Šokėja ant ledo Margarita Drobiazko džiaugiasi teismo sprendimu kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo dėl jai taikytų Pilietybės įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

„Džiaugiasi teismo sprendimu, ji informuota. Mes ir prašėme kreiptis į Konstitucinį Teismą. Turi būti peržvelgta, ar Pilietybės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai“,  – Eltai sakė viena iš M. Drobiazko advokačių Kristina Čeredničenkaitė.

Ji sakė, kad teisininkai jau anksčiau kėlė diskusijas dėl Pilietybės įstatymo pataisų.

„Gerai, kad atsakys Konstitucinis Teismas, ar yra prieštaravimas ir tada matysim“, – Eltai sakė advokatė.

M. Drobiazko nebuvo prisijungusi nuotoliniu būdu į teismo posėdį, pasak advokatės, klientė rūpinasi neseniai gimusiu kūdikiu.

ELTA primena, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai antradienį nepaskelbė, ar pagrįstai buvo atimta Lietuvos pilietybė iš šokėjos M. Drobiazko. Teismas nutarė kreiptis išaiškinimo į KT.

Šokėja buvo padavusi skundą dėl išimties tvarka suteiktos ir pernai iš jos atimtos Lietuvos pilietybės. Atsakovas šioje byloje yra prezidentas Gitanas Nausėda, kaip tretieji asmenys dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas, Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisija.

„Kilo klausimas, ar Pilietybės įstatymo nuostata, kuria nustatomas specialus pilietybės netekimo pagrindas tik daliai dvigubą pilietybę turinčių asmenų, atitinka lygybės principą. Kodėl tik tie, kurie turi tam tikrą požymį – pilietybės įgijimą išimties tvarka – patenka į šią reguliavimo sritį, o kiti daugybinę pilietybę turintys į reguliavimo sritį nepatenka“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Gediminas Užubalis.

Jis paminėjo ir antrą priežastį, dėl ko trijų teisėjų kolegija kreipėsi į KT.

„Pagal nustatytą reguliavimą ir pagrindą, kuriuo buvo netekta pilietybės, požymis ir pagrindas buvo apibūdintas kaip priešingos valstybės išreikštas palaikymas, tačiau sistemiškai aiškinant formuluotę, jis turi nesiekti grėsmės nacionalinio saugumo interesams lygio. Vienas pagrindas numatytas, kad kai veiksmai sukelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, antras pagrindas numatytas – tiesiog viešas kitos valstybės palaikymas. Taigi, sistemiškai aiškinant, jis taikytinas tiktai tada, kai tokie veiksmai nesukelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teismui kilo klausimas – tai kokio tikslo siekiama tokia norma ir tokia priemone, kuri gali būti pakankamai griežta – tai yra pilietybės netekimas. Jeigu siekiama nacionalinio saugumo interesų, kodėl už veiką, kuri nesukėlė grėsmės nacionalinio saugumo interesams, reikia būtinai atimti pilietybę “, – aiškino teisėjas.

Byla dabar bus sustabdyta iki KT išaiškinimo.