Pavasaris džiugina ne tik vis kylančia oro temperatūra, bet ir gaivinančiais lietaus pliūpsniais. Todėl šiuo metų laiku visada pravartu turėti skėtį. Šiandien lietsargis ne tik apsaugo nuo lietaus, bet ir yra svarbi įvaizdžio detalė. Tad kokį skėtį rinktis šiemet ir į ką atkreipti dėmesį perkant šį aksesuarą?

Istorija siekia tūkstančius metų

Pirmas skėtis virš žmogaus galvos išsiskleidė daugiau nei prieš 4 tūkst. metų ir buvo skirtas apsaugai nuo saulės spindulių. Angliškas skėčio pavadinimas „umbrella“ yra kilęs iš lotyniškų žodžių „umbra“ arba „umbraculum“, reiškiančių „pavėsis“ arba „šešėlis“. Senovėje skėtis buvo vadinamas „parasol“ – „sustabdantis saulę“. Be to, anksčiau tai buvo valdžios simbolis – juos turėjo tik turtuoliai. Taip pat ilgą laiką skėčiai buvo laikomi išimtinai moterišku atributu, o vyrai nuo lietaus dažniau gindavosi ilgais apsiaustais. Tik 1756 m. Londono gatvėse pasirodė pirmas džentelmenas, išdidžiai besinešantis impregnuotą drobinį lietsargį. Tiesa, tų laikų lietsargiai buvo dideli ir grubūs: jų rėmas buvo pagamintas iš medžio arba banginio kaulo ir apdengtas įmirkyta stora drobe ar brezentu. Juos buvo sunku suskleisti ir išskleisti. Tik 1852 m. buvo sukurtas metalinis rėmas ir ploni stipinai, leidžiantys jį glaudžiai suskliausti. Šilkas pakeitė drobę, ir lietsargis tapo lengvas, dailios formos. Kai apie 1940-uosius buvo atrastas nailonas, jis tapo puikiu šilko pakaitalu gaminant plonus lengvus lietsargius. Septintame dešimtmetyje pasirodė spyruoklinis skėtis su iššokančiu mechanizmu ir teleskopinis lietsargis – pailgėjantis ar suspaudžiamas, kad tilptų į rankinę. O 1970-ieji atnešė varpo formos skėčius ir madą juos spalvinti.

Patvariausi nesulankstomi

Šiandien siūloma didžiulė skėčių įvairovė: ilgi, telpantys į mažą rankinę, sulankstomi, vyriški, moteriški, vaikiški, mechaniniai, pusiau automatiniai, automatiniai. Vieni žmonės skėtį renkasi, atsižvelgdami į audinį, raštus, kupolo dydį, kitiems svarbios techninės skėčio savybės, vieniems reikia ilgo, kitiems – trumpo automatinio skėčio.

Skirtingos ir skėčių kainos, jos priklauso nuo daugelio dalykų: skėčio konstrukcijos ir dydžio, metalo, audinio ir kt. Pigiausi skėčiai gaminami iš paprasčiausio metalo, kuris nėra itin atsparus vėjui. Brangesni yra gerokai patvaresni, pagaminti iš daug stipresnio metalo, jų konstrukcijoje dažnai būna plastiko, anglies pluošto.

Nors skėčių pasirinkimas didžiulis, jų taisymo meistrai nelieka be darbo. Pasak jų, dažniausiai pasitaikantis gedimas – audinį laikančių strypų lūžiai arba neveikiantis automatinio skėčio mechanizmas. Lūžusius strypus pataisyti nesunku, o automatinio mechanizmo pataisyti beveik neįmanoma. Meistrai pataria renkantis skėtį atkreipti dėmesį į strypų skaičių: nuo to priklauso skėčio tvirtumas. Patys stipriausi skėčiai – su 8–16 strypų ir tie skėčiai, kurie yra mažiau lankstomi, t. y. ilgi, metaliniu kotu.

Ir mados reikalas

Skėtis – gana svarbi įvaizdžio detalė, todėl stilistai pataria moterims įsigyti kelis skėčius, kurie derėtų prie turimų rankinių ir batų. Rudenį dominuoja tamsesnių spalvų skėčiai, o vasarą norisi šviesesnių ir ryškesnių. Rekomenduojama turėti nedidelį sulankstomą skėtį, kuris praverstų užklupus netikėtam lietui, o jei lyja ypač stipriai ir ilgai, – ilgą, tvirtą didelio kupolo skėtį.

Jei esate nedidelio ūgio ir apkūnių formų, nesirinkite didelio plataus skėčio. Jei jūsų veidas blyškus, nepatartina rinktis žalios ar mėlynos spalvų skėčio, nes po juo atrodysite kaip ligotas žmogus. Raudoni atspalviai, atvirkščiai, pagyvins veidą, tačiau gali ir erzinti. Raudono, vyšninio ar rožinio skėčio nereikėtų rinktis, jei veidas yra linkęs raudonuoti. Juoda spalva universali, ji tinka tiek vyrams, tiek moterims, o geltona, rausva ir balta – nepraktiška.

Atkreipkite dėmesį ir į skėčio audinį. Geriausia medžiaga skėčiams – poliamidas, poliesteris. Jei jame yra teflono, skėtis bus atsparus vandeniui, greičiau išdžius. Medžiagos patikimumą galima įvertinti labai paprastai: išskleiskite skėtį ir pro jį pažiūrėkite į šviesą, pavyzdžiui, elektros lemputę. Jos neturėtų matytis, tik sklisti pro audinį šviesa.

Kaip prižiūrėti skėtį?

• Labai svarbu panaudojus skėtį kuo greičiau jį išdžiovinti.

• Nelaikykite skėčio ant tiesioginių saulės spindulių: jo audinys gali nublukti.

• Sausą skėtį geriausia laikyti jo užvalkale, polietileno maiše arba susuktą į popierių. Jei skėtis ilgai nenaudojamas, reikėtų jį kaskart išskleisti ir pravėdinti.

• Nesinešiokite skėčio rankinės dugne, neapkraukite jo kitais daiktais, nes galite sugadinti jo konstrukcijos mechanizmą.

• Visada atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytas skėčio laikymo ir džiovinimo sąlygas. Atsižvelgiant į audinio sudėtį, vienus skėčius būtina džiovinti visiškai išskleistus, o kitus – atvirkščiai – pusiau ar visiškai suskleistus. Pavyzdžiui, šilkiniai skėčiai, kad neišsitemptų jų medžiaga, džiovinami neišskleisti.

• Kad ant skėčio kupolo nesikauptų dulkės ir lietaus nuosėdos, rekomenduojama kiekvieną kartą, jį panaudojus, nuvalyti drėgna kempinėle arba sausu rankšluosčiu.