Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar kam rūpi 125 pavojingi taršos židiniai Kretingos rajone?

Kretingos rajone yra apie 125 potencialūs taršos židiniai, kurie kelia didelį ar ypatingai didelį pavojų, kaip skelbia Lietuvos geologijos tarnybos duomenys. Tai – degalinės, naftos produktų išsipylimo vietos, asfaltbetonio bazės, įvairūs sandėliai, naftos bazės, teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai.

Bet kada gali patekti į vandenį

Iš šių židinių į aplinką patenkantys teršalai gali bet kada patekti į maisto produktus ar vandenį, tačiau atsakingų už grunto išvalymą, regis, nėra.

Kai kurie Geologijos tarnybos nustatyti potencialūs taršos židiniai yra įvairių šiuo metu veikiančių įmonių teritorijoje – degalinės, automobilių demontavimo aikštelės ir t. t. Tokius objektus kontroliuoti pavesta Aplinkos apsaugos departamentui.

Tačiau didžioji dalis tokių židinių užsilikę dar nuo sovietmečio, kai aplinkosauga nesirūpinta ir įvairios cheminės medžiagos buvo laikomos beveik kur pakliuvo, o naftos produktai taškėsi į visas puses.

Daugiausiai židinių – privačiuose sklypuose

Deja, Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė „Švyturiui“ patvirtino, jog potencialiais taršos židiniais ir dabar beveik nesirūpinama.

„Gavę informaciją apie surastą naują židinį, mes jį apžiūrime, nustatome jo pavojingumo aplinkai kategoriją, įtraukiame į tokių židinių suvestinę, tačiau dirvožemio ar vandens tyrimų neatliekame“, – teigė R. Radienė.

Pasak vedėjos, Lietuvoje potencialių taršos židinių yra labai daug, ypač likusių nuo sovietinių laikų. Žemdirbiai dažnai juos aptinka dirbdami laukus. Jei toks židinys yra valstybinėje žemėje, juo pirmiausia turi pasirūpinti Savivaldybė, kurios teritorijoje jis yra.

Tačiau, anot R. Radienės, daug taršos židinių aptinkama privačiose žemėse. Tokiais atvejais apie jų panaikinimo galimybes turėtų galvoti patys žemės savininkai.

„Suprantama, dirvožemio išvalymas nuo užteršto grunto ar kokių nors cheminių medžiagų išvežimas ir utilizavimas kainuoja brangiai. Bet galimybių surasti lėšų galima, o padedami savivaldybių privatininkai gali pasinaudoti ir Europos Sąjungos skiriamais pinigais“, – sakė vedėja.

Šiuo metu europinių lėšų tam nėra

Kad Europos Sąjunga skiria lėšų taršos židiniams naikinti, patvirtino ir Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys.

Tačiau, pasak jo, pinigų nėra tiek daug, kad užtektų visiems židiniams sunaikinti. Be to, šiam finansiniam laikotarpiui skirtos ES lėšos jau išnaudotos.

„Dabar su Europos Sąjunga deramasi dėl kito finansinio laikotarpio lėšų. Savivaldybės galės jais pasinaudoti, o privačių žemių savininkai, kurių žemėse aptinkami taršos židiniai, pirmiausia turėtų kreiptis į savivaldybių administracijas. Joms padedant galėtų tokius židinius išvalyti“, – teigė V. Auglys.

Akivaizdu, kad savivaldybės toli gražu nėra tokios turtingos, jog galėtų savo lėšomis nuo teršalų valyti aplinką. Be to, ir noro bei iniciatyvos ne visada pakanka.

Kita vertus, ir patys privačių žemių šeimininkai ne visada pasistengia, kad jų žemės būtų švarios. Pasak R. Radienės, yra buvę atvejų, kad taršos židinius mėginta paprasčiausiai paslėpti.

Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė teigė, jog jai kol kas neteko girdėti apie gyventojų prašymus padėti išvalyti kokį nors taršos židinį.

Kretingos rajone užfiksuota daugiau nei šimtas aplinkai potencialiai pavojingų židinių. Ligitos Sinušienės nuotr.
„Kiek žinau, Klecininkų kaime toks židinys buvo sutvarkytas, bet, atrodo, jis buvo ne privačioje teritorijoje. Kartą yra buvę, kai Savivaldybės administracija padėjo ūkininkui išvežti į utilizavimo įmonę surastas senas chemines medžiagas“, – sakė S. Jazbutienė.

Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Turauskaitė „Švyturiui“ teigė, jog kol kas rajone sutvarkytas tik vienas taršos židinys, buvęs Klecininkų kaime.

Kažkada čia buvo asfaltbetonio bazė. Tačiau šis židinys buvęs valstybinėje žemėje, todėl nebuvo sunku pasinaudoti europinėmis lėšomis.

„Tai buvo valstybinis projektas, kuriame dalyvauti buvome pakviesti ir mes. Bendra projekto vertė siekė 70,6 tūkst. eurų. Iš Europos Sąjungos lėšų gavome 67 tūkst. eurų, likusius kelis tūstančius reikėjo pridėti iš rajono biudžeto“, – teigė V. Turauskaitė.

Seniūnijose – apytiksliai po keliasdešimt židinių

Kaip Savivaldybės administracija galėtų padėti išvalyti rajono žemes nuo taršos židinių, „Švyturio“ kalbintas Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis sakė neįsivaizduojąs.

„Tokių teršalų išvalymas kainuoja brangiai, o rajono biudžete, matyt, nėra tiek pinigų. Mūsų seniūnijoje tokių židinių bene daugiausiai, kaip ir visokių griuvėsių, nors po truputį jų mažėja“, – sakė seniūnas.

Geologijos tarnybos suvestinėse teigiama, jog potencialių taršos židinių, patenkančių į keliančius didelį ar ypatingai didelį pavojų kategorijas, Imbarės seniūnijoje yra 12, Darbėnų seniūnijoje – 22, Žalgirio seniūnijoje – 27. Kitose seniūnijose skaičiai irgi nedaug skiriasi.

Didžiausią pavojų potencialūs taršos židiniai kelia dirvožemiui, paviršiniams vandenims. Geologų nuomone, giliau esančiam gruntui bei požeminiams vandenims toks pavojus nėra itin didelis, nes daugelis cheminių medžiagų bei naftos produktų laikui bėgant išsiskaido ir tampa nekenksmingi.

Tačiau kiek reikės laiko, kol tokių židinių neliks, niekas iš laikraščio pašnekovų pasakyti negalėjo.

Rekomenduojami video