Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
7 iš 10 šalies gyventojų mano, kad kaupti senatvei būtina

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, nepaisant vyraujančio ekonominio neapibrėžtumo, 68 proc. šalies gyventojų teigia, jog papildomas taupymas ar investavimas šiuo metu yra būtinas, norint užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kas penktas darbingo amžiaus šalies gyventojas teigia pastaruoju metu šiam tikslui ėmęs taupyti daugiau, maždaug kas trečias gyventojas nurodo, kad galimybės taupyti pensijai sumažėjo, o vienas iš keturių gyventojų − kad dabartinė situacija įtakos taupyti pensijai neturėjo.

„Per šiuos metus sparčiai išaugęs kainų lygis daro poveikį gyventojų disponuojamoms laisvoms lėšoms ir skatina peržiūrėti finansinius prioritetus. Tačiau dabartinė situacija išryškina ir kaupimo II pensijų pakopoje pranašumą, kai įmokos nuo atlyginimo kartu su valstybės paskata pervedamos automatiškai kas mėnesį, nepriklausomai nuo asmeninės finansinės padėties pokyčių“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

T. Gudaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad kaupiant II pensijų pakopoje valstybės paskata kasmet peržiūrima ir, atsižvelgiant į vidutinio šalies atlyginimo pokyčius, pastaraisiais metais yra padidinama. Taip į II pakopą pervedamų lėšų suma gali padidėti, net jei žmogaus atlyginimas nepasikeičia, rašoma pranešime.

Tyrimas rodo, kad didžiausios įtakos pasikeitusi ekonominė situacija turėjo žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o didesnes pajamas gaunantiems gyventojams ji buvo mažiau juntama. 

„Virš 40 proc. iki 600 eurų į rankas per mėnesį gaunančių respondentų nurodė, kad jų galimybės papildomai atsidėti pensijai sumažėjo. Mažiausią poveikį pajuto didesnes kaip 1,5 tūkst. eurų pajamas per mėnesį gaunantys gyventojai – 27 proc. jų nurodė sumažėjusias galimybes kaupti pensijai papildomai“, − tyrimo rezultatus komentuoja T. Gudaitis.

Tuo metu dabartinė ekonominė situacija labiau rūpintis kaupimu senatvei dažniau paskatino nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų gaunančius gyventojus – 27 proc. jų nurodė, kad dėl tokio tikslo ėmė daugiau taupyti arba investuoti.

Tyrimo rezultatai rodo, kad apie pajamas sulaukus pensijos šiuo metu negalvoja santykinai didelė dalis (43 proc.) jauno amžiaus respondentų (18–25 m.), tačiau tokių gyventojų dalis smarkiai sumažėja 26–35 m. ir vyresnėse amžiaus grupėse. Šiose amžiaus grupėse apie pajamas išėjus į pensiją teigia negalvojantys tik mažiau kaip 10 proc. respondentų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rekomenduojami video