Vairuotojams po nakties tenka žadinti speigo sukaustytus plieninius žirgus. Vieni užsiveda sklandžiai, o kitiems prireikia papildomų priemonių. Užvesti velkant ar pridegant? Kokį būdą pasirinktume, labai svarbu išvengti lemtingų klaidų.

Tik techniškai sutvarkytas

Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus Ramūno Vėlavičiaus teigimu, laidais užvesti galima tik techniškai sutvarkytą automobilį su nepažeista instaliacija, nesant apnašų sluoksnio ant akumuliatoriaus korpuso ar gnybtų. Be to, automobilio su automatine pavarų dėže negalima užvesti velkant. Tad pastarajam lieka tik pridegimo būdas.

Bandyti užvesti automobilį nuo kitos transporto priemonės vertėtų tik išsikrovus akumuliatoriui. Ištikus kitoms bėdoms (elektros grandinės ar didesnėms), geriau iškart nutempti neužsivedantį automobilį į dirbtuves. Antraip ne tik išsikraus ir „donoro“ akumuliatorius, bet ir brangiai kainuos pataisyti jo elektros sistemos pažeidimus.

Automobiliui – ne į sveikatą

Pasak R.Vėlavičiaus, bandymas automobilį užvesti laidais – ne į sveikatą visiems automobiliams. Geriau akumuliatorių išimti ir įkrauti, bet tuo būtina pasirūpinti iš vakaro. „Nesveikatingojo“ būdo griebiamasi tuomet, kai šaukštai jau po pietų.

Laidus gerai pritvirtinus prie gnybtų, automobilio „donoro“ variklis turėtų ramiai padirbėti 10–15 min. Taip bus išvengta elektros įtampos svyravimų ir kažkiek pasikraus išsękęs akumuliatorius. Spartinti šio proceso spaudžiant akceleratorių negalima, nes atsiras įtampos šuolių. Prieš bandant užvesti nuo šalčio užmigusį automobilį, reikėtų išjungti energijos „donoro“ variklį ir visus elektros prietaisus.

Net ir nepavykus užvesti, negalima tuo pat metu sukti abiejų automobilių starterių. Staigiai krintanti įtampa gali sugadinti generatorių ir net sukelti gaisrą.

Saugumo sumetimais nepatartina būti pasilenkus ties užvedamo automobilio akumuliatoriumi. Pasitaikė atvejų, kai jis sprogo. Tai gali atsitikti įvykus cheminei reakcijai – atsiskyrus rūgščiai ir užšalusiam vandeniui.

Pasirūpinti ženklais

Net ir trumpai tempiant automobilį būtina laikytis Kelių eismo taisyklių. Lanksčioji vilktis turėtų būti 6 m ilgio, atstumas tarp automobilių – 4–6 m.

Lynu tempiamas automobilis privalo turėti dvi veikiančias stabdžių sistemas, o jungtis turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos ir ne siauresnėmis nei 55 mm juostelėmis. Tempiant bet kuriuo paros metu turi būti įjungti avariniai žibintai. Jeigu avarinės šviesos signalizacija sugedusi, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

„Jeigu įspėjamasis trikampis nėra pastatytas, kiti vairuotojai negali tinkamai įvertinti situacijos kelyje ir pasiruošti reikalingiems manevrams dėl kelyje tempiamo automobilio“, – sakė Sportinio vairavimo centro vadovas Andrejus Savčenko.

Suplanuoti maršrutą

Ruošiantis tempti automobilį, būtina pareguliuoti šoninių veidrodėlių padėtį, kad būtų matyti, kas vyksta už tempiamo automobilio. Važiuoti reikia iš lėto ir švelniai, neatliekant staigių pagreitėjimų. Vairuojant svarbu nepamiršti, kad tempiamo automobilio galas gali atsidurti už kelio ribų.

„Tempiant automobilį, patartina kruopščiai suplanuoti maršrutą, kad būtų galima išvengti sudėtingų posūkių. Ypač derėtų nepamiršti, kad traukiamuoju lynu sukabintų automobilių apsisukimas intensyvaus eismo kelyje – ne tik sudėtingas, bet ir pavojingas manevras“, – priminė A.Savčenko.

Kelių eismo taisyklės draudžia vilkti automobilį su sugedusia vairo arba stabdžių sistema, daugiau nei vieną automobilį (išskyrus tam skirtą transporto priemonę). Greitkelyje draudžiama tempti automobilį su priekaba. Vienintelė išimtis – tempimas specialia transporto priemone iki artimiausio išvažiavimo iš greitkelio.

Apsunkina automobilio valdymą

„Dažniausia avarijų, kylančių vilkimo metu, priežastis – išjungti ar neveikiantys varikliai. Automobiliai tuomet būna sunkiai valdomi, nes neveikia nei vairo, nei stabdžių stiprintuvas, salono šildymo ir vėdinimo bei stiklų apipūtimo sistema. Dėl neefektyviai veikiančių stabdžių pailgėja automobilio stabdymo kelias, neveikiantis vairo stiprintuvas apsunkina automobilio valdymą, dėl užrasojusių, užšalusių stiklų gerokai sumažėja matomumas“, – pastebėjo A.Savčenko.

Neretai kaltas ir nedėmesingumas bei patirties vilkti ar būti velkamam stoka – vairuotojams dažnai stinga reikiamų įgūdžių tinkamai įvertinti situaciją ar kritiniais momentais pasirinkti tinkamiausią sprendimą.

Atsakys sutikęs pagelbėti

Pasak teisės žinovo Leono Jucevičiaus, vilkimo metu susidūrusios transporto priemonės neretai patiria tik nedidelių įbrėžimų, o kartais velkama transporto priemonė apgadinama nebepataisomai. „Vilkimo metu vairuotojų patirtos žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki 3 tūkst. eurų“, – teigė L.Jucevičius.

Anot jo, apmaudžiausia, kai į pagalbą atskubėjęs draugas, įvykus eismo įvykiui, prisidaro rūpesčių. „Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad už vilkimo metu patirtą žalą yra atsakingas automobilio, kuris velka, vairuotojas. Taigi, padėti norėjęs draugas ar šeimos narys turi prisiimti atsakomybę už eismo įvykį“, – priminė teisės žinovas.

Dėmesys avariniams signalams

Siekdami išvengti automobilių susidūrimų velkant, vairuotojai turėtų sutelkti dėmesį į kiekvieną manevrą, ypač tuomet, kai neveikia stabdžių ir vairo stiprintuvai. Vairuojant būtina numatyti, kaip kiekvienas manevras paveiks kitą vairuotoją, ar jis jam bus pasiruošęs.

Velkamą automobilį sunkiau sustabdyti, todėl patartina pasirinkti saugų greitį, ypač jeigu kelyje yra daug posūkių ar kelio vingių.

Atkreiptinas dėmesys į avarinius signalus. Vilkimo metu juos neretai įsijungia abu vairuotojai, tačiau tai padaryti turi tik velkamasis. Mat velkantysis apie būsimus manevrus turi įspėti velkamo automobilio vairuotoją ir kitus eismo dalyvius.