Dėl koronaviruso grėsmės pasikeitė visos šalies kasdienybė, ne išimtis ir žemės ūkio sektorius. Apie tai, kaip keičiasi žemdirbius aptarnaujančių institucijų veikla, kokie pokyčiai laukia paraiškų teikimo bei pasėlių deklaravimo srityse kalbiname žemės ūkio ministrą Andrių Palionį.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės visoje šalyje iki kovo 30 d. paskelbtas karantinas, kaip dabar Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos aptarnauja gyventojus? Ar darbai nestringa?

Situacija išties neeilinė, tad visiems mums tenka prie jos prisitaikyti taip, kad saugant save ir kitus darbai būtų vykdomi ir toliau. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl  karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ ir Žemės ūkio ministerijos ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimus, ministerijai pavaldžioms įstaigoms pavesta ik kovo 30 d. organizuoti darbą nuotoliniu būdu, užtikrinant darbo funkcijų tinkamą ir nepertraukiamą atlikimą. Taip dirbs ir pati ministerija.

Darbai nėra stabdomi, bet organizuojami taip, kad nebūtų tiesioginio kontakto su gyventojais. Darbuotojams sudaryta galimybė dirbti nuotoliniu būdu.

Kaip karantino paskelbimas palies paraiškų rinkimą, patikras bei pasėlių deklaravimą?

Darome viską, kad mūsų žemdirbiai galėtų ir toliau sėkmingai vykdyti ūkininkavimo veiklą ir dėl karantino paskelbimo nenukentėtų. Institucijų atliekamos patikros bus nukeltos bent dviem savaitėms.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pavesta peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius paramos administravimą, ir identifikavus procesus, kurių įgyvendinimui gali kilti sunkumų,  inicijuoti teisės aktų pakeitimą.

Taip pat keičiamas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones rinkimo grafikas, pratęsiant šiuo metu vykdomo paraiškų rinkimo termino pabaigą vienu mėnesiu.

Reikės numatyti projektų įgyvendinimo atidėjimo ar stabdymo iki karantino pabaigos sąlygas (ypač lauko dienoms, mokymo veikloms, bendruomenių renginiams ir kt.). Sankcijos dėl tokių projektų įgyvendinimo reikalavimų nesilaikymo neturi būti taikomos.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pavedėme kaip įmanoma labiau spartinti internetinės mokymų platformos pasėliams deklaruoti sukūrimą. Galimai bus pakoreguotas ir pasėlių deklaravimo laikas, apie tai žemdirbių visuomenė ir savivaldos atstovai bus informuoti artimiausiu metu. Noriu priminti, kad pareiškėjams yra sudaryta galimybė pasėlius deklaruoti iš namų.

Neeilinė padėtis, neeilinis ir bendravimas su Europos Komisija? Ar ieškoma bendrų pagalbos žemdirbiams mechanizmų?

Ministerija intensyviai ir glaudžiai komunikuoja su Europos Komisija ir kitų valstybių narių atstovais. Kartu aiškinamės visus galimus esamos situacijos sušvelninimo scenarijus, svarstome ES paramos administravimo palengvinimus bei visas galimas paramos teikimo galimybes.

Štai kovo 23 d. organizuojama ES žemės ūkio ministrų video konferencija, kurios metu ketinama aptarti aktualiausius klausimus bei priimti neatidėliotinus sprendimus. Pagrindinė tema, žinoma, galimas COVID-19 viruso poveikis žemės ūkio sektoriui. Tikiu, kad kartu rasime geriausius sprendimus.

Šiomis dienomis jau tapo įprasta matyti sparčiai tuštėjančias parduotuvių lentynas, žmonės baiminasi, kad virusui neslopstant gali pritrūkti maisto produktų. Kaip šią situaciją vertinate jūs?

Noriu nuraminti Lietuvos gyventojus, kad mūsų ūkininkai tikrai pajėgūs  aprūpinti visus mus būtiniausiais ir kokybiškais maisto produktais. Tikrai nereikia šluoti visko iš parduotuvių lentynų, jų darbuotojai tiesiog nespėja pildyti prekių. Lietuvos žemdirbiai triūsia ištisus metus, kad turėtų ką pasiūlyti šalies gyventojams, tad visiems mums tai proga atsigręžti į vietinį gamintoją, juk tai, kas išauginama šalia mūsų, yra vertinga ir pasižymi kokybe.

Štai grūdų ir grūdų produktų mes pasigaminame 2 kartus daugiau nei yra Lietuvos poreikis. Pieno ir  pieno produktų pagaminame 50 proc. daugiau nei galėtume suvartoti, šalies gyventojus taip pat galime visiškai aprūpinti kiaušiniais. Mėsos produktais taip pat galime apsirūpinti beveik 100 procentų. Pavyzdžiui,  paukštienos ir jautienos bei veršienos pajėgumai žymiai didesni nei galime suvartoti. Bulvėmis ir daržovėmis taip pat galime beveik patenkinti maksimalų vartotojų poreikį.

Tad kviečiu nepanikuoti – maisto tikrai nepritrūksime. Net teoriškai svarstant - jeigu sutriktų maisto produktų importas, mūsų žemdirbiai ir žemės ūkio produkcijos gamintojai yra pajėgūs aprūpinti Lietuvos žmones būtiniausiais maisto produktais. Badauti tikrai nereikės, juolab gamtinės sąlygos leidžia pavasario darbus pradėti anksčiau nei įprastai.

Noriu pažymėti, kad vienas pagrindinių Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų yra pakankamas apsirūpinimas maistu, todėl Lietuvos ūkininkams šioje sudėtingoje situacijoje tenka ypatingai svarbus vaidmuo – būti visuomenės maitintojais, o mes, kaip ministerija, turime suteikti visus reikalingus įrankius šiai misijai įvykdyti.