs. Anot advokato, telefono aparatą vežęs į taisyklą, tačiau jo netaisė, o paskui tiesiog pamiršo išsiimti iš portfelio.

Apie minėtus įvykius informuota Lietuvos advokatūra, o A. C. pasiaiškinimas perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kalėjimų departamentas informuoja, jog per tris savaites užfiksuoti trys atvejai, kai į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bandė patekti neblaivūs advokatai.

Procedūros užtrunka

„Reaguodama į informaciją, gautą iš ikiteisminio tyrimo institucijų ir Kalėjimų departamento, lapkričio 17 dieną Advokatų taryba priėmė sprendimą iškelti drausmės bylą neblaiviam į laisvės atėmimo vietą pakartotinai atvykusiam advokatui, – informavo „Akistatą“ Advokatų tarybos pirmininkas, prof. dr. Ignas Vėgėlė. – Sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, išnagrinėjęs tyrimo medžiagą, priims Advokatų garbės teismas. Procedūra nuo informacijos gavimo, aplinkybių tyrimo ir sprendimo priėmimo užtrunka  3-4 mėnesius. Priimdamas sprendimą, Garbės teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, advokatų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais, kurie reguliuoja advokatų teises ir pareigas“.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko, kito advokato, kuris taip pat neblaivus atvyko į laisvės atėmimo vietą, įvykio aplinkybės šiuo metu tiriamos.

„Kadangi drausmės bylos kėlimas yra susijęs su asmens duomenimis, advokatų pavardės nėra viešinamos, – paaiškino prof.dr. I. Vėgėlė. – Advokatai yra asmenys, besiverčiantys individualia veikla, jie nėra vieši asmenys, todėl jų, kaip ir kitų asmenų duomenys, tiriant galimai įvykdytus pažeidimus, neviešinami. Advokato vardas ir pavardė gali būti paviešintos tuo atveju, jei yra priimamas Advokatų garbės teismo sprendimas skirti advokatui drausminę nuobaudą – viešai paskelbiamą papeikimą“.

TIK FAKTAI:

2015 metais Lietuvos advokatūros Drausmės teismas išnagrinėjo ir pateikė Advokatų tarybai 294 tyrimų išvadas, buvo iškeltos 36 drausmės bylos advokatams. Daugiausia – 96 tyrimai – buvo pradėti pagal advokatų klientų skundus (33 proc. visų skundų).

Nemažai ginčų sulaukiama ir iš priešingos ginčo šalies – 89 tyrimai (30 proc.).

53 (18 proc.) tyrimai buvo atlikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (arba jų paskirtų klientų) iniciatyva, 34 tyrimai (12 proc.) buvo pradėti pagal teismų, prokuratūros, policijos ir kitų institucijų skundus.

Kitų piliečių iniciatyva (pvz., šeimos narių) praėjusiais metais buvo atlikta 16 (5 proc.) tyrimų.

6 tyrimus (2 proc.) inicijavo pati Lietuvos advokatūros savivalda.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ