„Kokiais būdais ir kokiomis dalimis gali būti padalytas sutuoktinių turtas nutraukus santuoką?“ – klausia skaitytoja Roma iš Prienų.

Atsako teisininkė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Remiantis Civilinio kodekso 3.127 str., numatyti du turto padalijimo būdai: abiem sutuoktiniams natūra, jei taip galima padalyti; arba priteisiant turtą natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes.

Turtas dalintinas natūra, kai jis yra dalus ir padalijus bus tinkamas naudoti pagal savo paskirtį. Kita vertus, netgi esant turtui daliam, atsižvelgiama, ar toks padalijimo būdas atitiks sutuoktinių ir jų vaikų interesus, pvz., jei šeima turi dviejų kambarių butą, tačiau sutuoktinis smurtauja prieš kitus šeimos narius, tuomet tikslinga priteisti visą butą sutuoktinei, įpareigojant išmokėti dalį turto vertės kitam sutuoktiniui pinigais.

Kai dalintinas bendras turtas natūroje yra nedalus, pavyzdžiui, vieno kambario butas, tai teismas šį turtą turėtų priteisti tam sutuoktiniui, kuriam jis reikalingesnis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių socialinę ir turtinę padėtį, sveikatos būklę, jų elgesį kitų šeimos narių atžvilgiu, į tai, kuris iš sutuoktinių faktiškai turtu naudojasi, ir kitas svarbias aplinkybes, o kitam sutuoktiniui priteisti kompensaciją. Kai turtas dalijamas natūra, būtina siekti tokio padalijimo varianto, kad priteisiamos turto dalys būtų izoliuotos, nebūtų bendro naudojimo patalpų. Taip pat būtina atsižvelgti į patalpų išdėstymą, bendras komunikacijas ir realias galimybes jas atriboti.

Esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, kad laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), tačiau esant tam tikroms priežastims teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Remiantis CK 3.123 str. 1d., atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Svarbių priežasčių sąrašas nėra baigtinis, todėl dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas sprendžia kiekvienu individualiu atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Kasacinio teismo praktika, vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.