Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kurį į šį postą delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kaltinamas negebėjimu organizuoti darbą, pataikavimu lobistams ir kitomis nuodėmėmis. Seimo narė Aušra Maldeikienė ministrui duoda laiko pasitaisyti iki žiemos. Vėliau jo esą laukia interpeliacija.

Supyko ne juokais

Vienas iš minų laukų, kuriuose pasiklydo L.Kukuraitis, – vadinamųjų socialinių įmonių reikalai. Parlamentarė A. Maldeikienė ir kai kurie kiti politikai pačioje šios Seimo kadencijos pradžioje daugelį jų pavadino parazituojančiomis ir reikalavo sistemos pertvarkos. Seimo narė įsitikinusi, kad pertvarka stringa dėl ministro kaltės.

„Ketinimas rimtas, tik jis dar nerealizuojamas – kol kas stebiu procesus. Dabar neturiu laiko, bet jeigu nieko nevyks, sausį pradėsiu kurti interpeliacijos tekstą ir rinkti parašus“, – teigė parlamentarė A.Maldeikienė, jau prieš porą savaičių spaudos konferencijoje pareiškusi apie ketinimą interpeliuoti.

Anksčiau pati ministrą rėmusi A.Maldeikienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad L.Kukuraitis demonstruoja visišką negebėjimą dirbti ir dar esą meluoja. Parlamentarės kantrybė esą trūko po viešo ministro pasisakymo LRT televizijoje, kai jis pareiškė, jog akyse nėra matęs socialinių įmonių koncepcijos, kurią rengiant dalyvavo ir ministerijos atstovai. Be to, A.Maldeikienė teigė L.Kukuraičiui koncepciją įteikusi asmeniškai į rankas dar 2017 m. rugsėjo 15 d.

„Tai yra kažkoks briedas, žmogus nusišneka, pasakoja pasakas – nesusitvarko. <..> Aš kaupiu informaciją ir matau, kad visose srityse yra tas pats – nieko nevyksta. Kontekstas visiškai aiškus – socialinės įmonės. Jis (L.Kukuraitis – aut. past.) viską sugriovė ir dar, užuot prisipažinęs, kad nieko nedarė, chamiškai meluoja, kad nieko negavo. Viską jis gavo. Ir datos yra, ir įrašai – ką gavo ir kaip gavo. Mes viską pateikėme komiteto posėdyje, kaip parlamentarai. Ministras, mano supratimu, įsivaizduoja, kad koncepcija – tai surašyti įstatymai. Ne. Tam jis turi biurokratus. Mes pareiškėme politinę valią – kas turi būti įstatymuose, o ministerijos, kurios dabar riejasi – Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo, – turi surašyti įstatymo projektus. Viskas prasidėjo nuo to, kad mūsų buvo paprašyta paremti įstatymą. Mes surinkome parašus, organizavome balsavimą, o jie (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vyriausybė – aut. past.) ėmė ir atšaukė“, – piktinosi Seimo narė.

A. Maldeikienė

Nuo 2004 m. galiojantį Socialinių įmonių įstatymą A.Maldeikienė ir kiti parlamentarai kritikavo jau seniai. Šiuo metu valstybė kompensuoja socialinių įmonių, kuriose dirba 51 proc. neįgaliųjų, mokamą darbo užmokestį, taip pat šios įmonės turi pirmenybės teisę gauti ES paramą įvairiems projektams. Kritikai nurodo, kad biudžeto lėšos, skiriamos šioms įmonėms, vis auga ir daugiau nei 6 tūkst. neįgaliųjų skiriama apie 30 mln. eurų biudžeto dotacija, finansuojant jų darbo vietas, o 47 tūkst. neįgalių asmenų, dirbančių atviroje darbo rinkoje, lieka tik apie 3 mln. eurų. Tiesa, socialinių įmonių atstovai atkerta, kad verslininkai paramos netekusių jų darbuotojų neįdarbins, nes sukurti neįgaliam asmeniui pritaikytą darbo vietą atsieina maždaug apie dešimt kartų brangiau.

Pavasarį parengtos ir pristatytos įstatymo pataisos numatė, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms – subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant asmenis įmonėms nebūtų mokamos. Naujų tokio pobūdžio įmonių steigiama nebebūtų. Reformą inicijavo A.Maldeikienė, LVŽS atstovas Justas Džiugelis ir konservatorė Ingrida Šimonytė. Pertvarkos projekto svarstymas įstrigo dėl abejonių, ar jis nėra antikonstitucinis, ir dėl pačių socialinių įmonių pasipriešinimo jam.

Įtaria korupciją

A.Maldeikienė įsitikinusi, kad pertvarką ir įstatymų paketo rengimą sabotuoja valdininkai ir neįgaliųjų reikmėmis prisidengę socialinių įmonių lobistai.

„Visiškai akivaizdu, kad pačioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba premjero Sauliaus Skvernelio aplinkoje socialinės įmonės papirko darbuotojų, kurie dabar stabdo procesus. Reikia tik išsiaiškinkti, kas taip padarė“, – drąsiai kirto A.Maldeikienė.

Kiek anksčiau, spaudos konferencijoje Seime parlamentarė teigė, kad ponas Kukuraitis labai mėgsta penktadieninius pasivažinėjimus po rajonus, kur susitikęs su draugiškai jo atžvilgiu nusiteikusiais žmonėmis nutaiso „Jėzaus veidą“ ir  visus paguodžia. „Ponas Kukuraitis nepradėjo jokios pertvarkos, susijusios su išmokų pakeitimu, ir net artimiausi jo aplinkos žmonės sako, kad ministerijoje tvyro chaosas“, – sakė ji.

A.Maldeikienė kritikavo ir darbo grupės, turėjusios parengti socialinių įmonių pertvarkos modelį, darbą. Esą į jos posėdžius sukviečiama dešimt žmonių, norinčių siurbti biudžeto pinigus, ir vienas, atstovaujantis kitai grupei, o ministerijos klerkai apsimeta to nematantys. „Aš dar vasario mėnesį kreipiausi į ministeriją klausdama, ar tokia situacija, kai tie, kurie suinteresuoti biudžeto pinigais, nustato, kur jie eis, neprieštarauja visiems sveiko proto dalykams, lobistinės veiklos įstatymui. Manote sulaukiau atsakymo? Gavau tik kažkokį raštelį, kuriame buvo parašyta, kad šią komisiją patvirtino kažkas kitas“, – niršo parlamentarė.

LVŽS atstovas J.Džiugelis, taip pat dalyvavęs rengiant socialinių įmonių koncepciją, siūlė ne skaldytis, o vienytis. „Gyvenimas mane išmokė, kad reikia apsvarstyti ir apgalvoti savo veiksmus. Nepateisinu ministro Kukuraičio paskutinių žodžių, bet matau, jog mums šiame etape reikia bendradarbiauti su ministerija, kad būtų padaryti darbai, reikalingi Lietuvai“, – sakė jis.

Kliuvo ir dėl pensijų

Ministrui neveiklumas ir nežinojimas, ką daryti, prikišamas ir kitose srityse. Pavyzdžiui, pensijų srityje, kur tai pat esą nevyksta jokios permainos.

„Ką daryti dėl tų mažučių 102 eurų pensijų, kurias žmonės gauna, jei yra neįgalūs. Kas tai išvis yra? Kas tai per anekdotas? Kas tokį žmogų turi išlaikyti?“ – klausė A.Maldeikienė.

Praėjusį trečiadienį vyko Seimo Socialinių reikalų komiteto posėdis. Jame svarstytas dar vienas konkretus klausimas. Valstybės kontrolė dar prieš trejus metus yra nurodžiusi, kad pensininkų pinigais nebūtų finansuojamos motinystės išmokos ir ligos. Tai turėjo būti iš „Sodros“ perkelta į valstybės biudžeto eilutę.

Ministras L.Kukuraitis ir čia savo paaiškinimais, kodėl niekas ta kryptimi nevyksta, sukėlė oponentų pyktį bei juoką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo aiškinimą, kad tai daryti per anksti, nes „niekas nenori“, o grįžta prie klausimo bus 2020-aisiais (tais metais, kai baigiasi šio Seimo kadencija), palydėjo oponentų juokas.

Vis dėlto, net jei interpeliacijos tekstas tikrai bus surašytas ir parašai surinkti, jos sėkmė mažai tikėtina dėl paprasčiausios parlamentinės aritmetikos, nes valdančioji koalicija turi akivaizdžią daugumą. Pagal Seimo statutą, jeigu parlamento nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro pirmininko ar ministro atsakymas pripažįstamas kaip nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma. Jeigu nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.

Pertvarka juda sunkiai

Gintautas Paluckas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

Galiu ne vieną trūkumą įvardyti, bet turbūt šeimos paramos politika, mano galva, šiandien yra silpniausa vieta. Ministerija nepasiekė, kad šeimoms būtų mokama didesnė piniginė paramos ar pakeltas neapmokestinamųjų pajamų dydis. Nekalbama ir apie „vaiko garantijų“ iniciatyvas, kurios taikomos, pvz., Švedijoje ir dabar plačiai aptarinėjamos Europos Parlamente. Tačiau akivaizdūs socialinių įmonių piktnaudžiavimo atvejai bado akis. Nors siūlymus, kaip būtų galima keisti situaciją, ant stalo padėjo patys Seimo nariai, vis tiek viskas sunkiai juda. Nežinau, ar čia kaltas ministro požiūris, ar tiesiog silpna politinė pozicija Seime. Interpeliacijų nekomentuoju, bet manau, kad kai kuriems ministrams ji labiau gresia nei Kukuraičiui.

Mauti ant vieno kurpalio negalima

Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, konservatorius

Aš manau, kad visur chaosą matančiai A.Maldeikienei jį kelti taip pat būdinga. Nenorčiau per daug teisinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės, nepriėmusios daug reikalingų sprendimų, tačiau socialinės įmonės – ne tik jos klausimas. Tai ir su mokesčiais susijęs klausimas, kurį turi spręsti ir Finansų ministerija, ir visa Vyriausybė. Beje, Seime taip pat daug chaoso svarstant šį klausimą. Dėl lobizmo ir darbo grupių – negaliu komentuoti, nes nežinau. Visos socialinės įmonės plakamos į vieną visumą, nebandant aiškintis, kurios konkrečiai veikia neskaidriai. Jokio aiškaus matymo, ką ir kaip daryti, patys permainų entuziastai nėra pateikę. Juk kalbama apie tokius asmenis, kurie negalės integruotis į jokią darbo rinką, joks privatus verslas savo sąskaita nekurs tokiems žmonėms pritaikytų darbo vietų. Yra daug piktnaudžiaujančių įmonių, šią problemą reikia spręsti, bet visų mauti ant vieno kurpalio negalima.

Atmetė kritiką

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras (atsakė per savo patarėją Gabiją Vitkevičiūtę)

Ministerija rengia ir pateiks koncepciją, kurioje kone dvigubai bus sumažintas socialinių įmonių finansavimas.“ Kaip rašoma atsakyme, sunku konkrečiai pasakyti, ką turi omenyje parlamentarė, kaltinanti ministrą pataikavimu lobistams. Tas pats pasakytina apie jo tariamą nesugebėjimą dirbti. Jis atmetė kritiką dėl „Sodros“ ir motinystės išmokų, sakydamas, kad „tai ateis su mokesčių pertvarka ir jau 2019 m. Konkretūs planai jau sukurti.“

Atsakyme teigiama, kad tikrai tiesa, jog ministerijos sistemoje daroma pertvarka, o jos procese labai dažnai yra ir nežinojimo, kas laukia. Tačiau jis pats ir jo komanda tikrai žino, ko siekia - tai stiprios ir efektyviai Lietuvos žmogui dirbančios institucijos.