„Šiandien nuolat susiduriame su iššūkiais, veikiame sparčiai kintančiomis aplinkybėmis, todėl mes (tiksliau – mūsų organizmas) esame tarsi nuolatinėje kovinėje parengtyje – vienaip ar kitaip reaguojame į permainas, į konkurenciją, į daugelį problemų. Galbūt stresas, kitaip tariant, staigus organizmo susitelkimas į grėsmę bei iššūkius, parengia organizmą atitinkamai įveikti visas kliūtis, gal jis net yra naudingas?“ – klausia Ramunė iš Alytaus.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Reakcija maždaug tokia: organizmas pasirengia arba kovoti, arba bėgti, todėl širdis plaka dažniau, įsitempia raumenys, keičiasi kvėpavimo ritmas. Vėliau nerimo požymiai išnyksta, bet jiems suvaldyti reikia daugiau pastangų, nei išlikti ramiam. Dar vėliau ateina išsekimas, nes, ilgai veikiant grėsmėms ir iššūkiams, su kuriais lyg ir apsiprasta, senka organizmo energija, jo galimybės prisitaikyti prie įtampos. Vis dėlto yra teigiančiųjų, kad stresas dažnai padeda sportininkams pasiekti geresnių rezultatų.

Tačiau ilgainiui pats reagavimas į stresą, pastangos jį įveikti tampa problema. JAV verslo konsultantų duomenimis, stresas darbe JAV pramonei kasmet kainuoja nuo 200 iki 300 mlrd. JAV dolerių. Tai nuostoliai dėl sumažėjusio produktyvumo ir nelaimingų atsitikimų.

Stresas kelia pavojų gerovei ir savęs vertinimui, tai pastebima iš fiziologinių, emocinių, mąstymo bei elgesio permainų. Fiziologiniai streso požymiai – pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, apetito stoka, nemiga, nuovargis. Stresas veikia ir žmogaus mąstymą bei emocijas. Jį patiriantis asmuo tampa nervingas, piktas, irzlus, nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelankstus, nesugeba rasti išeities iš nepalankios situacijos, vėl imasi nedavusių rezultatų problemų sprendimo būdų. Be to, žmogus pradeda pernelyg kritiškai vertinti save, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją.

Specialistai stresą, sukeltą vienų ar kitų gyvenimo pokyčių, vertina taškais. Per metus tapęs (-usi) našliu(-e) surenka 100 streso taškų. Skyrybos duoda 73 taškus. Džiaugsmingi įvykiai irgi susiję su permainomis, todėl vedybos duoda 50 streso taškų. Beveik tiek pat (47) taškų atneša atleidimas iš darbo. Darbo pakeitimas vertas 39, didelio kredito paėmimas – 31, darbo sąlygų pasikeitimas – 20, atostogos – 12 streso taškų.

Iš trijų žmonių, per metus surinkusių 100–150 streso taškų, vienas susirgs rimta liga, o jei taškų bus dvigubai daugiau, tokia liga susirgs kas antras.

Stresą lengviau įveikia gebantieji atsipalaiduoti –jų kūnas ir protas pailsi nuo fizinių ir psichinių krūvių. Dar geresnis būdas įveikti stresą – tapti laimingam.

Pasak JAV psichologų, laimingi yra tie, kurie patyrė daugiau malonių išgyvenimų (džiaugsmo, pasitenkinimo, euforijos), negu nemalonių (pykčio, baimės, nusivylimo). Pagal asmeninius bruožus žmones galima suskirstyti į įvairias grupes. W.Costa’s ir J.Mac-Cris’as nustatė, kad ekstravertai, t. y. tie, kurie gyvai reaguoja į aplinką, sugeba greičiau užmegzti ryšius su kitais, sparčiau išsakyti mintis ir išreikšti jausmus, taigi patiria pastebimai daugiau malonių išgyvenimų, negu intravertai – žmonės, lindintys savo vidiniame pasaulyje, užsisklendę, nemėgstantys aktyvios veiklos. Tačiau pagal neigiamų išgyvenimų gausą šių dviejų tipų atstovai nesiskyrė.

Galima ir kitaip suskirstyti tiriamuosius – padalyti juos į dirglius, t. y. greitai pavargstančius, irzlius, nerimaujančius, ir, atvirkščiai, ramiai reaguojančius į pokyčius. Nesunku nuspėti, kad pirmieji dažniau jaučiasi nelaimingi.

Taigi, laimingesni pusiausvyrą išlaikantys, besidomintys aplinka ekstravertai, o liūdniausiai gyvena į save įsigilinę dirglūs intravertai.

Lengva pastebėti, kad geriausi vadovai yra žmonės, ramiai reaguojantys į pokyčius, besidomintys pasauliu ir kitais. Jie tiki tuo, ką skelbė daugelis dvasingumo mokytojų: mūsų laimė labiau priklauso ne nuo braškančios ekonomikos, klastingų konkurentų, nedėkingų vaikų ir dar gausybės dalykų, kuriems dažnai norime priskirti atsakomybę už tai, už ką esame atsakingi patys, – už savo laimę. Tyrimai taip pat rodo dvi laimės kūrimo kryptis – rinktis prasmingus gyvenimo tikslus, didinti malonių išgyvenimų skaičių ir mažinti nemalonių.