Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žvarbią dieną sušildys arbata

Kokio gėrimo pasaulyje išgeriama daugiausia? Be vandens, daugiausia žmonės išgurkšnoja arbatos. Kviesdami puodelio šio gėrimo dažnai galvoje turime ne tik galimybę pamaloninti gomurį, bet ir pasimėgauti kviečiamo asmens draugija, pasišnekučiuoti.

Jaukumo simbolis

Arbata per šimtmečius yra tapusi bendrystės, draugystės, šilumos, namų jaukumo simboliu. Prasidėjus rudeniui, ja dažnai gelbstimės nuo snaudulio ar norėdami organizmui suteikti energijos, o peršalę savo gyvenimo be šio gėrimo neįsivaizduotume.

Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad kiekviena iš pagrindinių arbatos rūšių žmogui teikia naudos. Visos jos yra išgaunamos iš skirtingų to paties augalo Camelia Sinnensis dalių ir turi žmogaus organizmui naudingų antioksidantų. Arbatos rūšį nulemia tik oksidacijos proceso ilgumas.

Pasak V.Kurpienės, arbata padeda lieknėti, saugo nuo vėžio, tačiau norint pajusti teigiamą jos poveikį būtina paisyti ir sveikos mitybos principų.

Arbatos rūšys

Žinomiausios arbatos rūšys yra juodoji, žalioji, baltoji ir ulongas.

Juodoji arbata yra visiškai susifermentavusi. Šios arbatos spalva, palyginti su kitomis arbatos rūšimis, tamsesnė, ji turi daugiau kofeino. Arbatžolės daug ilgiau išlaiko savo skonį.

Žalioji arbata išgaunama švelnų oksidacijos procesą sustabdžius karščiu arba garu.Ši rūšis yra itin daug tyrinėta, siekiant patvirtinti arba paneigti legendas apie gydomąsias jos savybes.

Baltoji arbata yra lengvai oksiduota. Ji išgaunama Kinijos Fujian regione. Manoma, kad baltojoje arbatoje esantys antioksidantai padeda aktyvinti imuninę sistemą.

Ulongas – dalinės fermentacijos arbata. Išvertus iš kinų kalbos šis žodis reiškia „juodasis drakonas“. Ulongui išgauti renkami brandūs didesni lapeliai, kuriems leidžiama fermentuotis nuo 10 iki 80 proc., priklausomai nuo regiono, kuriame ši arbata gaminama.

Šiandien galime pasirinkti arbatą iš daugybės jų rūšių. Scanpix nuotr.

Šviežumas

Pasak V.Kurpienės, arbatos kokybė priklauso nuo to, kur augalas augo, kada buvo surinkti lapeliai, nuo jos galiojimo laiko. Žalioji arbata intensyvų skonį ir daug oksidantų išlaiko apie metus. Jei vėliau ji laikoma šaldytuve, šias savybes išsaugo dar apie metus. Tiesa, ant arbatos pakelio būna nurodytas tik jos galiojimo laikas. Kada ji rinkta, nenurodoma. Apie arbatos šviežumą galime spręsti iš to, kiek jos reikia dėti į puodelį. Jei norint pajusti skonį arbatžolių reikia daug, pvz., šaukštelio, vadinasi, arbata nėra itin šviežia. Šviežios arbatos pakanka kelių mažyčių lapelių. Pastovėjusi ilgiau, arbata praranda gerąsias savybes.

Žaliosios ir baltosios arbatos negalima plikyti verdančiu vandeniu, jis turi nebūti pasiekęs virimo temperatūros. Jei plikysime verdančiu vandeniu, sunaikinsime ir kvapą, ir dalį antioksidantų.

Liekninamasis poveikis

V.Kurpienė teigia, kad arbatoje yra tam tikrų medžiagų, kurios skatina riebalinio audinio skaidymąsi. Pasak sveikos mitybos specialistės, visų rūšių arbata stimuliuoja medžiagų apykaitą, degina kalorijas, tačiau tikrai ne tiek, kad būtų galima valgyti bet ką. Mat dažnai nutinka, kad žmogus, manydamas, jog valgo tai, kas degina kalorijas, intuityviai suvalgo daugiau.

Šiandien galime pasirinkti arbatą iš daugybės jų rūšių. Scanpix nuotr.

Kofeinas

Visos arbatos rūšys, pagamintos iš arbatmedžių lapelių, turi kofeino. V.Kurpienė įspėja, kad šios medžiagos galima perdozuoti geriant ne tik kavą, bet ir arbatą. Jei žmogus išgeria kavos, paskui dar kelis puodelius žaliosios ar juodosios arbatos, jis gali pasijusti blogai.

Užsiplikius arbatžolių, jas reikia šiek tiek palaikyti ir išimti, kitaip kofeinas nuolat skverbsis į vandenį. Geriant arbatą, kurios dugne yra arbatžolių, gali sutrikti miegas, imti smarkiai plakti širdis, skaudėti galvą. Žalioji arbata tonizuoja kitaip nei kava, nes jose yra skirtingų tipų kofeinas. Perdozuoti, pasak V.Kurpienės, galima abiejų tipų šios medžiagos.

 Vaistažolės

Arbatos mėgėjams sveikos mitybos specialistė patarė nepamiršti ir tradicinių lietuviškų žolelių. Jas, kaip ir arbatžoles, geriausia suvartoti iki kito sezono.

Vaistažolėse taip pat gausu antioksidantų, tik kitokių. Jų irgi galima perdozuoti. Kiekviena žolelė turi skirtingų medžiagų, todėl, vartojant jas ne gydymosi tikslais, o dėl skonio ar malonumo, rekomenduojama vienos rūšies vaistažolių arbatos išgerti tik vieną puodelį per dieną.

 

Rekomenduojami video