LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus atšilimui ir tirpstant sniegui keliuose atsiveria vis daugiau duobių, o automobilių savininkams jos pridaro nemažai nuostolių. Dažniausiai dėl duobių keliuose nukenčia automobilio padangos ir ratlankiai, lūžta pakabos dalys. Kiek rečiau apgadinami buferiai, dugno apsaugos detalės, degalų bakai, išsiskleidžia oro pagalvės. Kas turėtų atlyginti žalą dėl duobėtų kelių nukentėjusiems vairuotojams?
Žala – per 900 eurų
Žvelgiant į sinoptikų prognozes atrodo, kad „duobių formavimosi sezonas“ dar tik įsibėgėja. Praėjusią savaitę oras gerokai atšilo, dabar sniegas tirpsta, žadama ir lietaus – drėgmės vėl bus daug. O jeigu, kaip prognozuojama, sugrįš šalčio banga, šąlantis vanduo įtrūkimus kelio dangoje tik dar labiau padidins. Kai krituliai patenka į asfalto įtrūkius, šaldamas vanduo plečiasi ir suardo kelio dangą, o aktyviai lopyti duobes pradedama tik visai atšilus.
Duobės pavasarį formuojasi labai greitai, todėl vairuotojai, važiuojantys gerai žinomu maršrutu, turi neprarasti budrumo – jei vakar ar prieš kelias dienas kažkurioje vietoje duobės nebuvo, tai nereiškia, kad ir šiandien jos ten nėra. Vienas pirmųjų ženklų, kad kelio dangos būklė pasikeitė – balos, signalizuojančios apie galimą pavojų. Jos pavojingos dėl to, kad vairuotojas nemato, ką iš tiesų slepia vandens sluoksnis – ar ten tik vanduo, ar gili duobė aštriais kraštais.
Štai, vasario 27 d. buvo pranešta, kad 78-ajame kelio Vilnius–Kaunas kilometre atsivėrė itin pavojingos duobės važiuojamosios dalies pirmojoje juostoje. Tą šeštadienį, apie 11 val. ryte,šioje vietoje pakelėje stovėjo net 7 automobiliai pažeistais ratais.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad bendrovės klientams, mašinas apdraudusiems „Kasko“ draudimu, nuo šių metų pradžios jau išmokėta daugiau nei 67 tūkstančiai eurų už žalas, patirtas dėl duobių. Draudikų duomenimis, šiemet vidutinė nuostolio suma, susijusi su tokio pobūdžio žala, yra kiek daugiau nei 900 eurų, o maksimali išmoka siekė beveik 13 tūkstančių eurų, kai vairuotojas į duobę pataikė dešine automobilio puse ir buvo sugadinta padanga, ratlankis, važiuoklė, rėmo kraštas.
Atsakingas kelio savininkas
Automobilių savininkams nuolat kyla klausimų, kas atsakingas už mašinos apgadinimą įvažiavus į duobę ir iš ko galima reikalauti atlyginti žalą?
Vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis, Lietuvoje vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. O vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.266 straipsnio nuostatomis, žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl norint gauti atlyginimą už transporto priemonės sugadinimą, kuris įvyko dėl netinkamos kelio būklės, būtina nustatyti, ar valstybės institucija, atsakinga už šio kelio priežiūrą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą.
Savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas, todėl dėl žalos atlyginimo galima kreiptis ir į savivaldybę. Tačiau dėmesį reikia atkreipti į tai, kad jei policija pripažins vairuotoją kaltu, žalos atlyginimo iš savivaldybės tikėtis neverta.
Situacija nėra paprasta
Vairuotojų, ne dėl savo kaltės apgadinusių automobilį, padėtis nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – nepavykus gražiuoju susitarti su savivaldybe, vėliau daug ką lemia sunkiai nuspėjami teismų sprendimai.
Nesvarbu, ar automobilis draustas „Kasko“ draudimu, ar ne, apgadinus jį duobėje pirmiausia reikia iškviesti policijos pareigūnus, kad pastarieji užregistruotų eismo įvykį: kokiomis aplinkybėmis mašina įvažiavo į duobę, kokia buvo kelio danga, duobės gylis, matomumas, taip pat ar duobė buvo pažymėta skiriamaisiais ženklais, ar vairuotojas, įvertinęs eismo sąlygas, galėjo išvengti susidūrimo.
Kai asmuo turi transporto priemonės „Kasko“ draudimą, tokiu atveju užtenka turėti policijos pareigūnų pažymą, kurioje būtų užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, bei apie eismo įvykį laiku informuoti draudiką. Patirtą žalą turėtų įvertinti draudiko ekspertas bei išmokėti jums priklausančią draudimo išmoką. Vėliau draudikas galės kreiptis arba į savivaldybę, arba į teismą dėl žalos atlyginimo.
Tais atvejais, kai automobilis nedraustas „Kasko“, reikia kreiptis į savivaldybę bei reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, t. y. reikės įrodyti patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį – kad ta žala kilo būtent dėl duobės ar kito kelio trūkumo.
Patirtos žalos dydis turėtų būti nustatytas nepriklausomo eksperto ar turto vertintojo, kuris atliktų sugadintos transporto priemonės apžiūrą, nustatytų padarytos žalos dydį bei surašytų turto apžiūros ataskaitą. Šio dokumento pagrindu nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savivaldybę ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius bei išlaidas už turto vertinimo paslaugas.
Tuo atveju, jeigu savivaldybė atsisakytų patenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, automobilio savininkui reikėtų kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, tais atvejais, kai yra pateikiami visi reikalingi įrodymai, savivaldybė įpareigojama atlyginti žalą, atsiradusią dėl pareigos tinkamai prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Svarbu nesutrikti
Važiuojant prakirtus padangą aštriabriaunėje duobėje, svarbiausia yra išlikti ramiems: išlaikykite tinkamą vairavimo padėtį ir abiem rankomis valdykite automobilį, lėtai ir atsargiai nukelkite koją nuo akceleratoriaus.
„Nespauskite stabdžių pedalo, nes šis veiksmas tik sustiprins transporto priemonę į vieną pusę traukiančią jėgą. Pajutę, kad vėl galite valdyti automobilį, po truputį mažinkite greitį. Jei greitis mažesnis nei 40–50 kilometrų per valandą, galite pradėti atsargiai stabdyti“, – pataria Ignas Klimaika, bendrovės „InterCars Lietuva“ padangų specialistas.
Kiekvienas padangos prakirtimas yra pavojingas, nesvarbu, ant kurios rato ašies tai įvyksta. Prakirtus priekinio rato padangą, pajusite stiprų trūkčiojimą, o vairas suksis link prakirsto rato. Galinės padangos sprogimas juntamas kitaip – automobilis ima vinguriuoti ar važiuoti tarsi slidžia danga.
Jei padanga pateko į gilią duobę arba kelyje atsitrenkė į kietą daiktą, kuo skubiau patikrinkite abi padangų puses. Pažiūrėkite, ar ant šoninių sienelių nėra išsipūtusių vietų (tai rodo, kad nutrūko kordas). Kartais, kai vienos automobilio pusės padangos patenka į duobę, priekinė padanga lieka nepažeista, o galinė – sugadinama.
Nevažiuoti kelkraščiais
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus pabrėžia, kad važiuojant kokybišku keliu padangos neturėtų nei būti prakirstos, nei sprogti. Tinkamai jas naudojant, užtikrinamas didesnis saugumas ir ilgesnis tarnavimo laikas. Neįmanoma užtikrinti, kad tai niekada neįvyks, bet yra keletas taisyklių, padėsiančių išvengti nemalonumų dėl padangų.
„Nevažiuokite kelkraščiais, bet jei neturite kito pasirinkimo, darykite tai kuo lėčiau, kad sumažintumėte galimą poveikį. Nestatykite automobilio prispausdami padangą prie kelkraščio bordiūro. Galite pildyti padangas azotu. Tai padės sumažinti oro slėgio pokyčius, atsirandančius dėl lauko ir padangos temperatūros skirtumo važiuojant“, – pataria M.Šerėjus.
Pamačius vandens sankaupą kelyje, geriau ją apvažiuoti, o jei tokios galimybės nėra – važiuoti itin lėtai. Jei nelaimės išvengti vis dėlto nepavyko, neskubėkite tęsti kelionės. Įvažiavus į pavojingą duobę, nerekomenduojama toliau važiuoti lyg niekur nieko – iš karto sustokite ir apžiūrėkite automobilį, įvertinkite, ar nėra klibančių detalių, ar neprakirsta padanga. Yra pasitaikę situacijų, kai nuvažiavus kelis kilometrus nukrenta buferis ar kitos detalės, o ratlankiai sugadinami ne todėl, kad buvo įvažiuota į duobę, o todėl, kad ilgesnį laiką buvo važiuojama su nuleista padanga.
Pavasarį, palyginti su kitais metų laikais, dvigubai išauga pranešimų apie duobėse apgadintus automobilius ir patirtas žalas skaičius. Dešinės pusės ratlankiai ir padangos duobėse nukenčia maždaug pusantro karto dažniau nei kairės pusės šios automobilio dalys. Vien kovo mėnesio pirmąją savaitę„Lietuvos draudimo“ bendrovė fiksavo 20 žalų, susijusių su duobėmis keliuose, o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuotos tik 2 žalos. Panašu, kad šiemet kelių danga neišlaikė rimtesnės žiemos ir pavasarinio atlydžio.
