Šiltnamius kitų metų sezonui būtina sutvarkyti dar šiemet. Reikia pašalinti visas liekanas, nuvalyti ir dezinfekuoti darbo įrankius, inventorių, medines ir metalines šiltnamio dalis, išrinkti piktžoles. Visus šiuos darbus privalu atlikti, iki orai atšals.

Žemės dezinfekcija

Jokiu būdu negalima šiltnamyje palikti augalų liekanų, jas reikia sudeginti arba supilti į specialią duobę ir užžerti kalkėmis. Tai padarius šiltnamį būtina kruopščiai išvalyti: surinkti virvių galus, suplyšusios plėvelės likučius, kitas atliekas, vandeniu ir šepečiu arba stipria vandens srove nuplauti stiklines ar ilgaamže polietileno plėvele dengtas sienas, vidines konstrukcijas (stulpus, vamzdžius), vidinę stogo pusę. Jeigu augalai pažeisti, vertėtų visame šiltnamyje 5 cm žemės sluoksnį nukasti ir supilti į komposto krūvą nuošaliame daržo pakraštyje. Pašalinus viršutinį žemės sluoksnį, kitais metais bus mažiau kenkėjų ir ligų.

Per ilgą laiką šiltnamiuose susikaupia ligų sukėlėjų. Užkrėsta žemė arba pakeičiama nauja, arba nukenksminama. Ją galima dezinfekuoti keliais būdais . Vienas iš jų – biologinis. Apie 7–10 cm storio užkrėstos žemės sluoksnis nukasamas ir rūpestingai susluoksniuojamas su šviežiu mėšlu arba srutomis į 1–1,5 m aukščio krūvas. Jeigu ji rūgšti, pridedama kalkių (4 kg – m³). Kartą per metus krūvos perkasamos, sunaikinamos piktžolės (svarbu, kad jos nesubrandintų sėklų). Žemė nukenksminama per 2–3 metus.

Prie biologinio būdo priskirtinas ir žaliųjų trąšų, arba sideratų, sėjimas. Jos turi fitoncidinių savybių, taigi šiltnamio gruntas ne tik patręšiamas, bet ir iš jo pašalinami patogeniniai organizmai. Dar viena gera savybė – sideratai neleidžia piktžolėms suvešėti. Smėlyje, priesmėlyje sėjami grikiai, vikiai, siauralapiai, geltonžiedžiai ir daugiamečiai lubinai, aliejiniai ridikai, pašarinės pupos, seradėlės, facelijos, saulėgrąžos; priemolyje – žieminiai rapsai, aliejiniai ridikai, dobilai, baltosios garstyčios, saulėgrąžos, vikiai, facelijos; priemolyje, molyje – barkūnai, baltieji dobilai, saulėgrąžos, facelijos, vikiai.

Vėlyvą rudenį žaliąsias trąšas nupjaukite, šiek tiek susmulkinkite ir įterpkite (nelabai giliai) į dirvą, kad jos veiksmingiausios būtų pavasarį.

Chlorkalkių nauda

Žemę galima dezinfekuoti ir cheminiu būdu. Jeigu augalai sirgo vytuliu, šaknų puviniu, bakteriozėmis, pavasarį dirvos paviršių galima nupurkšti 0,3 proc. vario sulfato tirpalu. Žemės dezinfekavimas padeda beveik nuo visų ligų sukėlėjų. Chlorkalkės naudojamos sausos (100–200 g – m²). Jos išbarstomos ir užžeriamos grėbliu. Tai atlikti reikia rudenį, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 15 ºC. Pavasarį chlorkalkės gali pakenkti augalams. Rudenį vidines šiltnamių konstrukcijas galima dezinfekuoti jų tirpalu (400 g užpilti 12 l vandens ir palikti 2–4 valandoms). Nusistovėjusį skaidrų skystį reikia nupilti ir juo purkšti. Medines konstrukcijas galima teptuku ar šepečiu aptepti paruoštu chlorkalkių mišiniu. Abiem atvejais svarbu, kad dezinfekuojamojo skysčio patektų kuo giliau į plyšius.

Šiuos darbus užbaigus paruošiama žemė kitų metų daržovėms auginti. Į 1 kv. m išbarstoma pusantro kibiro perpuvusio mėšlo (komposto) arba du kibirai su kreida ar medžio pelenais sumaišytų kraikinių durpių (1 kibirui durpių 3–4 šaukštai kreidos arba 1 stiklinė medžio pelenų). Paskui žemė perkasama kastuvu.

Parengė Elena Matiukaitė